Gal kas turit referata kuno kulturos tema??
Is kuno kulturos paiso skola, gal kas turit koki referata uzsimetusi???Padekit plz!!!
Tai vat kad destytojai nedurni ir zino sita saita
kuno kulturos tema? kokia kryptimi konkreciau? apie pamoka, istorija, apie sporto saka ar pan. su kuo turi buti susieta konkreciau?
galbut ir rasim ka nors teko siek tiek rasyt, juk studijuoju ten 
bet reikia konkretesniu duomenu.
Seip nesvarbu apie ka. svarbu destytuvei tik kad butu referatas.
Jeigu tinka apie auklejimo teorija kuno kulturoje tada puiku, galiu parupinti 
ir kas svarbiausia nemokamai 
Labai busiu dekingas. O tai bus kompiuterinis variantas??
AUKLĖJIMO TEORIJA
REFERATAS
Tema: Auklėjamosios veiklos vertinimo aspektai
Auklėjimo sąvoka
Kad auklėjimas yra būtinas, nurodo žmogaus prigimtis. Kokia žmogaus prigimtis, lengva suvokti stebint vos gimusį kūdikį. Jis bejėgis, silpnas, jautrus aplinkos dirgikliams, bet spontaniškas ir aktyvus bei reaktyvus verksmu, šypsniu, judesiais. Kitų gyvūnų naujagimiai bemat sutvirtėja, žmogaus vaikui reikia bent 16-20 metų aktyvios pagalbos, kol jis tampa savarankiškas. Auklėjimas ir yra ta pagalba, pasireiškianti pirmiausia globa, maitinimu, priežiūra, kad vaikas išliktų gyvas, tvirtėtų jo kūnas ir santykiai su aplinka.
Žmogaus santykiai su aplinka atsiranda iš jo aktyvios ir spontaniškos prigimties. Aplinka per pojūčius veikia jo psichiką, gebančią aplinkos poveikius priimti, vertinti, į juos atsakyti. Iš kur toji psichikos galai? Į šį klausimą vieni atsako teiginiu, kad tokia labai išsivysčiusios materijos (smegenų) prigimtis – pasižymėti psichika, t.y. galia reaguoti, reakcijas valdyti pagal išgyvenamus poreikius ir norus. Tačiau žmogus gali reaguoti , veikti prieš savo poreikius ir norus. Kas tada valdo psichines reakcijas? Matyt, psichiniai išgyvenimai ir jų sukelti veiksmai valdomi bei reguliuojami dar kitos jėgos, ne vien poreikių, kylančių iš jausmų, ne vien noro, kylančio iš laisvos valios. Taip, ta jėga yra intelektas, jo galia priimti sprendimus vienaip ar kitaip veikti.
Metodų klasifikavimo problema
Kiekvienas mokslas, nagrinėdamas reiškinių grupę, visų pirma bando juos apibendrinti, klasifikuoti. Pedagogika irgi bando rasti auklėjimo metodų tipus. 1968 – 1972 m. žurnale \"Sovetskaja pedagogika\" šiuo klausimu vyko diskusija, kuri išryškino kelis požiūrius į auklėjimo metodų klasifikaciją.
Pagrindinis klausimas – pagal kokį požymį grupuoti auklėjimo metodus. T.Konimova padarė išvadą, jog auklėjimo metodus reikia grupuoti pagal jų funkciją: vienų metodų dėka auklėtiniai sukaupia teigiamo elgesio patirtį, kitais metodais ugdomas jų komunistinis sąmoningumas. B.Lichačiovas siūlė metodus grupuoti pagal auklėtiniams perteikiamos socialinės patirties pobūdį ir jos perdavimo būdą. Jis skiria metodus, kuriais realizuojamas tiesioginis ideologinis poveikis vaikų sąmonei ir elgesiui, bei metodus, kurie netiesiogiai veikia auklėtinių sąmonę ir emocines – psichines būsenas. I. Ogorodnikovo nuomone, pagrindinis metodų grupavimo požymis yra auklėtinių perimamų idėjų, jų patirties šaltiniai – apibendrinta žmonijos patirtis ir praktinė atskirų žmonių patirtis. Siūloma metodus klasifikuoti ir pagal kitus požymius. Be to, daugumos pedagogų nuomone, skatinimai ir bausmės yra atskira papildomų auklėjimo metodų grupė.
