Ignotas ateina per asfaltą
Kaip saulė skverbiasi pro debesis arba žolė prasikala per asfaltą, taip ir Ignotas prasibrovė pro kultūrininkų užtvaras ir įžengė į ministro kabinetą. Na ir ką? mintyse kreipėsi jis į priešus, neišdegė?
Ignotas, kaip ir kalvis, turėjo savo teisybę, kultūra visiems, net ir kaimiečiams, visi lygūs, Vilnius ir Tarbakuliškės, kaimas prie Pakaruolio, vienodos galimybės. Folkas ir klasika, klumpakojis ir modernus šokis, baletas ir kūno kultūra.
Atsisėdęs prie stalo atsivertė Katekizmą. Gerai parašyta, po minutės garsiai pasakė ir užvertė knygą. Perėjo biudžeto eilutes. Kiek milijonų! sunku aprėpti.
Tada parašė eilėraštį, juk buvo kultūros ministras:
Ignotas buvo kalvis
Už tiesą kovojo jis
Ir mėgo paukščių treles
Klausydavo jų atkėlęs
Medines langines.
Po to grįžo prie biudžeto. Pirmiausiai paskyrė visiems artistams po tūkstantį eurų prie atlyginimo. Direktoriams ir personalui nulis, tik ankstesnė alga.
Buhalterė greitai permetė kalkuliatoriumi: dar lieka nemažai milijonų.
Gerai, pasakė ministras, tada ir muzikantams visiems po tūkstantį.
Pritariu, pasakė buhalterė. Vis tiek lieka šimtas ir daugiau milijonų.
Eik tu sau, nusikeikė Ignotas. Tada visoms bibliotekininkėms irgi po tūkstantį.
Ir kaimo? perklausė buhalterė.
Žinoma.
Bet ką jie kaime veiks su tiek tūkstančių, juk ten net krautuvių visur nėra?
Važiuos į miestus, į operą, į muziejus, liejo tantaziją Ignotas.
Gerai, bet jie net nežino kaip rengtis į operą, gal net drabužių tokių neturi, abejojo finansistė.
Nieko, kelis kartus atvažiuos su guminiais batais, paskui nusižiūrės madas, galų gale ir mes padėsim. O jei atvyks su tautiniais rūbais, tai bus dar originaliau.
Tikrai, vaizdų bus.
Na, kiek dar liko?
Oi, dar nemažai. O ką mūsų ministerijos darbuotojams?
Mūsų? pakrapštė galvą ministras. Savaitę nemokamos sriubos.
Oi, tai čia kaip ir nieko, milijonų dar vis tiek labai daug lieka. Gal tiem kultūrininkam kažkiek?
Špygą jiems, špygą. Žinos, kaip protestuoti. Visus į darbo biržą, ten vietų daug laisvų. Gerai, Ignotas vėl prisėdo prie skaičių, tada metus nemokamos sriubos mūsų klerkams, biurokratams, taip sakant. Palauk, atėjo mintis apie biurokratus. Turiu užrašyti, o tu skaičiuok, skaičiuok.
Nemėgo Ignotas biurokratų
Biurokratų žiauriai nekentė jis
Todėl pasuko prie demokratų
Ten traukė žiauriai jį širdis
Na, kaip ten su skaičiais?
Žinokit, ministre, gaunasi, kad trejus metus turi būti nemokama sriuba, tik tada sueis galai. Ir tai dar likutis yra, kurį arba druskai, arba pipirams, kažkam vienam, kartu abiems neišeina.
Tada pipirams, druskų reikia atsisakyti, o pipiras kaip tik. Pipiras, tai beveik kaip kumštis.
Ir pagrūmojo Ignotas per langą protestuotojams.