Istorija apie Banga…
Noriu jums papasakoti istorija apie Banga ir Uola. Sena istorija. Paskaitykite (jeigu, zinoma, netingu…)…
Gyveno karta Banga, ji mylejo Uola, stukstancia kazkur juroje, tarkim, Kaprio ilankoje. Ji tashke Uola putomis, plake purslais, buciavo ja diena ir nakti, glebeschiavo baltomis rankomis… Ji dusavo ir verke, ir maldavo Uola pulti jai i glebi, mylejo ir dievino ja, ir ish leto skalavo… Ir viena diena Uola pasidave - paplauta nuniro Bangai i glebi…
Staiga ji nebebuvo toji Uola, su kuria zaidi, kuria myli, kurios geidi… Tebuvo tik Uolos luitai, ismige i juros dugna. Banga pasijuto nuvilta ir apgauta, ir…galiausiai susirado nauja Uola… 
O kox moralas? Nepulk i gleby “Bangai”, nes lixi nesuprastas ir “Banga” susiras kita…
beveik pataikei
juk “Uola” kaip tik ir turi likti uola. Juk ir “Bangos” visada taip sako be to, tai, kas juda - stipriau uz tai, kas sustinge so, vanduo stipresnis uz uola…
Shiaip tai man shi istorija (ar pasakecia gal - nors ne - cia moralo nera…) primena labai internetines pazhintis…
Tu bendrauji su kazhkuom, dievini ji, lauki nesulauki jo laishku, eini ish proto… bet visa tai iki kol jo nesusitinki… Susipazhinus “gyvai” dingsta visa romantika, pamatai, kad jis eilinis zhmogus su savo ydom, trookumais, ne jox ne diewas, kaip tau atrode…
Prasme gili bet kokiu atveju… 
kokia pasaka
nius, jeigu tu taip sakai ish patirties, tai maybe manau, kiekvienas shia istorija gali interpretuoti savaip - tam ji ir skirta - pamastymui, prisiminimu atgaivinimui ir pan…
Ish patirties, bet ne savo… Na pamastyt visai idomu buvo…
that’s good