Ispūdingiausi 2001- <b>2021</b> m. matyti kino filmai Lietuvos kritikų akimis

Ispūdingiausi 2001- 2021 m. matyti kino filmai Lietuvos kritikų akimis

Nesutikciau su patyrusios ir neprastos vertintojos NIJOLES ANDRIJAUSKIENES BILIO ELIOTO ishkelimu i 2-a vieta! Mano poziuriu sito filmas tikrai nevertas.

Nuvilia ir mano laikomomis puikiomis specialistemis RASA PAUKSHTYTE bei JURATE VISOCKAITE . Tvirtai stoju i greta tu, kurie prancuzu filma Zmonishkumas ivertino kaip nevykusi ir tuscia autoriaus ambiciju demonstravima. Jis turi &quot;shoko terapijos&quot;, kaip kiti siemet matyti prancuzishki filmai - &quot;Kriminaliniai meiluziai&quot;, &quot;Intymumas&quot;, &quot;Pianiste&quot;. Bet pastarieji - stipriai menishki filmai, o apie &quot;Zmonishkuma&quot; to nepasakyciau.
Zodziu, matote is anketu, jog profesionalai tikrai irgi ne vienodai priima filmus…

Kino kritikų paprašėme prisiminti penkis šiemet didžiausią įspūdį palikusius filmus.

Nijolė Andrijauskienė

  1. &quot;Meilės laukimas&quot; (&quot;In the Mood for Love&quot;, Wong Kar-wai, Honkongas, 2000).
  2. &quot;Bilis Eliotas&quot; (&quot;Billy Elliot&quot;, Stephen Daldry, D. Britanija, 2000).
  3. &quot;Intymumas&quot; (&quot;Intimacy&quot;, Patrice Chéreau, Prancūzija, Italija, 2000).
  4. &quot;Amelija iš Monmartro&quot; (&quot;Le Fabouleux destin d’Amélie Poulain&quot;, Jean-Pierre Jeunet, Prancūzija, Vokietija, 2001).
  5. &quot;Mulen Ružas&quot; (&quot;Moulin Rouge&quot;, Baz Luhrmann, Australija, JAV, 2001).

Rūta Birštonaitė

  1. &quot;Atrastas laikas&quot; (&quot;Le Temps retrouvé&quot;, Roul Ruiz, Prancūzija, 1999).
  2. &quot;Idioto sugrįžimas&quot; (&quot;Navrat idiota&quot;, Saša Gedeon, Čekija, 1999).
  3. &quot;Auštant&quot; (&quot;Pered rassvetom&quot;, Jusup Azimov, Uzbekija, 1996-2000).
  4. &quot;Kino pakvaišėliai&quot; (&quot;Film freaks&quot;, Olle Mirme, Estija, 2001).
  5. Namų video, kurį padarėme kartu su draugais.

Kostas Gintalas

  1. &quot;Intymumas&quot;.
  2. &quot;Pianistė&quot; (&quot;La Pianiste&quot;, rež. Michael Haneke, Austrija, Prancūzija, 2001).
  3. &quot;Amelija iš Monmartro&quot;.
  4. &quot;Meilė kalė&quot; (&quot;Amores perros&quot;, Alejandro Gonzales Inarritu, Meksika, 2000).
  5. &quot;Mulen Ružas&quot;.

Vaidotas Jauniškis
Galvoje košė kaip ir lauke, tad filmai - visai ne pagal svarbą ar naujumą. Tik tai, kas liko, nuo kompiuterio ekrano mintyse peršokus prie kino ekrano.
O liko Pasolini retrospektyva - kad ir trečiąkart matytas &quot;Salo&quot;, Lango &quot;Metropolio&quot; rodymas su muzika, Kitano &quot;Kikudžiro&quot;, &quot;Maskva&quot;, &quot;Amelija iš Monmartro&quot;, Lileikio &quot;K+M+B&quot;, Kolleko &quot;Fiona&quot;, Luhrmanno &quot;Mulen Ružas&quot;.

Simonas Ližė

  1. &quot;Meilės laukimas&quot;.
  2. &quot;Auštant&quot;.
  3. &quot;Intymumas&quot;.
  4. &quot;Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas&quot; (Crouching Tiger, Hidden Dragon&quot;, Ang Lee, JAV, Honkongas, 2000).
  5. Zbigniewo Rybczy&amp;ntilde;skio filmų programa.

Saulius Macaitis

  1. Niekaip negaliu pamiršti Taivano menininko Tsai Ming-liango mistiškos juostos, matytos Kanuose, - &quot;Kuri ten dabar valanda?&quot;. &quot;Ten&quot; gali reikšti ir skirtingus žemės pusrutulius (ne veltui veiksmas vis krypsta nuo Taivano į Paryžių), bet greičiausiai - skirtingus pasaulius, kuriuose egzistuojame mes ir tie, kuriuos laikome mirusiais.
  2. Antras ryškus įspūdis - taip pat iš Azijos. Irano klasiko Mohseno Makhmalbafo &quot;Kandaharas&quot; (irgi Kanai) lyg nuspėjo, jog Afganistanas greitai taps dėmesio centru. Filmas - baisus, negailestingas, tačiau ir švelnus, ir net šiurpokai linksminantis…
  3. Kad ir keista - meksikiečių temperamentingas filmas &quot;Meilė kalė&quot;. Lietuvių distributoriai dar sykį parodė savo tamsumą, nes šis originalių meninių sprendimų kūrinys galėjo gerokai papildyti jų kišenes.
    4-5-10… Kaip ir kiti lietuviai, pamėgau šiandien tokias geidautinas &quot;pasakas suaugusiems&quot;: &quot;Ameliją iš Monmartro&quot;, &quot;Šreką&quot;, &quot;Šokoladą&quot;. O dar - naują &quot;Dogmos&quot; &quot;Italų pradžiamokslį&quot;, Kiros Muratovos žiaurią pasaką &quot;Antrarūšiai žmonės&quot;, japonų klasiko Shohei Imamuros &quot;Šiltą vandenį po raudonu tiltu&quot;.
    Pastarųjų kūrinių tautiečiai greičiausiai nebeišvys. Įsitikinęs prognozuoju, kad patologinis Vilniaus savivaldybės godumas, naikinant &quot;Lietuvos&quot; kino teatrą, turės tiesioginių padarinių visos šalies kinematografiniam ūkiui, statomam ant ne tik neįdomaus, nemeniško, bet netgi demoralizuojančio konvejerio. Matyt, ir naujų lietuvių filmų, jei tokie kada bus, vyksime pasižiūrėti į užsienius.

