Dievo įsakymai. #7
Rabinas turėjo draugą kunigą, kleboną. Pašnekučiuodavo kavinėje, bendravo kultūringai. Vieną vakarą Rabinas mato, kad Klebonas liūdnas ir klausia:
- Išliek širdį, nelaikyk nuoskaudos, kas nutiko?
- Va, žinai, Rabine, man dviratį pavogė. Ir maždaug nujaučiu - vienas parapijietis toks.
- Nenusimink, tą galima pataisyti.
Ir Rabinas, vadovaudamasis savo patirtimi ir žmonių pažinimu patarė štai taip: - Pamokslą sakyk apie dešimt Dievo įsakymų. Pradėk nuo pirmojo, pabrėžk, kad jų nesilaikantys degs pragaro kančiose, girežtas būk. Kai prieisi iki trečiojo (negeisk svetimo turto - nevok), pamatysi vagį. Jį pažinsi, kad bus liūdnai nuleidęs galvą - baiminsis degti pragaro kančiose.
Kunigas kiek atkuto ir sekmadienį rėžė pamokslą apie dešimties Dievo įsakymų laikymąsi. O Rabinas jo laukia kavinėje su naujienomis. Ateina vakare Kunigas, bet nelinksmas. - Niu, tai pasakok, kaip pavyko?
- Tai aš taip ir dariau, kaip mudu nutarėme. Pradėjau nuo pirmojo, pabrėžiau, kad griežtai visi nesilaikantieji degs pragaro kančiose. Kai sakiau trečiajį, žvelgiau į kiekvieną. Ir nepamačiau vagies. Tada ir ketvirtąjį turėjau sakyit, ir kitus iš eilės. o kuomet priėjau iki 7-ojo (negeisk svetimos moters arba vyro), prisiminiau, kur tą dviratį palikau…
Na na, greitas kitiems pamokslauti 
Patiko
geras
Na, ne tas Dievo įsakymas, tai kitas - susiorientuoti juk vis vien padėjo
Gerai,kad jis pasake ta septinta Taip ir nebutu atsimines kur dvirati paliko
Cia tai kunigelis 
niu cia tai geras…
ir man patiko
tik kad trecias isakymas siaip yra svesk sventes…
o negeisk svetimo vyro ir svetimos moteries kiek atsimenu kaip ir devintas…
bet nieko, viskas gerai, kas gerai biagiasi
maladiec kunigelis
taigi taigi - modernus ir siuolaikiskas kunigelis
super !
liux!
jega!