Dovanėlės anūkams. Pasvarstykime
Nekasdien suspeju pasigilinti i jusu svarstomas temas, tad pardon, jei ji nenauja.
Va, draugas siandien uzejo, sako mano anukiukai, kai tik ateinu, subege klausia - ka seneli mums atnesei 
? Tad ir kilo mintis - ar neissivystis ateityje vartotojiskas poziuris i dieduka, jei kaskart i apsilankyma vaikuciai pripras ziureti tik kaip i dovanele, jei norite - kaip i lauktuvę. Zinoma, jei senelis anukelius mato du kartus per metus - viskas aisku, pavojaus tokio gal ir nera. Bet jei jie matosi kas savaite ar net dazniau ir kaskart vis kazko laukia??? Sakykit ka norit, bet taip vaiko smegenelese galima ir reketyro uzuomazgas sukelti.
deja deja
… toks jau gyvenimas, kad vaikai labai greit pripranta buti lepinami…
kadangi turiu 3 seseris, kuriu amzius lyginant su mano +16, +18, +20, tai galima sakyti, kad turejau 4 mamas. Buvau islepintas stiprai, kiekviena seimos nari pasitikdavau klausimu "ka parnesei?".
na reketyru tikrai netapau ir artimiausioj ateity neplanuoju.
ir siaip manau, kad ganetinai savarankiskas isaugau. 
na bent zmonos dabar neklausineju "ka parnesei?".
Man atrodo, kad cia tevu problema, jie turetu diplomatiskai vaikams isaiskinti, kad tokiais klausimais seneli pasitikti neturetu. Aisku, priklauso nuo vaiku amziaus, bet as saviesiems daznai tinkamo elgesio situacijas pateikiu nemoralizuodama, kad niu,niu,niu, taip negrazu daryti, bet paklausdama,pvz., ar jiems, kai bus patys seneliai, noretusi, kad anukeliai sutikdami pirmiausiai klaustu apie dovanas , ar pn. Dazniausiai tai suveikia teigiamai. Credo–Elkis su zmonemis taip, kaip noretum, kad su tavim elgtusi-- padeda bendrauti ir vaikui ,ir suaugusiam.
Jei jai iseinant i darba pinigu tik ant pietu duodi, suprantama, kad toks klausimas skambetu pakankamai naiviai .
Nors cia ir yra mano numatyta nauja tema, kuria suformuluosiu kiek veliau 
.
dallia! Va tau tikrai labai pritariu 
. Labai svarbu moketi parinkti pokalbio intonacija ir krypti. 
na pinigu vienas kitam nei dalinam nei imam. tiesiog jie guli bendroj taupyklej ir kada kam reikia, tada ir pasiimam is ten.
vot tak. 
Kai man buvo 3-4 metai, aš labai mėgdavau lankytis Klinikose kur sirgo mano diedukas iš kaimo.Jis man duodavo 15 kap. ir aš tuoj pat bėgdavau į kitoje gatvės pusėje ęsantį pieno barą, kur gaudavau pienišką kokteilį.Ir aš tai atsimenu.Nes tuo metu tik taip aš supratau bendravimą su vyresniu žmogum ir tai man buvo SKANU .
Vėliau augau ,užaugau ir į GYVENIMĄ pradėjau žiūrėti kitomis spalvomis, bet DIEDUKĄ atsimenu tik iš gerosios pusės, nors tik TIEK aš jį temačiau
Bet matai, Zhulikai, labai didelis skirtumas- tau duodavo, o ne tu , ipuoles i palata, puldavai prasyti kapeiku. Kiekvienas mylintis ir galintis duoti senelis "paselpia" anukelius ir del to jauciasi laimingas. Cia viskas Okey, bet as matau ir savo artimoj aplinkoj, butent Rokko aprasyta atveji, kai anukeliai vidury gatves apkrausto seneles krepsius ir , neduokdie, neranda "kas priklauso". Butent apie tokius mazuosius "reketininkus" Rokkas turbut ir snekejo.
…man kazkodel kyla tokia mintis, kad visi diedukai megsta dovanoti visokias 
anukeliams… zinau is patirties… mano bobule niekad nei vienos is musu keturiu jos mylymiausiu anukyciu nepalieka be prizo-siurprizo… ir retkarciais tai netgi siek tiek knisa… ypac kai pradeda traukti is visu pakampiu ivairiausias paklodes, skaras ar siaip ka…
mazoji mano pussesere, gavusi gimtadieniui maisa tokiu ‘dovanu’ dar paklause… o kur dovanos zadetos?