Rasa Paukštytė

  1. &quot;Žmoniškumas&quot; (&quot;L’Humanité&quot;, Bruno Dumont, Prancūzija, 1999).
  2. &quot;Antrarūšiai žmonės&quot; (&quot;Vtorostepennyje liudi&quot;, Kira Muratova, Ukraina, 2001).
  3. &quot;Meilės laukimas&quot;.
  4. &quot;Auštant&quot;.
  5. &quot;Intymumas&quot;.
    Živilė Pipinytė
  6. &quot;Antrarūšiai žmonės&quot;.
  7. &quot;Intymumas&quot;.
  8. &quot;Čiunkingo ekspresas (&quot;Chunking Express&quot;, Wong Kar-wai, Honkongas, 1994).
  9. &quot;Slyvų žiedai&quot; (&quot;Chung Chun&quot;, Kwak Ji-kyun, Pietų Korėja, 2001).
  10. &quot;Pelkė&quot; (&quot;La Cienaga&quot;, Lucrecia Martel, Argentina, 2001).

Skirmantas Valiulis

  1. Piero Paolo Pasolini filmų retrospektyva.
  2. &quot;Meilės laukimas&quot;.
  3. &quot;Motina ir sūnus&quot; (Aleksandras Sokurovas, Rusija, 1996).
  4. Piotro Duma&amp;ugrave;os animacija
  5. &quot;Pornografinis ryšys&quot; (Frederic Fonteynne, Belgija, 1999).

Linas Vildžiūnas
Mačiau per mažai, kad galėčiau ką nors išskirti. Geriausias lietuvių filmas - Algimanto Maceinos &quot;Aš radau… arba Palakiojimai&quot; - vaizdo ir garso montažu beveik iš nieko sukurtas daugiasluoksnis kino tekstas.
Metų įvykis, turėsiantis skaudžių padarinių, - Vilniaus kino teatrų laidotuvės, privačius interesus ciniškai pridengus liberalios privatizacijos idėja. Mėginimas Kalėdų išvakarių šurmuly panaikinti &quot;Lietuvos&quot; kino teatrą - paskutinis ir pats įžūliausias Vilniaus miesto tarybos spjūvis visuomenei į veidą. Seniai žinoma, kad sostinė nebepriklauso vilniečiams, kad šį didelį pyragą raiko saujelė &quot;išrinktųjų&quot; - kaip mafijos bosai tortą su Kubos žemėlapiu filme &quot;Krikštatėvis II&quot;. Bet taip atvirai ignoruojant viešąją nuomonę ir miesto interesus iki šiol dar nebuvo daroma, - giedokite savo giesmelę, o mes padarysim kaip tinkami, juk demokratija mums ir įdėjo į rankas šią teisę, tik nesame amžini, užtat reikia nebaudžiamiems paskubėti. Nestebina ir diskretiška Kultūros ministerijos bei Vyriausybės tyla - demokratija gerbia valdymo sferų pasidalijimą. O kuo visa tai skiriasi nuo senosios A. Galičo dainos apie kultūros ir mokslo veikėjų susirašinėjimą su TSKP nomenklatūra - &quot;CHTO ZE ETO DELAETCA, NESH RODNOJ CK?&quot;- ir jos nemirtingojo refreno - &quot;PISHITE NAM, PISHITE, A MY PROCHTIOM, PROCHTIOM…&quot;

Jūratė Visockaitė

  1. &quot;Meilės laukimas&quot;.
  2. &quot;Žmoniškumas&quot;.
  3. &quot;Fani ir Aleksandras&quot; (TV variantas &quot;Fani och Aleksander&quot;, Ingmar Bergman, Švedija, 1982).
  4. &quot;Metropolis&quot; (Fritz Lang, Vokietija, 1926).
  5. Vieta lietuvių filmui, kurio nebuvo.

nesu Lietuvos pastovus rezidentas, todel negaleciau komentuoti del geriausiu metu renginiu Lietuvoje. Bet aisku F.Lang’o filmu pristatymas musu publikai yra butinas - per pastaruosius 50 metu zmones buvo maitinami pagrinde tik rusisku kino &quot;menu&quot;.

Manau, Lietuvos publika reiketu supazindinti ir su O.Welles, S.Kubrick, A.Hitchcock, E.Kazan, J.Ford ir kitu geniju kuryba. Gal tada maziau bus idealizuojami visokie riazanovai, michalkovai ir govoruchinai.

Nesu kino profesionalas, bet vienas geriausiu, ka dabar prisimenu, buvo &quot;Meiles laukimas&quot;.

negaliu neisiterpti:

Gėlės Šarūno Barto &quot;Laisvės&quot; premjera dalyvaujant paciam Bartui su tuo jo &quot;na… as viska ka norejau pasakiau filme…&quot; Tikras tikro kino rezisieriaus pasisakymas.

Gėlės dar veinas. susiformavo, issiplete, suklestejo ir truputuka pabrendo Kinomanu forumas. Svarbu, as manau.

Ivertindamas, kad visiems patinka apklausose ishdestyti savo nuomones, ir tai, kad KALEDU proga tokia tema turetu buti CIA pateiktos KINO PROFESIONALU nuomones ir ir pasisakymai , prashau JUSU pasisakyti.

Suprantu, kad apklausa virs LABIAUSIAI MAN PATIKUSIU FILMU 2001metais, matytu Lietuvoje , bet as i ta klausima bandysiu atsakyti pateikdamas ir reishkinius. Taigi, prie darbo!