Tyrimai parodė, kad tikslingiausia auklėjimo metodus klasifikuoti pagal jų paskirtį . Elgesio motyvai formuojami visų pirma auklėtinių veikloje, tad šią auklėjimo grandį atitinka visuomenei naudingos veiklos organizavimo metodai. Tinkamo elgesio įpročiai ir patvarios elgesio formos susidaro reikalaujant ir pratinant mokinius laikytis nustatytų normų; šią grandį atitinka elgesio formavimo metodai. Visuomenines – politines, moralines ir kitas socialines žinias (sąvokas, principus, elgesio normas ir kt.) auklėtiniai įgyja visų pirma per žodinius auklėjimo metodus. Atsižvelgus į daugelio tyrinėtojų nuomonę, pavyzdys yra atskiras, su visomis metodų grupėmis susijęs metodas. Be to, pagal tradiciją į atskirą metodų grupę išskiriami skatinimai ir bausmės.
Veiklos ir elgesio metodai
Dvasinė patirtis kaupiama įtraukiant auklėtinius į praktinę veiklą, formuojančią jų pažiūras, įsitikinimus ir elgesį. Psichologinis šių metodų pagrindas platus: asmenybės veikla ir santykiai visuomenėje. Veiklos psichologiją sudaro tokie dalykai, kaip suvokimas, atmintis ir išmokimas; mąstymas ir intelektas; motyvacija, emocijos ir valia. Santykius su aplinka tyrinėja socialinė psichologija. Šių mokslų duomenys leidžia suprasti, kokius vidinius veiksnius būtina sukelti, kad žmogus veiktų pagal visuotines vertybes. Todėl auklėtinių veiklos ir santykių organizavimas neribojamas tiktai veiksmais, operacijomis. Reikalingas žodis, nes be jo neįmanoma imtis kokios nors veikos.
Žodis turi būti natūralus, paprastas, kad jį suvoktų, ryškus ir vaizdus, kad tvirtai įsimintų, pagrįstas, kad suprastų ir susimąstytų, emocingas, sužadintų elgesio motyvus, tvirtas, kad nukreiptų valią ryžtingai, ištvermingai veikti. Vadinasi, auklėjamasis žodis labai atsakingas, gerai apgalvotas įrankis, kuriuo norima pasiekti, kad auklėtiniai sąmoningai veiktų pagal jiems teikiamas gyvenimo vertybes.
Veiklos ir elgesio pradžioje ieškoma būdų,
- kaip išsiaiškinti, kurioje elgesio srityje būtina imtis specialių priemonių, kad auklėtiniai išmoktų geriau, gražiau elgtis,
- kaip sužinoti, ką jie patys savo iniciatyva galėtų ryžtis daryti savo kultūros labui,
- kaip nuteikti juos patiems organizuotis.
Jeigu auklėtiniai būna pasyvūs, jiems nekyla problemų, interesų ar idėjų, auklėtojui, matančiam elgesio kultūros būklę, tenka pačiam ką nors siūlyti. Siūlymas yra mandagus pageidavimas apsvarstyti kokį nors dalyką, jį spręsti, jį vykdyti. Jis gali būti reiškiamas atviru kvietimu ką nors nuveikti jų pačių, mokyklos ar įstaigos labui, kitų žmonių gerovei, džiaugsmui, panaudojant emocinius ar racionalius motyvus.
