isigilinkime: kai zmogui sakome "linkiu", ar tai sakome is sirdies?
Per ivairias sventes, tokias, kaip Kaledos, Nauji metai, gimtadieniai, ar tam tikrais kitais atvejais daznai yra sakoma "linkiu". "Linkiu tau laimes", "linkiu tau meiles", "linkiu tau geru draugu" ir t.t. ir panasiai. Bet ar tai nera tik tusti zodziai? Ar tu is tikruju linki? Manau, kad jeigu tau zmogus kazko linki giliai is sirdies, jis dar be tu zodziu ir pasistengs kazka realiai padaryti, kad tie linkejimai issipildytu. Bet dazniausiai mes tik "palinkim", o po to vel matom aplinkui tik save, tik savo problemas, tik savo norus. O ta zmogu, kuriam ka tik tiek daug prilinkejom, vel uzmirstam iki kito karto, o del to, kad tie palinkejimai nors is dalies issipildytu, net pirsteli pajudinti patingim. Tai ar tokie linkejimai nera pati didziausia veidmainyste, tikru tikriausias falshas? Taigi jeigu linkim, linkekim is sirdies, o jei ne – gal geriau patylekim?
As is sirdies sakau tiems kas to verti o tie kurie neverti to zodelio net nelinkiu
Tikrai buna, kad linkiu by tik linketi 
Zmonems, kurie man nesvarbus 
Prirasai, zmogus, posmu visokiu…
O tiems, kurie svarbus, niekada jokiu ten eiliuotu palinkejimu nerasau 
- tiesiog mintys is nuosavos galvos, ka tuo metu manau reikalinga palinket
na nzn, pavyzdziui jei kviecia i gimtadieni, tai mane kviecia tik geri draugai, jei toks pakviecia kur nelabai noriu eiti, sakau kad esu kazka suplanaves kita labai svarbaus ir deja… bet kai sakau linkiu, tai dazniausiai buna tiesa, ne tai kad is visos sirdies, bet siaip normalus draugiski silti palinkejimai, beto jie savaime daznai gaunas
niu ash nelinkiu ne ish shirdies 
nzn… niekas nesigauna man taip. jei linketi nenuosirdziai - jau geriau isvis nelinketi.
Nu ir ką? Ar būtinai ta pati tema turi tikti tik vienam forumui? Tik toks skirtumas, kad skirtinguose forumuose skirtingi žmonės pasisako, skirtingų nuomonių išgirsti.
Tas kad vietoj dvieju lievu diskusiju galetum padayti viena ir galbut turininga.
Nors man dzin 
O mane labiausiai knisa tokie "draugai": į gimtadienį tai su malonumu ateina (būna, kad net nekviesti). Tada atrodo tokie jau draugai, tokie jau draugai, kad oi oi oi! Prilinki tokių dalykų, kad širdis apsala. Bet iki kito gimtadienio - 
Pastebėjimas: ne vietoj dviejų, o vietoj trijų. O kuo tau ta diskusija atrodo lieva, aš nežinau. Jei toks išmintingas, pats užvesk turiningesnę.
pavarei cia tu, ar as sakiau kad nekviestas einu ir kad puciu arabus apie linkejimus? einu tik ten kur esu kviestas ir kam kazkiek rupiu, ir taip jau kelinti metai, nes draugu kaip kojniu nekeiciu
Retai kada šiukšlinuosi palinkėjimais, bet jeigu jau sakau: "Želaju, čtoby vse! 
", tai darau tikrai nuoširdžiai.
Tai aš gi apie tave ir nešneku, kalbu apie kai kuriuos žmones, kuriuos pažįstu.
kkvienam gi skirtingai del dievo meiles-pvz as jei linkiu tai tik is sirdies…
Bet ar realiai ką nors pasistengi padaryti, kad tie linkėjimai nors iš dalies išsipildytų?
tikriausiai cia nuo zmogaus priklauso…nuosirdus zmogus linki ish sirdies, ne nuosirdus - ne…
Tai žinoma, kad viskas priklauso nuo žmogaus, bet ir pats žmogus gali nuo savęs priklausyti. Kitaip tariant, noriu pasakyti, kad jei žmogui "dašunta", kad jis kažką daro netaip, jis turi Dievo duotą protą, turi savo valią ir gali keisti pats save, keisti savo elgesį, pažiūras ir panašiai.