Film-noir
vakar ziurejau O.Welleso "Touch of Evil" su Charlton Hestonu (mano vienu megstamiausiu aktoriu). Siaip filmas neblogas, bet tikejausi daugiau. Man pasirode toks eilinis post-noir trileris ir tiek - ner ka lyginti su Dama is Sanchajaus ar Pilieciu …
kartas nuo karto tenka ishgirsti termina film-noir. gal kas gali paaishkinti, kokis tai yra zhanras ?
Film Noir 1940 metais buvo vadinami Holivudo kriminaliniai/ psichologiniai trileriai/dramos. Sie nespalvoti filmai pagaliau atspindejo sunkia visa ketvirtaji desimtmeti JAV besitesusia ekonomine situacija bei Europoje prasidejusi kara. Tai buvo lygtai antiteze puosnioms ir nerupestingoms Holivudo 1930 metu produkcijoms. Pastebeje daugumos 1940 metu zymiu amerikonu filmu siuzetu "pasunkejima", si termina pirmieji pavartojo prancuzu kino kritikai (prancuziskai "film noir" = juodas kinas), bet terminas greitai prigijo visame pasaulyje.
Film noir kine siuzetai buvo "sunkus": sudetingos zmogzudystes, valstybiniai nusikaltimai, ivairios konspiracijos ir t.t. Bet "sunkus" buvo ir siuzeto perteikimo ekrane budas - filmuojamos patalpos visada skendejo prietemoje, o heroju veidus apsviesdavo tik pro langus sklindanti blyski sveisa ar is sono pastatytos lempos. Tokiu budu film noir buvo "seseliu" kinas. Gatveje buvo paprastai filmuojami pigus viesbuciai ir bordeliai, apsviesti trukciojancia neono sviesa. Tam visam pagardinti buvo naudojami niurus modernaus to laikotarpio jazz’o soundtrackai. Film noir operatoriai naudojo tokius iskraipytus close up’us, per kuriuos i kadra nepatekdavo puse veido, visokius kitokius klasikinius kino kanonu iskraipymus ir t.t. Dalinai film noir itakojo tai, kad i Amerikos kina persikele vokiskas/rytu europietiskas ekspresionizmas bei italiskas neorealizmas: patys zymiausi pirmieji Holivudo film noir atstovai beje ir buvo is Rytu Europos (dazniausiai rytiniu Vokietijos zemiu gyventojai: zydai, lenkai, vokieciai): Billy Wilder, Robert Siodmak, Fritz Lang ir Otto Preminger. Greitai prie ju prisijunge ir visa Amerikos rezisieriu-neemigrantu banga.
Film noir scenarijams ir dialogams daznai buvo naudajama moderni "zostka" to laikotarpio amerikonu literatura (Hammet, Chandler, Cain ir kiti). Dar vienas svarbus noir aspektas - pagrindinis filmo herojus dazniausiai budavo privatus detektyvas ar kitoks tyrimo agentas. Dauguma filmu baigdavosi "blogai", pirmiausia del to, kad pats pagrindinis herojus atverdavo savo "tamsiaja puse" (cia be abejo siam zanrui itakos turejo ir tuo metu smarkiai ispopuliarejusi psichoanalize, Freudo, Jungo dualistines teorijos). Taigi, film noir pirma karta suformavo pagrindinio herojaus kuris kartu yra ir antiherojus koncepcija. Film noir atvede i zvaigzdziu aukstumas tokias legendas kaip Humphrey Bogart ir Orson Welles. Prie film noir kartais (manau, ne visiskai teisingai) priskiriami ir to laikotarpio Hitchcocko filmai (mano galva nebent tik jo filmas Notorious atitinka klasikiniam film noir apibrezimui). Be jokios abejones, film noir buvo vienas is esminiu revoliuciniu Amerikos kino posukiu, padares didele itaka visam pokario metu Holivudui, 1960 metu prancuzu naujajai bangai, dabartiniams anti-herojiniams filmams (pav. Q.Tarantino ar A.Ferraros) ir t.t. Negincijami zymesni film noir pavyzdziai yra:
The Maltese Falcon (1941)
The Third Man (1949)
The Big Sleep (1946)
Double Indemnity (1944)
Notorious (1946)
Gilda (1946)
Laura (1944)
Key Largo (1948)
Out of the Past (1947)
Cape Fear (1962)
Mildred Pierce (1945)
Farewell My Lovely (1944)
The Strange Love of Martha Ivers (1943)
He Walked By Night (1948)
D.O.A. (Dead or Alive)
Stranger (1946)
Journey Into Fear (1942)
Magnificent Ambersons (1942)
Šią temą, kurią ušplėtojo jau Bangos a.a. citizen x primenu neatsitiktinai.
Neabejotinai geriausias ir reikšmingiausias iš šį mėnesį Lietuvos k/t. pradėtų rodyti filmų, kietuolių kultinių brolių ETHAN ir JOEL COEN’‘ų Žmogus,kurio nebuvo čia nuolat asocijuojamas su šia tema, t.y. film-noir . Deja, dar neturėjau malonumo pažiūrėti šį Coenų filmą (krepšinis siaučia), kuris lyg būtų dvynys mūsų plačiai aptartam Lyncho "MULHOLLAD dr." - bent tuo aspektu, kad gavo vienodus CANNES prizus - geriausių režisierių, tačiau visi mačiusieji būtinai pabrėžia, jog Coenai padarė filmą apie kirpėją EDĄ, lyg adaptuodami FILM-NOIR stilistiką šiems laikams.
O pasakymas "juodojo kino pavyzdys" dabartiniam jaunam žiūrovui gali mažai ką sakyti - šių filmų seniausiai neberodo k/t., retas dalykas per TV. Ne taip, kaip tiems kurie prieš 15-25m dar mena, kada Vakarų Lietuvoje galėjo matyti TVP1 - va ten tai parodydavo tų filmų apie detektyva MARLOW, Hickock’'o darbų. Gaila, jog dabar tenka tik skaityti apie film-noir.
Šlovė Coenams ir dėl edukacijos…
Ypač reta proga nusimato vilniečiams pamatyti tikrą film noir - Billy Wilderio "Užsienio reikalai" ("A foreign Affair", 1948). SKALVIJA lapkričio 11d. 19val. ir 11.13. 17val.
Juokingiausia, kad JAV kino klasiką Bill Wilder iš esmės žinome dėl šmaikščiojo persirenginėjimų filmo "DŽAZE TIK MERGINOS" su Merilyn Manro.
Na, šiame niūriame kine yr kita mega žvaigždė - Marlene Dietrich…
u ciu ciu
Lissa17 ir Raimonda: pamirsit gi Todel prasom uzsirasyt si svarbu fakta
mmm…
dabar zinosim
2001 metais gavo MTV apdovanojima kaip geriausia Rusijos atlikeja
Alsou apdovanojima gavo???
faina
uz ka ji apdovanojima gavo?
sunku
mhm…