Stimuliavimo metodika
Ar reikia raginti vaiko aktyvumą, nes jis gimsta aktyvus? Reikia dėl to, kad vaiko aktyvumą skatina asmeniniai poreikiai ir poreikiai visuomenės ir kitokios pareigos, kurioms jį reikia parengti, jam yra neįgimtos, nežinomos, svetimos. Auklėjimas pašauktas išugdyti adekvačią sau ir pasauliui, taigi jo keliamoms priedermėms asmenybę. Kad auklėtinis laisvai perimtų priedermių gausybę, žmonija nežino. Todėl ji taiko prievartą, reikalauja paklusnumo. Teisingai I.Kantas pastebėjo: "Viena didžiausių auklėjimo problemų yra tai, kad suderinti paklusnumą teisėtai prievartai su gebėjimu naudotis savo laisve". Šią problemą sprendžia įvairiai. Iki Ž.Ž. Ruso buvo aišku: reikia skatinti ir bausti. Ruso atmeta bausmes, palikdamas "natūralią" bausmę, kai "baudžia" patys daiktai. Iš esmės tai nėra bausmė. Radosi daug bausmės priešininkų ir šiandien, kurie savo veikaluose įrodo begalinę žalą asmenybės ugdymui ir žmonių gyvenimui. I. Kantas pripažįsta prievartą, bausmes, o jos yra prievartos įrankiai, tam, kad žmogus būtų laisvas, bet jis turi įsitikinti prievartos ir saviprievartos būtinumu.
Sutikdami su I.Kanto požiūriu, turime nepamiršti, kad vaikas ar suaugęs žmogus turi stiprų savisaugos instinktą, trokšta jaustis saugus visose situacijose. Auklėjimas šį troškimą turi patenkinti. Bausmės neturi slopinti saugumo jausmo. Jo praradimas verčia žmogų ieškoti saugesnės vietos, bėgti iš namų, mokyklos, darbovietės.
Dvasinė prievarta daro žmogų vergu, belaisviu. Čia pateiksiu bandymą dalį bausmių sugrupuoti:
-
Lengvos bausmės: nepritarimas, nesutikimas, pastaba.
-
Sunkesnės bausmės: ironija, nuolatinė kontrolė, įspėjimas, peikimas.
-
Sunkios bausmės: barnis, grasinimas, elgesio svarstymas.
-
Sunkiausios bausmės: abejingumas asmenybei, dominavimas, deprivacija (teisių, privilegijų, pagarbos ar ko nors kito atėmimas), distancija (artumo vengimas), nepasitikėjimas, izoliacija.
Visų šių bausmių reikia vengti. Auklėtinio veiklą stimuliuoja pati veikla, jeigu ji sėkminga, jeigu atitinka jo interesus. Tačiau yra būtina imtis ir kitokios veiklos, kurios nesinori, tada reikia stimulo prieš veiklą ar elgesį ir po veiksmo ar elgesio.Kaip naudotis skatinimo ir bausmių metodais?
Yra dvi jų taikymo rūšys: individuali ir vieša. Individualiai skatinama ar baudžiama, kai atskirai, niekam nedalyvaujant, sakoma, kokia paskata ar bausmė skiriama auklėtiniui ir kodėl tai daroma. Viešai stimuliuojama grupės akivaizdoje, pranešant tėvams, globėjams,visai mokyklai ar įstaigai.
Kad stimuliavimas būtų veiksmingas, laikomasi teisingumo, savalaikiškumo, asmenybės orumą saugojančių kriterijų. Tam gali būti naudingos šios taisyklės:
Skatinant
• apgalvoti, ar skatinam tikrai už vertingą elgesį ar veiklą, ar ne per daug, per dažnai;
• apgalvoti, ra parinkti tikrai geriausi auklėtiniai, ar nebus nuskriaustų, nepatenkintų; jei įtariama, kad tokių gali būti, duodami pažadai,
• apgalvoti, ar tinkamiausias laikas pagyrimui, apdovanojimui,
• atsižvelgti į aplinkybes ir individo ypatumus skatinant prieš veiklą ar elgesį;
baudžiant
• nenubausti teisiojo,
• parinkti bausmės dydį,
• žiūrėti, kad nebūtų per lengvai ar per sunkiai nubaustas,
• neįžeisti baudžiamojo,
• neatidėlioti bausmės skelbimo ir vykdymo; jei atidedama, tai motyvuoti,
• nebausti susierzinus,
• apgalvoti, ar vaikas laikys bausmę pelnyta,
• nebausti dažnai, nes pasijus nesaugus,
• bausmė turi kelti kaltės ir atgailos jausmą,
• bausmė turi kelti norą taisytis,
• nebausti grupės už vieno ar kelių auklėtinių padarytas pražangas, skriaudas,
• vengti viešųjų bausmių; jas skirti už rimtas pražangas arba prevencijos tikslu.