Manau, kad jei seneliai dovanoja pastoviai ka nors, reiskia, kad jie nori suteikti vaikams dziaugsmo, o jei nori suteikti dziaugsmo, tai reikia, kad myli
… tai kaip ir nebuta problemu…
O palepinti siek tiek vaikucius 
visada yra gerai…
Matai Vilenskas, kiek galiu suprasti is to ka rasai, ko gero dieduko netekai dar budamas mazas 
? Jei taip ir yra, tada viskas suprantama, tai naturalu, bet jei anukai salia taves augs, suaugs, kils ir ju poreikis, o tada gali tapti nebepajegus patenkinti ju poreikiu ir rezultate to tapti nebeidomia praeities atgyvena. Ir liudna tada, jei jie tik po tavo mirties ims i viska ziureti "kitomis spalvomis", nes tavo issinesti prisiminimai bus tiesiog liudni.
Labai jau lepinant anūkėlius, be abejo yra tikimybė, kad jie pasidarys vampyriukai 
, nors jei siurpriziukai, ir dovanėles duodamos ne šiaip sau, bet duodamas ir "bendravimas" (t.y. noriu pasakyt, kad prie nupirkto saldainio + būna dar pokalbis apie anūką, apie senelius ar pan.)tai grėsmė mažėja ženkliai. Mane ir mano puskes, pusbrolius seneliai lepindavo, didesnėm, mažesnėm dovanėlėm, bet užuot reikalavus iš jų dar ir dar, aš pati predėjau norėt jiems padėt. Kai buvau paauglė, su pinigais sunkiau buvo, bet darbelį kokį nuveikt būdavo visai gera. Kai matai, kad mylimam žmogui tai malonu, kai tavo pagalba reikalinga. Net ir didžiausiam neklaužadai meilės reikia.
Mano mama megsta anukeles palepinti metaliniu pinigeliu, jei turi 3 vienodus… Matosi nedazniau kaip karta per menesi… Viena karta neturejo, tai mano mazoji eme ir paklause, ar mociute neduos jai pinigelio. Uz klausima negavo pinigelio. Klausimai dingo… O pinigeliai tesiasi nereguliariai
Jus nepatenkinti, kad islepinti vaikai? Bet juk patys juos ir islepinat. Manot, kad mazam vaikuciui reikia visokiu barskalu ir zaislu? Deja… Jis ir be ju gali augti laimingas. Taciau suauge, juk labai nori parodyti, kaip jie savo atzalelemis rupinasi. O ka daryt, jei su vaiku nemoki bendrauti? Jei mazyliui su tavimi neidomu, jis i tavo puse gali net nepazvelgti. O suaugusiam tai nepatinka… oi kaip nepatinka… Ir kas gi tada belieka? Reikia viena, kita karta vaikui padovanoti zaisla, tuomet jis kiekviena karta taves lauks su didziausiu dziaugsmu ir viltimi.
Atrodo, kas gi cia blogo, jei vaikui kazka padovanojai? Bet juk prie visko ilgainiui yra priprantama. Prie dovanu - taip pat. O tada jau vaikai lieka kalti, kad yra nemandagus, kad negraziai elgesi, prasydami nauju dovaneliu ir t.t. Bet is tikruju kalti juk ne vaikai…
Truputi nesupratauSiulai vaikams nepirkti dovanu
echh man iki anuku dar toli! O prie dovanu visi galime pritapti, pvz as ir labai megstu dovanas!
kiek as atsimenu is vikystes man kiekviena dovana budavo dziaugsmas o tai yra gerai, taciau is kitos puses kiekviena dovana, mano supratimu turi buti motyvuota, jei zmogus, kuri vaikas mato vos ne kiekviena diena kaskart dovanos dovanas, tai zinoma ilgainiui vaikas prades to nevertinti. as su sunum turiu tradicija uzeiti einant is darzelio i parduotuve ir nusipirkti koki nors saldumyna, bet jis jau puikiai zino, kad norint to ano ar kito jis tures issirinkti tik viena daikta (ne zaisla, o saldaini). dovana ar satigmena vaikui yra teigiamas dalykas iki tol kol matai, kad jis ja vertina.