idomus laiskutis: ar tikrai mokame dziaugtis gyvenimu?

idomus laiskutis: ar tikrai mokame dziaugtis gyvenimu?

Gyvenimas toks trumpas! Perskaitykite, tai teuzims pora minuciu bet tai jums patiems tik i gera! Mazutelis tekstas, kuris privers jus pamastyti. Mazyte isgyventa istorija. Mano draugas istrauke savo zmonos komodos stalciu ir is jo iseme mazyti paketeli: "Tai nera paprastas paketelis, - tare jis, - tai - puikus apatiniai". Jis numete popieriu ir apziurinejo silka ir azurinius mezginelius. "As tai nupirkau, kai mes pirma karta vaziavome i Niujorka. Jau bus 8 ar 9 metai. Bet ji taip ne karto ju ir nepanaudojo. Ji norejo juos issaugoti ypatingai progai. "Kagi, as manau, kad butent dabar ir yra tas momentas." Jis priejo prie lovos ir pridejo si paketa prie kitu daiktu, kurie po laidotuviu tapo nebereikalingi. Jo zmona buvo ka tik mirusi. Atsisukdamas i mane, jis pasake: "Nieko nelaikyk ypatingai progai. Kiekviena tavo gyvenimo diena yra ta ypatinga proga." As visad galvoju apie siuos zodzius - jie pakeite mano gyvenima. Siandiena as skaitau daug daugiau nei anksciau, o valau, sveiciu maziau. Atsisedes savo terasoje geriuosi peizazu, nekreipdamas demesio i piktzoles darze. As praleidziu daugiau laiko su savo seima ir savo draugais ir maziau laiko darbe. As supratau, kad gyvenimas yra patirciu visuma, kuria turime ivertinti. Nuo sioliai as nieko nesaugau, nelaikau. As naudoju savo kristolines taures kasdiena. Jeigu tik uzsimanau, as apsirengiu savo naujaji svarka, eidamas apsipirkti. Savo geriausiu kvepalu as nebesaugau svenciu dienoms, as juos naudoju kada tik kyla noras. Tokios frazes, kaip "viena diena" ir "kita diena" po truputi istremiamos is mano zodyno. Jeigu tai verta, as noriu matyti, girdeti, daryti tuos dalykus DABAR. As nesu visiskai tikras del to, ka butu dariusi mano draugo zmona,zinodama, kad jos rytoj cia jau nebebus (rytdiena, kuria mes visi priimame lengvabudiskai). As manau, kad ji butu pasikvietusi visa seima, artimus darugus. Galbut ji butu pasikvietusi keleta senu draugu, tam, kad susitaikyti ar atsiprasyti uz buvusi sena kivirca. Man patinka mintis, kad ji galbut butu ejusi pietauti i kinieciu restorana (jos megiamiausi patiekalai). Visi sie mazyciai dalykeliai labiau rupetu, jei zinotume, kad musu valandos jau suskaiciuotos. Mane jaudina tai, kad niekada nebematyciau savo draugu, su kuriais turejau susitikti "viena diena". Kad negaleciau parasyti laisku, kuriuos ketinau parasyti "artimiausiomis dienomis". Man nepatiktu tai, kad nepakankamai daznai savo artimiesiems sakydavau kaip as juos myliu. Dabar as nieko nebevelinu, nenustumiu ar nelaikau nieko, kas galetu suteikti dziaugsmo ir juoko kiekvieno is musu gyvenimui. As pats sau sakau, kad kiekviena diena yra ypatinga. Kiekviena diena, kiekviena valanda, kiekviena minute yra ypatinga. Jei tu gavai sia zinute, tai tik todel, kad kazkas tau nori gero, ir kad tu taip pat, is savo puses, turi sau brangiu zmoniu. Jei tu esi per daug uzsiemes tam, kad skirti kelias minutes ja pasiusti kitiems ir sau sakai:"as ja issiusiu kuria kita diena", greiciausiai tu to nepadarysi niekada. kodel dauguma zmoniu(bent jau lietuviu) nebemoka dziaugtis mazomis maloniomis akimirkomis? ar mus taip veikia siuolaikinis technologiju pasaulis, kazkokie visuomeneje nusistoveje kanonai? kazkaip tikrai susimasciau gaves, atrodytu toki paprastuti laiskuti Drovus