1. Ne kiek neabejoju, kad svarbiausiu kino ivykiu Lietuvoje siais metais buvo 1928metu FRITZ LANG &quot;METROPOLIS&quot; premjera Lietuvoje. Tuokart ivyko ir 1927m garsiojo F.W. MURNAU &quot;SAULELYDIS&quot; pristatymas. Sia mano teze iliustruoja ne vien akademinio jaunimo sukeltos ovacijos po seansu, bet ir neseniai paskelbtas faktas, kad &quot;METROPOLIS&quot; tapo vieninteliu is kino filmu, sukurtu per visa jo egzistavimo istorija (virsh 100 metu), kuri UNESCO organizacija itrauke i sarasa reishkiniu pagal tema &quot; dalykai, paliekantys atminti apie zmonija&quot;!!!
Na, ir dar prie to prideciau seno lenku filmo RANKRASHTIS, RASTAS SARAGOSOJE pristatyma dabartinei publikai. Bet kuris ziurejes, mielai ziuretu dar kelis kartus shia fantasmagorija.
2. Nenuslugstantis pseudofestivaliu (Kino pavasaris, Tinklai, etc.), perziuru prancuzu , svedu, zydu, &quot;reklamos naktis&quot; ir kt. ir kt., retrospektyvu (Hercogo, Pazolini ir pan. srautas.
Blogai, kad jie persipina viens su kitu (pvz.spalis-lapkritis visai &quot;tusti&quot;!), bet pamatyti, oi daug gero galima…
3. Atrodo, kiek padidejes ne HOLIVUDO kinematografijos kiekis - pramcuzu, britu, na vokieciu, kinieciu ir pan. . Daugumoje atveju, tai siek tiek geresni filmai uz amerikonu. Ir ypac dziugina, kad nors ir prosvaistemis, bet &quot;isdygsta&quot; ir pas mus tokie dievinami pasaulyje, kaip WONG KAR WAI (&quot;Meiles laukimas&quotMirkt

Neigiami dalykai

1. Jokios realios kino kurimo situacijos pagerejimo Lietuvoje.
2. Dar drastiskiau, nei ankstesniais metais uzsidare kino teatrai, spalyje pabrango bilietai.
3. Dar labiau smingant pasaulines masinio kino produkcijos kurejui - HOLIVUDUI, jaunas Lietuvos ziurovas ir toliau, kaip ir anksciau, turejo tenkintis vis prastejanciais &quot;hitais&quot; - Mumija-2, Pearl Harbor, Lara Kroft ir pan. Zodziu, ir toliau buvo &quot;zlugdomas&quot; jaunimo skonis…

Vėl tradiciškai kultūriniame savaitraštyje 7 meno dienos Lietuvos kino kritikų pateikiami geriausių 2002m. jų nuomone filmų sąrašai. Kinas
Kaip kiekvienais metais, ir šiemet paprašėmė kino kritikų išvardyti po penkis labiausiai patikusius ir įsiminusius 2002-ųjų filmus.

Nijolė Andrijauskienė

  1. &quot;Pasikalbėk su ja&quot; (&quot;Hable con ella&quot;, rež. Pedro Almodovar, Ispanija, 2002).

  2. &quot;Žmogus be praeities&quot; (&quot;Mies vailla menneisytta&quot;, rež. Aki Kaurismäki, Suomija, 2002).

  3. &quot;Migruojantys paukščiai&quot; (&quot;Le Peuple migrateur&quot;, rež. Jacques Perrin, Jacques Cluzaud, Michel Debats, Prancūzija, Vokietija, Ispanija, 2001).

  4. &quot;Žmogus, kurio nebuvo&quot; (&quot;The Man Who Wasn`t There&quot;, rež. Joelis ir Ethanas Coenai, JAV, 2001).

  5. &quot;Gegutė&quot; (&quot;Kukuška&quot;, rež. Aleksandras Rogožkinas, Rusija, 2002).

Vaidas Jauniškis

  1. &quot;Pasikalbėk su ja&quot;.

  2. &quot;Žmogus be praeities&quot;.

  3. &quot;Žmogus, kurio nebuvo&quot;.

  4. &quot;Kikudžiro&quot; (&quot;Kikujiro&quot;, rež. Takeshi Kitano, Japonija, 1999).

  5. &quot;Pianistė&quot; (&quot;La Pianiste&quot;, rež. Michael Haneke, Austrija, Prancūzija, 2001).

Simonas Ližė

  1. &quot;Malholando kelias&quot; (rež. David Lynch, JAV, Prancūzija, 2001).

  2. &quot;Pasikalbėk su ja&quot;.

  3. &quot;Žmogus, kurio nebuvo&quot;.

  4. &quot;Monstrų puota&quot; (&quot;Monsters’ Ball&quot;, rež. Marc Forster, JAV, 2002).

  5. &quot;Pasveikink mirtį kitą dieną&quot; (&quot;Die Another Day&quot;, rež. Lee Tamahory, JAV, 2002).

Saulius Macaitis

  1. &quot;Žmogus be praeities&quot;.

  2. &quot;Voras&quot; (&quot;Spider&quot;, rež. David Cronenberg, Kanada, 2002).

  3. &quot;Sūnus&quot; (&quot;Le Fils&quot;, rež. broliai Darnenne`ai, Belgija, 2002).

  4. &quot;Oazė&quot; (&quot;Oasis&quot;, rež. Lee Chang-Dong, Pietų Korėja, 2002).

  5. &quot;Dingęs ginklas&quot; (&quot;Xun Qiang&quot;, rež. Lu Chuan, Kinija, 2002).

Taip jau išėjo, kad geriausiųjų sąrašas susiklosto iš grynai šiųmečių filmų. Bet tai nereiškia, kad nevertinčiau į lietuvių kino teatrų ekranus truputį pavėlavusių šedevrų: amerikiečių brolių Coenų &quot;Žmogaus, kurio nebuvo&quot;, japono Shohei Imamuros &quot;Šilto vandens po raudonu tiltu&quot;, bosnio Deniso Tanovičiaus &quot;Niekieno žemės&quot;, taip gėdingai sužlugdytos Vilniuje…

Rasa Paukštytė

  1. &quot;Čechovo motyvai&quot; (rež. Kira Muratova, Ukraina, Rusija, 2002).