Stimuliavimo metodus reikia taikyti atsargiai, nes stimuliuoti turi veikla, gėrio siekiai.
Auklėjimo metodai lietuvių liaudies pedagogikoje
Pasigirsta balsų, jog patį racionaliausią ir optimalų mokyklos modelį galima parinkti, remiantis Vakarų Europos ar JAV švietimo sistemos patirtimi. Reikia studijuoti šių šalių patirtį. Tačiau kuriama ne apskritai nauja švietimo sistema ir bendrojo lavinimo mokykla Lietuvoje, o tautinėm kurios tikslas – \"...tautinės formos realizavimas naujose kartose...\" Tam gali pasitarnauti istoriškai susiklosčiusi pažiūrų sistema – lietuvių liaudies pedagogika.
Liaudies pedagogika – tai masių empirinių pedagoginių žinių, mokėjimų, įgūdžių ir įpročių visuma. Liaudies pedagogikos turinys – vaiko ugdymo tikslų ir uždavinių samprata, išreiškianti apibendrintą ugdymo modelį ir konkrečius jo aspektus (darbinį, dorovinį, estetinį ir kt.), taip pat ir priemones, būdus kuriais šie uždaviniai realizuojami. Taigi, liaudies pedagogika apibūdina masių pedagoginę kultūrą, suformuotą žmonijos tūkstantmetėje patirtyje, taip pat tautos pasaulėžiūrą, tradicijas. Ji – empirinė, todėl praturtina pedagogikos mokslą.
Asmenybės ugdymo pagrindą (jo turinį ir įgyvendinimo kelius) lemia tautoje sukauptos kultūros vertybės ir tautos tradicijos. Tradicijos, jų studijavimas yra svarbus socialinės pedagogikos uždavinys. Jos atspindi tautos pažiūras, nes \" pedagogikos teorija siekė sisteminti kiekvienos tautos tradicijas, lyginant su kitų tautų tradicijomis, įvertinti tautos skirtumus, nes visuomenės vystymosi sėkmę lemia papročių taikymo praktiškumas\".
Naudota literatūra:
- Jovaiša "Hodegenetika"
- Bitinas Rajackas "Pedagogika"
- Straipsnis " Tautinė mokykla"
va toks va variantas, kaip sakant pasireguliuok sriftukus, tarpukus nusikopijaves, tituliniai lapai ir t.t. ir gal savo kokiu burtu, isvadu ar panasiai damesti. As savo dar 2 lapus prirasau visada, nes knygose nieko gero neraso viskas ir taip zinoma 
sekmes atsiskaitinejant
Hmm seip ne tai turejau omeny.Gal yra kitu variantu?? Pvz apie manksta ar ten kazka panasaus???
ghm apie manksta, na reikia geriau paieskot, gal kur CD ir turiu, cia tai ka radau PC, labai skubiai reikia? beja ir ar labai ilgas turi buti? siaip yra tokiu konspektu, pamokos planu, t.y. kaip tur buti vedama k.kulturos pamoka arba treniruote gal ir galima ka nors sudelioti, beje jeigu kas patarsiu i labiau patyrusi (manau daugiau kazko tures) kolega kreiptis, jei ka rasyk privacia zinute: Oreonas.
per savaite reikia parasyti, o del dydzio tai pats nezinau.Labai daug paskaitu praleidau tai priverte rasyti.
na mazdaug aisku, vat ir idomu ar jis turi but platus ir labai jau mokslinis ar tiesiog mazdaug paburta, siaip kreipkis i Oreona manau pades, gali paskelbt tema ir sporto klube (nors ten del pagalbos abejoju, bet anyway nepakenks), o siaip pasistengsiu kazko dar paieskoti gal ir pavyks, jeigu ka informuosiu privaciai. O aplamai tai ner ko kuno kulturos paskaitu praleidinet!!! toks naudingas ir idomus dalykas, o cia matai praleidineja, a paskui trauk tingini