Isskirtine tauta.Ar tai nepazeidzia demokratijos principu?
Kitoje temoje as,atsakydamas i klausima, kodel zydu tauta turi daug priesu,parasiau:
Jeigu zydu tauta sutiktu su tokiomis pat teisemis,kaip ir kitos tautos, tai turetu zymiai maziau priesu,bet jie labai daznai save mato,kaip isskirtine tauta,o tai jau…
Rachius atsake:
X-faktoriui. Tamsta pataikei kaip pirštu į akį. Būtent išskirtinės teisės, kurios viduramžiais buvo vadinamos privilegijomis, yra netskiriama žydų tautos istorija. Kaip kiekvienas tikras lietuvis bevelytų ir po šiai dienai girdyti savo žirgą Juodojoje jūroje, taip kiekvienas save gerbiantis žydas negali gyventi be privilegijų. To šaknys - liūdnoje šios tautos istorijoje. Iki pat dvidešimtojo amžiaus vidurio neturėję savo valstybės, žydai, vienok, iki nacionalinių valstybių sustiprėjimo XIX-XX amžių sandūroje "turėjo" visas valdžias per kreditų teikimą valdovų, kunigaikščių ir kunigaikštukų karams ir lėbavimams. Už šias paslaugas buvo atsimokama privilegijomis ir globa. Ilgainiui tai tapo ne tik išskirtinio turtingųjų žydų sluoksnio savastimi, be visos tautos gyvenimo ir kultūros dalimi. Žydai ir valdžia tai sinonimas, kurio teisingumu net ir Lietuvoje esu įsitikinęs praktikoje. Todėl visuotinė neapykanta žydams, kuri buvo būdinga Europai XIX-XX a. sandūroje - tai neapykantos valdžiai dalis.
Tačiau šiandien ant kiemo jau dvidešimt pirmas amžius. Bet kuris europiečiu save laikantis individas privalo žinoti Europos istoriją, nes tam yra visos galimybės. O žinojimas ir neapykanta dalykai nesuderinami. Ne amžius, o intelekto ir išsilavinimo stoka gimdo nevisavertes asmenybes ir joms būdingus bruožus, kurių pirmiausiu laikyčiau netolerantiškumą. Bet kuris, bent kiek žinąs muziką, dailę, literatūrą arba mokslo istoriją negalėtų pasakyti "visi žydai". Todėl aš ir esu už kultūros bei švietimo vystymą bei prieš meno žudyti kitus platinimą, kokia forma jis bebūtų pateikiamas.
Klausimas visiems:
Ar siame atsakyme nera demokratijos principu pazeidimo?
Aisku tapo 
Nes jie iki siol savo privilegijas laiko kaip isrinktosios tautos privilegijas Ir i demokratija jiems nusispjaut, nes yra aukstesnes vertybes (zydu akimis).
2 telepatas
Tamstos nuomone supratau,yra idomiu momentu,bet laukiu gal p. Rachius atsileps.Gal nestipriai ji izeide neapgalvoti karstu jaunoliu zodziai.
X-faktoriui. Norėčiau, bet nedrįstu tamstos pavadinti bičiuliu. Dar apšauks komunistu. Joks asmeninis įžeidimas (kreipinį “jaunuoli” aplamai turiu laikyti komplimentu ) nepriverstų manęs atsisakyti diskusijos. Diskusija pati savaime yra pagarbos išraiška oponentui.
Tikiu, kad mano žinutės gali pasirodyti dviprasmiškos, arba netgi interpretuojamos kaip antisemitinės. Šia proga galiu tik priminti rusišką posakį : kiekvienas galvoja atatinkamai savo pagedimo laipsniui. Kariuomenėje mes dar sakydavome taip:“I v goloj pravde každyj videt svoju istinu.” Išvertus būtų maždaug taip : Ir grynoj tiesoj kiekvienas savo teisybę atranda. Kaip suprasti mano žinutes, priklauso nuo skaitovo pakantumo ir išsilavinimo. Čia tiems
, kurie mano, kad bet kokia diskusija “slidžia” tema - kvailystė. Nuo gyvenimo nepabėgsi. Nebent į kilpą.
Kiekvienai tautai turi būti pripažįstama mažiausiai viena teisė - teisė į išlikimą. Manau niekas dėl to nesiginčys. Kad tauta išliktų, jai turi būti šiandien ir dabar leidžiama tausoti ir naudotis savo protėvių palikimu, bei teisė išauginti naująją kartą, jai perduoti protėvių vertybes. Negalime kaltinti tautos už tai, kad ji neturėjo, nesukūrė savo valstybės. Ir negalime kaltinti tautos už tai, kad ji kovojo už savo išlikimą. Paparasčiau kalbant - kaltinti privilegijuotą žydą būtų tas pats, kaip kaltinti reketuojamą verslininką, kuris verčiamas susimokėti už “stogą”.
Jeigu kalbėsime apie esamąjį laiką, tai, gerbiamieji, mes visi esame patapę šiek tiek “žydais”, net nešneku apie valdininkus, kurių turime apie 100k ir jų privilegijuotų atžalėlių antra tiek. Na, kuris iš automobilistų nemokėjo nė karto “Tuvlitoje” 100 lt. už privilegiją važinėti pakriošusiu automobiliu, arba kuris nesvajoja “nusikalti” kietus ratus, kad turėtų privilegiją gauti pirmas gražią mergaitę? Ar vardinti toliau?
O dėl demokratijos… Europoje paskutinė šalis, jeigu neklystu Šveicarija, moterims balsavimo teisę suteikė 1970 metais. “Demokratijos tėvynė” JAV tai padarė 1920 metais, o 1965 Kongresas dar turėjo priimti specialų bilį, kuriuo būtų garantuojamos balsavimo teisės spalvotiems. Va tau, bobute, ir demokratija. Demokratija tėra idealas, kurį vakarai įpiršo mums kaip gryną pinigą. Būti idealistu yra pernelyg didelė prabanga mūsų pragmatiškajame amžiuje.
Reziumė: žydai negali atsisakyti savo išskirtinės padėties. Išskirtinės padėties siekimas tapo visų mūsų sėkmingai perimtas iš jų. Deja, ne visiems vienodai sekasi tą padėtį įgyti. Tai ir yra liberaliosios demokratijos esmė.
Kam įdomi Europos žydų istorija, siūlau Hannah Arendt knygą “Totalitarizmo ištakos”, yra bibliotekose ir knygynuose, lietuviškai. O diskusija tęskime ir būkime pagarbūs ir pagerbti žmonės.