  2. &quot;Malholando kelias&quot;.

  3. &quot;Žmogus, kurio nebuvo&quot;.

  4. &quot;Žmogus be praeities&quot;.

  5. &quot;Migruojantys paukščiai&quot;.

Živilė Pipinytė

  1. &quot;Žmogus be praeities&quot;.

  2. &quot;Pasikalbėk su ja&quot;.

  3. &quot;Pirmadienio rytą&quot; (&quot;Lundi matin&quot;, rež. Otar Joseliani, Prancūzija, 2002).

  4. Marcelio ir Paweło Łozińskių retrospektyva.

  5. &quot;Migruojantys paukščiai&quot;.

Ir dar keli filmai, be kurių šitas sąrašas tikrai nepilnas - Michaelio Haneke`s &quot;Pianistė&quot;, Romano Polanskio &quot;Pianistas&quot;, Atomo Egoyano &quot;Araratas&quot;…

Skirmantas Valiulis

  1. Jono Meko &quot;Kai aš keliavau, retkarčiais šmėstelėdavo grožio fragmentėliai&quot;.

  2. &quot;Intymumas&quot; (&quot;Intimacy&quot;, rež. Patrice Chereau, D. Britanija, Italija, 2001).

  3. &quot;Kino bandymai&quot; (&quot;Odishon&quot;, rež. Takashi Miike, Japonija, 1999).

  4. Marcelio ir Paweło Łozińskių retrospektyva.

  5. &quot;Žmogus be praeities&quot;.

Linas Vildžiūnas

  1. Paskutinis Ingmaro Bergmano filmas &quot;Klouno akivaizdoje&quot; (1997), rodytas metų pradžioje per Maskvos TV programą &quot;Kultura&quot;, kol mūsų kabelinės kompanijos dar nebuvo sužlugdžiusios šio kanalo retransliacijos.

  2. &quot;Pianistė&quot;.

  3. Marcelio ir Paweło Łozińskių retrospektyva.

Jūratė Visockaitė

  1. &quot;Pianistė&quot;.

  2. &quot;Birželis, vasaros pradžia&quot; (rež. Raimondas Vabalas, 1968).

  3. &quot;Viskas gali atsitikti&quot; (&quot;Wszystko może się przytrafić&quot;, rež. Marcel Łoziński, Lenkija, 1995).

  4. &quot;Šeimyna&quot; (rež. Rimantas Gruodis, 2001).

  5. Vidinė ir išorinė &quot;Skalvijos&quot; kino centro rekonstrukcija.

Sonata Žalneravičiūtė

  1. Marcelio ir Paweło Łozińskių retrospektyva

  2. &quot;Labas, Tereska&quot; (&quot;Cześc, Tereska&quot;, rež. Robert Glinski, Lenkija, 2001).

  3. &quot;Pianistė&quot;.

  4. &quot;Malholando kelias&quot;.

  5. &quot;Pasikalbėk su ja&quot;.

O cia buvo asmenine dedytes Kertuko nuomone Cha cha

Ne jei jau kalbam apie 2002 tai gal antraste pakeist reiktu. klaidina kazkaip. Taip

ja pamacius beviltiskai stengiausi prisimint kas buvo matyta 2001.
o mano topas nors as ir ne kritikas (bendrai kodel ir ne):

  1. Pasilabek su ja
  2. mulholand drive

Kadangi geru filmu apskritai sunku rasti, tai negaleciau isvardyti 5 geriausiu matytu siais metais. Labai patiko &quot;Shrekas&quot;, bet ji laikyti kokiu tai sedevru lievuvis neapsivercia. Kitas filmas buvo &quot;Nuostabu protas&quot;, kuri laikyciau apskritai vienu geriausiu filmu (nebent &quot;Zalioji mylia&quot; didesni ispudi padare).

Ot tai sarashiuka pasidariau!!! Tūsas 2-ju trechdaliu filmu ishviso nemachiau.Dabar bus ka veikti…ieshkosim,pompuosim,bandysim gauti ar isigyti Šypsena
THANKS (didelis) Bučkis

"7 meno dienose" pasirodė ir 2006 metų, kaip paprastai diskutuotini, kritikų vertinimai (yra ir visai negirdėta Auksės Kanceravičiūtės pavardė - gal prisidengusi pseudonimu rašo Delfyje, ar Pravdoje?):

Kas įsiminė 2006-aisiais?
Tradiciškai paprašėme kolegų prisiminti didžiausią įspūdį 2006-aisiais palikusius filmus

Nijolė Andrijauskienė

  1. "Pono Lazaresku mirtis" ("Mortea domnului Lazarescu", rež. Cristi Puiu, Rumunija, 2005).

  2. "Babelis" ("Babel", rež. Alejandro Gonz&#225;lez In&#225;rritu, JAV, 2006).

  3. "Miego mokslas" ("The Science of Sleep", rež. Michel Gondry, Prancūzija, 2005).

  4. "Mirusi nuotaka" ("Corpse Bride", rež. Tim Burton, D. Britanija, 2005).

  5. "Priemiesčio šviesos" ("Laitakaupungin valot", rež. Aki Kaurismäki, Suomija, 2006).

Rūta Birštonaitė

  1. "Kaprizingas debesis" ("Tian bian yi duo yun", rež. Tsai Ming Liang, Taivanas, Prancūzija, 2005).

  2. "Derintojas" ("Nastroiščik", rež. Kira Muratova, Rusija, 2004).

  3. "Pasaulis" ("Shi Jie", rež. Jia Zhangke, Kinija, Japonija, Prancūzija, 2004).

  4. "Keturi" ("4", rež. Ilja Chržanovskis, Rusija, 2004).

  5. "Deivė: kaip aš pamilau" ("Boginia: kak ja poliubila", rež. Renata Litvinova, Rusija, 2004).