Kas kaip sugeba - tas taip džiaugiasi...Kas kaip moka - taip ir gyvena... Mes niekada nieko nelaikėme ypatingai progai. Kas tai per išmislas? Kiekviena diena yra "ypatinga proga"...Taip galvodamas gali ir nesulaukti tod dienos, juolab, kad ji kalendoriuje nepažymėta, kaip "ypatingoji diena"... Mes - niekada "gražiausių indų" ( kaip mūsuose įprasta ) nelaikėme svečiams. Gyvename taip, kad mus supantys daiktai, kas jie bebūtų, būtų gražūs ir teiktų malonias emocijas. Niekada nieko nelaikome "sutaisymui, suklijavimui, ar geresniems laikams"... Kita vertus...Mes nesame 100 procentiniai lietuviai Juokiasi

As jau kelinti metai issitarukiu sita laiskuti ir paskaitau, nes tai tikrai yra geros mintys.

Kodel nemoka dziaugtis? O gal tiesiog dauguma neturi laiko tam? Niekas nezino kada ateis jo "lemtingoji diena", bet sedint darbe ka galima padaryti sio momentu? Jeigu nieko nebespeji. Tu gali iseiti is darbo, sukviesti geriausius draugus, bet puse is ju negales atvikti, laikui begant tiesiog busi ismestas, o be darbo, be nieko manau pats savo noru priartinsi ta diena.

Turiu tuki flash'iuka, labai graziai fotkes atrinktos Taip

Vercia susimastyti ŠypsenaDabar atrodo, kad dar daug spesim, kazka padaryt, pasidziaugt, kad visas gyvenimas pries akis. O is tikruju, kas zino kiek kam skirta? Kada ismus ta valanda... ŠypsenaAtrodo ir dziaugesi, ir vertini, bet vistiek kartais tam maratone, rutinoj, pamirsti apie tokius paprastus dalykus Šypsena

va va, as ir atrodo stengiuos ir dziaugtis mielom smulkmenom, gyvenimo maloniais netiketumais, taciau daznokai viskas paskesta rutinoj (darbas, mokslai, siaip ivairios problemos) ir norom nenorom pradedi kelt kai ka rytojui ir pns...o is tikro juk tas rytojus gali buti paskutine diena (viena diena taip tikrai bus) ir liks daug nepasakyta, nepadaryta...tik va visad randi sau pasiteisinimu tokiam elgesiui Šypsena

Laimingas myliu tokius zmones kurie sugeba ne tik patys dziaugtis bet dar ir kitus pamoko.

per skubėjimą gali žmonės taip ir neprisiruošti nuoširdžiai, galvojant apie tą žmogų išsiųsti laiškutį, o kai gauni tokį darbe, tai netgi labai pakelia ūpą. dirbi dirbi galvos nepakeldamas nuo kompo ir žiū "you got mail". perskaitai, padarai pertraukėlę ir dirbt po to smagiau Laimingas

Visgi, manau, džiaugtis gyvenimu yra menas. Šiais laikais žmonės per daug įsigilinę į darbus, mokslus, kurie atima nemažai laiko ir sveikatos. Kad kartais grįžus namo nebematai net noro pastebėt kažką...

na ir kas, kad nenuoširdžiai, bet užtat nuoširdžiai galime pasidžiaugti gražiais žodžiais Laimingas istorija tikrai priverčianti susimąstyti...

mano poziuris i gywenima & bisqtuka pasikeitte,pwz. db <pask.metu> mano wienas is gywenimo credo yra NIEKADA NEPRALEISK PROGOS Taip... supratau, kad jeigu tu to nori,turi tai padaryti, turi pasinaudoti bent menkiausia pasitaikiusia proga, turi dziaugtis tuo, kas atsitinka, turi tiesiog... na, TIESIOG... Drovus

beje, apie tokius laiškus jau buvo tema: [bite.lt/plius/bendravimas/klubai/2forum.showForumPosts/2211 69.245-=(1500894600](http://www.bite.lt/plius/bendravimas/klubai/2forum.showForumPosts/221169.245-=(1500894600)