Du eilerastukai "ant bangos"
Tai ne ryto rasa
Jau naktis, bet aušta rytas,
Jis toks vienišas, nieks jo neišvys,
Ir vėl neapglėbs, rankoj neišties, nedovanotas jis liks…
Taip tylu, tik vėjas pakilo,
Plaiksto plaukus ir neša žodžius,
Tik, deja, niekas jų neišgirs… Tyla.
Trys, du, vienas, pirmyn.
Dvi pakopos aukštyn, du žmonės toli,
Viskas gerai, tik nelemtas "mes".
Suardyta tyla, bet to nieks neišgirs,
Dvi minutės tylos ir aš vėl gyvenu.
Miško ošimas toli, rąstas po kojom,
Mirties šešėlis, bet juk jie taip toli…
Tiktai tu netikėk, dvi minutės tylos…
Tai išnyks ir bus baigtas žaidimas.
Speed limit
Gyvenimo greitkelis,
Šaunu, kad pavežėsi vėl…
Trumpas atstumas
Namo.
Nepausk, kiek gali, to nereik.
Ir vėl rūkai,
Juk žinai, kad kenkia… Žudai.
Save. Nekaltink manęs, tai ne mano kaltė,
Be visa ko, tai jos sapnai.
Atsisuk, ar ne tau signalizuoja sargai angelai?
Šaunu, ir vėl įklimpai.
Išveš su švyturėliais, žinosi, kaip žaist.
Pamokslai,… bet pamokos veltui nebuvo lankytos.
Sustok, juk matai, kad nespėsi.
Aš rimtai, pažvelk į save, tu žudai.
Sustok,
Nesuspėsi. Ką dabar padarei?..
Aš nespėsiu namo, vėl kaltas tik tu.
Atsimerk, kur esi?!.
Stok!!!
Šiaip kūrybai vieta dienoraštyje. Bet kadangi kultūros forumas merdėjantis, tai tiek jau to … 
Tai va, o kas nustate, kad tik dienorastyje?.. Rasysiu cia tol, kol noresiu, arba kol moderatoriai neisspirs ir taskas. 
taip kartais noris saukti
ir issilieti is visos sirdies
iskloti visa tiesa
apie juodas gyvenimo skyles
taip kartais noris sulauzyti taisykles
kurias sukureme sau patys
ir nusipjauti ant visu…
taip kartais norisi
vienam pabuti…
taip kartais norisi…
man kirminas galvoj isiveise siuos eilerascius paskaicius