Auksė Kancerevičiūtė

  1. "Geltonojo šuns ola" ("Die Höhle des gelben Hundes", rež. Byambasuren Davaa, Mongolija, Vokietija, 2005).

  2. "Žmogus grizlis" ("Grizzly Man", rež. Werner Herzog, JAV, 2005 ).

  3. "Blokada" (rež. Sergejus Loznica, Rusija, 2005).

  4. "Priemiesčio šviesos".

  5. "Lemiamas taškas" ("Match Point", rež. Woody Allen, D. Britanija, JAV, 2005).

Neringa Kažukauskaitė

  1. "Babelis".

  2. "Geltonojo šuns ola".

  3. "Trys epochos" ("Zui hao de shi guang", rež. Hou Hsiao-hsien, Taivanas, Prancūzija, 2005).

  4. "Būti ir turėti" ("Źtre et avoir", rež. Nicolas Philibert, Prancūzija, 2002).

  5. "Skaičių sapnai" ("Dreaming by numbers", rež. Anna Bucchetti, Olandija, 2005).

Laima Kreivytė

  1. "Sugrįžimas" ("Volver", rež. Pedro Almodovar, Ispanija, 2006).

  2. "Kuprotas kalnas" ("Brokeback Mountain", rež. Ang Lee, JAV, 2005).

  3. "Avarija" ("Crash", rež. Paul Haggis, JAV, 2005).

  4. "Lemiamas taškas".

  5. "Didžioji tyla" ("Die grosse stille", rež. Phillip Groening, Vokietija, 2005).

Rūta Oginskaitė

  1. Nicolas Philibert’o "Kurčiųjų šalis"("Le Pays des sourdes", Prancūzija, 1992) ir "Maži dideli dalykai" ("La Moindre des choses", Prancūzija, Vokietija, 1996). (VDFF)

  2. Maciejaus Drygaso "Viena Lenkijos Liaudies Respublikos diena" ("Jeden dzień w PRL", Lenkija, Prancūzija, 2005) (VDFF)

  3. Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių "Nueinančios vasaros teatrai".

  4. Aki Louhimieso "Sušalęs miestas" ("Valkoinen kaupunki", Suomija, 2006). ("Scanorama")

Rasa Paukštytė

  1. "Kaimanas" ("Il Caimano", rež. Nanni Moretti, Italija, 2006).

  2. "Paslėpta" ("Caché", rež. Michael Haneke, Prancūzija, Austrija, Vokietija, Italija, 2005).

  3. "Pono Lazaresku mirtis".

  4. "12:08 į rytus nuo Bukarešto" ("A fost sau n-a fost", rež. Corneliu Poromboiu, Rumunija, 2006).

  5. "Priemiesčio šviesos".

Živilė Pipinytė

  1. "Lemiamas taškas".

  2. "Trys epochos".

  3. "Paslėpta".

  4. "Sugrįžimas".

  5. "Paskutinės dienos" ("Last Days", rež. Gus Van Sant, JAV, 2005).

Skirmantas Valiulis

  1. "Paslėpta".

  2. Prancūzo Nicolas Philibert’o dokumentiniai filmai.

  3. Lietuvių filmas "Ūkų ūkai" (rež. Audrius Stonys, 2006).

  4. "Priemiesčio šviesos".

  5. "Infiltruoti" ("The Departed", rež. Martin Scorsese, JAV, 2006).

Linas Vildžiūnas

  1. Septintojo dešimtmečio čekų kino retrospektyva per LTV.

  2. "Didžioji tyla" (Goethe’s instituto filmų programa "Guten Film!").

  3. "Priemiesčio šviesos".

  4. "Likimo atstumtasis" ("Sorstalansįg", rež. Lajos Koltai, 2005, Vokietija, D. Britanija, "Kino pavasaris").

  5. "Pono Lazaresku mirtis" ( "Kino pavasaris").

Jūratė Visockaitė

Man ypač tinka kinas, atseikėtas tam tikromis dozėmis:

  1. Nebyliojo kino festivalis "Tylos garsai".

  2. Naujojo rusų kino dienos.

  3. Vilniaus dokumentinių filmų festivalis.

  4. "Saulė" ("Solnce", rež. Aleksandras Sokurovas, Rusija, 2005).

  5. "Saša" (rež. Romas Lileikis, operatorius Viktoras Radzevičius, 2006).

niekad neziuriu i kritiku vertinimus ir tuo labiau nesirenku filmus pagal juos.Kritikai dazniausiai gerais filmais isrenka tik kazkokias dramas,kurias ziurint ,po 10 min miegas patraukia…na yra zmoniu ,kurie tas dramas ziuri,bet tikrai ne visi,ir tik rinkt vien dramas kaip ispudingiausius filmus tai Kanda,tuo labiau jie niekad gerai neivertina siaubo,fantastikos,koviniu,nuotykiu filmu

Tai, kad štai akys užgriebia S. Valiulio sąraše esantį “Infiltruoti”. Koks čia žanras? Tik… Tokie vertinimai iš ties yra š. verti, kai nežinai visų filmų iš kurių kritikams teko rinktis. Pvz., kur didieji kritikai buvo, kai “Skalvijoj” rodė “Murderball”? Na, bet yra kaip yra Mirkt

na buna isimciu kaip tavo minetas Infiltruoti ar Babelis su B.Pittu ,bet tokiu mazai

O štai kritikos korifėjus SAULIUS MACAITIS neapsiriboja sunumeravimu, bet išsaqmiai komentuoja savo pasirinkimą:

Balta varna. Saulius Macaitis apie 2006-aisiais Lietuvoje matytus filmus

Baigiasi kinematografiniai metai. Norint laikytis pernai deklaruoto principo – pakalbėti tik apie repertuarą, vadinasi, tuos kino kūrinius, kurie oficialiai (nors ir minimaliai) demonstruoti mūsų krašte, – nelauktai iškyla visai nenumatyta problema.

Buvo gausybė festivalių, savaičių, vadinasi, visokio kinematografinio erzelio, bet surinkti 10 konkrečių reikšmingų pozicijų, pasirodo, beveik neįmanoma. Paminėčiau, pavyzdžiui, įspūdingą Kinijos “Pasaulį”, bet tai būtų ne visai diskretiška, nes dauguma lietuvių žiūrovų jo nematė – net keistoje, be koncepcijos, kinų filmų savaitėje. Tad, griebiantis, kaip šiaudo, pavadinime fiksuojamo žodžio “matytus” (o ne “gerus”), šįkart įsileisiu ir porą visai ne kitokių, o “mainstream’ui” priklausančių, šiek tiek įdomesnių filmų. Toks gyvenimas.

Kaip ir pernai, numeracija nereiškia kažko ypatingo – ji atsirado vien dėl patogumo.

  1. Kur viena problema, ten būtinai atsiras ir kita. Bėgant 2007-iesiems, Balta varna kartkartėmis užskrisdavo į "Omni laiką", kad signalizuotų savai publikai apie kažką, ko nepamačiusi dabar, ji gal nebepamatys niekad. Taigi dabar kai kur teks ir pasikartoti.

Iš dalies dėl asmeninių priežasčių, nes 7-ojo dešimtmečio viduryje man buvo labiau prieinami "Prahos pavasario" filmai, pamilau šį pribloškiantį reiškinį jau visam amželiui. Ne vienas aš toks, šalys, turinčios kino istorikų, man dažnai čia pritaria. Užtat stengiuosi nieko nepraleisti iš retrospektyvinio čekų filmų ciklo, kurį įsigijo ir tebedemonstruoja nacionalinė televizija. Fiksuoju, kaip nesensta klasikinis nugludintas kokios "Parduotuvės aikštėje" tragizmas, kokias aktualias aliuzijas į Lietuvą kelia "Pokštas", prilyginantis dabartinį tiesos ieškotoją tiems, kurie "brandaus socializmo" laikais jį ir sužlugdė. Bet pas mus tokio filmo niekas nepastatė ir nepastatys: parodyti teisuolį, patį apkrėstą anų amoralumo bacilų, reikia drąsos.

Bet kur kas plačiau apie aną čekų kino bangą šiuose puslapiuose rašiau, tik jai pas mus prasidėjus, – rugsėjo 27 d. publikacijoje.

  1. Lapkričio mėnesį, kaltas, nespėjau pakranksėti apie kitą reikšmingą istorinį renginį: "Skalvija" rodė 10 unikalių senųjų vokiečių filmų. Nuo Veimaro respublikos narsių idėjų (kiek anksčiau Lietuvoje jau rodyti Josefo von Sternbergo "Žydrasis angelas" bei Fritzo Lango "M") – iki fašizmo laikų kino, niekada prieš tai nedemonstruoto, – na, nebent vokiečių okupacijos laikais, nuo kurių išliko nebe taip jau daug sąmoningų žiūrovų.

Nors renginys susilaukė, deja, ne to dėmesio, kurio buvo vertas (gal baugino originalo kalba ir angliški subtitrai?), pažintis su istorija visuomet praturtina. Solidžiose istorijose teigiama, kad fašizmo laikų kinas – beveik vien pramoginis. Tai ne visai taip. Nors "Skalvijos" ekrane ir nebuvo atvirai profašistinių juostų ("Valios triumfo", "Žydo Ziuso", "Kolbergo"), kiekvienoje komedijoje ar melodramoje tam tikras tvaikas – tik ne toks šiurkščiai propagandinis, kaip atitinkamose sovietų juostose, – vis dėl to juntamas. Buvo nepaprastai įdomu susipažinti su 1943 metų "Titaniku", palyginti jį su visų matyta apolitiška naująja amerikiečių melodrama. O vokiečių variante vis dėlto aršiai ieškoma kaltų: superlaivo nelaimę, pasirodo, nulėmė pelno teieškoję anglai, prieš kuriuos buvo nukreiptas visas tada kurtų antiangliškų juostų ciklas.

Neva vesternas "Kalifornijos imperatorius" teigė, kad atkuria realius faktus, kaip prie klestinčios Kalifornijos ištakų stovėjęs sąžiningas darbštuolis vokietis (nors prototipas gimė Šveicarijoje vietinių šeimoje, tokia neutrali šalelė Trečiajam Reichui turbūt nė neegzistavo), kurio idėjas sugriovę prakeikti kosmopolitai. Net Detlefo Siercko, vėliau pabėgusio į Ameriką ir tapusio ten garsiuoju Douglasu Sirku, 1937 metų "Habaneroje" juntamas rasinių idėjų atgarsis: juk gražuolė švedė (Zarah Leander) negali rasti laimės su Puerto Riko turtuoliu (Ferdinandas Marianas), matyt, dėl jo iš principo necivilizuotos pietietiškos prigimties. Šiame filme vilniečiai galėjo susipažinti su švedų aktore Leander, kuri Marlene Dietrich emigravus, užėmė pirmosios fašizmo žvaigždės postą. Graži ir elegantiška, gerai juda, jos vokalas stipresnis už Dietrich šansoną, ir apskritai, per tą savaitę dar pamačius kokį "Amfitrioną", situacija tapo aiški: vietinės aktorės – susikausčiusios, "medinės", prakaulės, o kai Kathe Gold nori lengvai užsimesti koją ant kojos, scenos dubliams, matyt, buvo sunaudota kilometrai kino juostos…

  1. Niūraus pavadinimo ir nelinksmos prasmės rumunų režisieriaus Cristi Piui epopėja “Pono Lazaresku mirtis” (plačiau rašyta balandžio 4 d.) išliko atmintyje nuo “Kino pavasario’2006” – o iš jo labai persodrinto repertuaro nemažai kas išsitrynė – ir dabar jau visiškai aišku, kad išliks. Gyvenimas kaip merdėjimas – tokia šio negailestingo ir vis dėlto kažkaip palaikančio kūrinio koncepcija. Realus realiausias dabarties Bukarešto gyvenimas pamažu virsta tikra antiutopija, greta kurios oficialiai šio žanro pavyzdžiu pripažįstamas “Žmonių vaikas” (paliesime ir jį) darosi tik juokingas teatras. Visai ne dėl mazochizmo norisi šį filmą turėti po ranka, kad jame – paradoksas! – reikalui esant, pasisemtum stiprybės.

  2. Nors "Balta varna" apie naujausią suomio Aki Kaurismakio filmą "Priemiesčio šviesos" krankė ir visai neseniai (lapkričio 13 d. – pasikartojimų daugiau nebebus), filmas dar po truputį demonstruojamas Lietuvoje, tad kaip jo nepaminėsi. Ponas Lazaresku senas, jam pats laikas žengti Lozoriaus keliais, bet ir jaunus, gražius (tai nauja Kaurismakio kino detalė) herojus yra užkrėtusi ta pati beprotiškos vienatvės bacila.

Apsaugininkas Koistinenas myli, bet yra nemylimas, maža to, išduodamas. Jį myli kita moteris, prekiaujanti gatvėje dešrelėmis, – atrodytų, kaip tik į porą herojui, bet ne, jos nemyli jis. Ta tragikomiška emocijų bei įvykių grandinė, kurią paįvairina tokie pat vieniši šunėkai, girti rusai, pilkšva, kaip ir pas mus, žiemos tuštuma, apsirango apie tave jau nuo pačių pirmųjų šio sąmoningai naivoko kūrinio kadrų. Jūs manot, tuščių akių blondinė Mirja, parodžiusi herojui moterišką klastingą žiaurumą, yra laiminga, turėdama savo mafijozą? Kur ten… "Liūdna gyventi šiame pasaulyje, ponai…"

  1. Iš gausybės pripažintų lietuvių dokumentinių filmų šiemet labiausiai įsiminė du irgi ne per linksmiausi. Tai labai asmeninis pasirinkimas. Romo Lileikio "Saša", apdainuojantis Užupio gyvenimą, kurio greitai turbūt nebebus. Ir Liudvikos Pociūnienės bei Petro Savickio "Pažvelk, tai Vilnius…" – apie miestą, kurio jau nebėra.

Abu – ne publicistiniai, o poetiniai, išvadas paliekantys mums. Įdomu, kad abiejuose svarbia menine priemone tampa nespalvota fotografija. Užupio senbuviams tie portretai, nors juos ir nusineš Vilnelės vandenys, – tikra mažytė šventė. O mūsų meninės fotografijos trims dinozaurams (Kunčiui, Sutkui ir Rakauskui) laimė buvo ta, kad laiku gimė, kad dar užtiko nesustandartintą žavų miestą, leidusį išdidžiai tarti: "Pažvelk, tai Vilnius…". Abu filmai, nepaisant jų liūdesio, imponuoja kino struktūrų keistu jaukumu: į tokius filmus norisi įeiti ir juose apsigyventi.

  1. Ar norėčiau apsigyventi medyje pastatytame namelyje, kurį filme "Aš esi tu" sugalvojo režisierius Kristijonas Vildžiūnas ir jo herojus, nusivylęs architektas Baronas (Andrius Bialobžeskis)? Sudėtingas klausimas. Bet namelis – viena, o pabūti tarp juostos personažų, minoriškų ir džiugių, ekscentriškų ir melancholiškų slapūkų, pajusti trumpiausių naktų meto atmosferą išties labai gera – apšvarina, ramina.

Apskritai džiugu, kad į lietuvių kiną atėjo toks šviesios vaizduotės kupinas Kristijonas, kurio kinas nepanašus į jokį kitokį, kurio moterys… linksmai šaudo į vyrus ("Nuomos sutartis"), o frazė "Aš esi tu" siejasi su lietuviškame miške šmėkščiojančiu juodaodžiu. Šis kinas nėra apkrėstas nei senosios ar naujosios komercijos, jam visai netinka nei Europoje ar Rusijoje paplitęs įtartinas apibūdinimas "jaunimo kinas" ("jaunimo komedija", "jaunimo trileris" ir t.t.), jis provokuoja, bet ne agresyviai, jis keistai džiugina, bet be jokio aprobuoto optimizmo. Ir "Aš esi tu" – iš tų labai retų kino juostų, kurias kiekvieną kartą žiūri kaip naują.

  1. Kadangi jau minėjau kitokių juostų stygių, šįkart darau šuolį į Holivudo citadelę, ir tiesiog konstatuoju faktą: po nevykusio "Pagauk, jei gali", po neapsisprendusio "Aviatoriaus" Martinas Scorsese sukūrė naują jo jaunystės aukštumas primenantį filmą "Infiltruoti". Viešpatie, atrodo, kas ten gali būti – vėl policija ir vėl mafija, kiek galima? Bet pradedi žiūrėti, ir pamažu dviejų antagonistų, nešiojančių gyvenimo kaukes (Mattas Damonas ir, panašu, imąs išsibrauti iš "auksinio bernelio" amplua Leonardo DiCaprio), šiuolaikinio personažo su kanopomis (aišku, Jackas Nicholsonas) kad ir numanoma istorija dėl tvirto profesionalizmo valdingai įtraukia. Žinoma, tai komercinis filmas, bet geras. Jeigu "Oskarų" komisija vėl maivysis ir neduos Scorsese jo seniai jau pelnytos statulėlės, bus tikra mulkė.

  2. Kad vokiečių režisierius Tomas Tykweris – gabus žmogus, niekas neabejoja. Kitas dalykas, kad jis vis dar ieško ir ieško savęs, ieško kelių, kaip įveikti grėsmingą dabarties kino gamybos sistemą, sužlugdžiusią ir ne tokius talentus. Štai ir jo naujasis filmas ""Kvepalai. Vieno žudiko istorija", sukurtas pagal puikų, prasmingą Patricko Suskindo romaną, daro labai dvilypį įspūdį. Talentas ir sistema. Ši priešprieša kinui buvo būdinga visuomet – jau vien dėl prieštaringos prigimties, kurioje tokie reikšmingi (bet kartais ir žudantys) būna pinigai – štai tik AXX kūrėjams jų, kaip reklamuojasi, visai nereikia, jie gali filmus kurti tiesiog iš (ant?) oro.

Kas yra “Kvepalai” – kostiuminis hitas, kuriame retsykiais prasibrauna autoriniai sprendimai, ar retas gebėjimas apgauti galingą bei klastingą “mainstream’o” mašineriją? Atsakymo vis dar nerandu, bet kad filmas verčia dvejoti – jau neblogai.

  1. Jau keli metai nebevažinėju į tarptautinius Kanų festivalius, bet dėl to, skirtingai nuo nedraugų lūkesčių, nejaučiu tragiškos graužaties. Kaip mūsų fotomenininkams ("Pažvelk, tai Vilnius…") dar teko pagyventi savame mieste, taip man per tą Kanų dešimtmetį teko išvysti ir tas dienas, kai ten konkuravo meno kūriniai. O paskui jau tik – politiniai motyvai, galutinai įtvirtinę ir anksčiau ryškėjusią nuostatą dėl to, kad "Auksinė palmės šakelė" atliepia epochos aktualijas (visi nekenčia Busho, tad padovanokim Šakelę nemeniškam pamfletui apie jį!), o su menu dar kažką turi bendra antrasis pagal svarbą žiuri prizas.

Prabilau apie Kanus, todėl kad beveik visi jo pagrindiniai šiemečiai filmai jau rodyti išrodyti Lietuvoje. Ir ką gi? Neblogai. Jeigu apie rimčiausio metų kino festivalio rezultatus galima išsireikšti šiuo vienu miglotu žodžiu, vadinasi, kažkas negero vyksta ne tik su Kanais, o su pačiu kinu.

Apvylė du gabūs meksikiečiai. Alfonso Cuarono didaktiškas žodis žmonijai "Žmonių vaikas" primena kur kas stipresnes praeities antiutopijas. Kiek geresnis jo tėvynainio Alejandro Gonzaleso Inarritu "Babelis", tačiau globalinis įvairių novelių į viena susiejimas (ta pati kulka formaliai kliudo ir Maroką, ir Japoniją, ir Meksiką) atrodo literatūriškas, išgalvotas, režisieriaus ankstyvame filme "Meilė kalė" buvęs kur kas natūralesnis. O kad žmonės nebemoka susikalbėti, dar 7-ajame dešimtmetyje pasakė Michelangelo Antonioni ir, kartojant šią tapusią banalia tiesą, visai nereikia dar ir kurčnebylės japonų mergaitės. Pedro Almodovarui ačiū, kad "Sugrįžime" neberodo spalvingų, bet pabodusių transvestitų, bet jeigu tai, kaip teigia daugelis, – geriausias 2006 metų filmas, tada atleiskite…

Retas atvejis, kai solidarizuojuos su mūsų platintojais, neįsigijusiais Šakelės laureato, "Vėjo, kedenančio miežius". Mat nuobodus airių išsivadavimo kovų epas greičiausiai buvo taip pagerbtas dėl šiemečio laureato, britų socrealisto Keno Loacho 70-mečio. Visai sovietinis principas.

  1. Dėl jūsų nematytos Loacho juostos teks patikėti žodžiu. Bet toliau griauti savo paties susigalvotą bei užtvirtintą principą nebežadu, nors naujų rusų filmų mačiau ir geresnių, nei pas mus rodomi. Per rusų savaitę demonstruota juosta "Ilgas išsiskyrimas" privertė prisiminti dažnai nutylimo rusų režisieriaus Sergejaus Ursuliako gabumus, ryškėjusius jau "Rusų regtaime" ar "Vasaros žmonėse". Naujasis filmas, sukurtas pagal Jurijaus Trifonovo prozą, imponavo kruopščiu psichologiniu personažų piešiniu, atrodė, iš šio kino bedingstančiu, manieristinių pretenzijų ir Holivudo mėgdžiojimo (du esminiai "naujojo rusų kino" bruožai) nebuvimu, gerai perteikta 5-ojo dešimtmečio epocha. Juk ir jos, tos epochos veidmainingumas prisidėjo prie dviejų mylėjusių kits kitą žmonių ilgo, kankinančio išsiskyrimo, o apstu tokių, kurie su ja negali išsiskirti iki šiol.

2007-ieji neša lūkesčių dėl jaunimo “Meno avilio” Vilniuje atidarytos Mediatekos – gal tai taps vieta, kur norintys galės išvysti kino klasiką. Be to, net keli mano suminėti pozityvūs reiškiniai (vokiečių savaitė, rusų savaitė, kino teatro ir įsigyta naujoji Kaurismakio juosta) siejasi su kažkelintąją jaunystę vėl išgyvenančiu “Skalvijos” kino centru. Gal pavyks ir “Kino pavasaris’2007”? Nors kinas gyvena ir ne pačius šviesiausius laikus, turėkime viltį.

2021

https://www.7md.lt/kinas/2021-12-24/Isimintiniausi-2021-m-kino-ivyk
iai

p.s. dar būtinai reikia pamatyti

Shengze Zhu dokumentinį filmą "Upė teka, vingiuoja, ištrina, keičia" ("A River Runs, Turns, Erases, Replaces", 2021)

Mike Mills "C’mon C’mon"

Ryusuke Hamaguchi "Fortūnos ratas ir fantazijos" ("Guzen to sozo", 2021)

"Šuns galia" ("The Power of the Dog", 2021) – tikriausiai vienas geriausių Jane Campion filmų.

Liūdna, kad tai kas įsiminė kino kritikams 2003-iaisiais susidomėję galėjome nagrinėti internete: culture.lt/7md/?leid_id=595&st_id=2778&txt=Kas+%E1s imin%EB + tai, kas jiems svarbiausia vyko 2004-aisiais jau reikia domėtis nusipirkus kultūros savaitraštį 7 meno dienos (dabar yra kioskose iki sausio 7 d.). Nes per mažai skaitoma, domimasi - panašūs leidiniai vos vos "gaivaliojasi" - štai ir šis nuo rugsėjo nebeturi finansų skelbtis internete Liūdnas

Nepasakyciau,kad cia jau gera grafika,bet kazkiek tai lenkia Vietconga…