Dengiam 
atėmė tojotistai privilegiją važinėt su pažibinčiais ir priešrūkais 
šveicarija ir neįsipaišymas į linijas? 
Laidai, nepataikyta į linijas. Netilpo mašina į kadrą. Fotografas tu xerovas =)
Jūs čia atsargiau, o tai virtualus interneto nadzieratielius jau įjungtas 
Tipo mumi išmes iš darbo? 
Papasakok ar buvai kur nakvot + pavalgyt + pramogos toj Sveicarijoj. Idomu, kokios kainos
Kad kelione neprailgtu
Koste, užtai ir pilna šveicarų Austrijos kalnuose.
2018 m. dvi savaitės rugpjucio gale Sveicarijoje. Buvau rašęs aBžvalgą į a.B – kur buvot, įspūdžiai panašūs? Tikejausi dideliu kainu, grazaus krastovaizdzio – viskas pasiteisino, buvo labai gerai. Pirmas aplankytas objektas – pasienyje su Vokietije esantis Reino krioklys. Tai vandeningiausias krioklys Europoje. Vietoje siulomi keli plaukimo laiveliais marsrutai, butina pasiimti. Krioklio centre – uola, į kuria nuplaukiama laiveliu, uzlipama laipteliais ir visas grozis matomas is virsaus. Zodziu, rekomenduotinas objektas, nes daznai su kriokliais buna, kad tikiesi ispudzio, o ten kokia srovele tevarva – cia priesingai! Toliau Ciurichas. Kas pirmiausia suzavi – nuostabus ezeras pasoneje, parkas prie centro su maudymuisi puikiai tinkamais krantais. Po apsivaiksciojimo mieste, pavakary smagiai nusimaudem. Buvo matyti, kaip zmones po darbu traukia cia pat I pakrante – kas siaip nusimaudyt, kas kokia irklente puciasi, kas siaip ant zoles deginasi. Puiki atmosfera. Pats miestas neturi kazkokio senamiescio, aiskaus centro ir t.t. Keletas kalvu, kur galima pakilti ir apziureti miesta su ezeru is virsaus. Tradicinis turistinis pasivaiksciojimas senamiesciais nesigaus, ziureti nelabai yra i ka turistui, bet viska atperka ezeras. Veliau kazkokiam forume matem klausima, kur geriau praleisti diena – Ciuriche ar Liucernoj, tai vienareiksmiskai Liucernoj. Netoli Liucernos – Piloto kalnas, kur ir pradejome pazinti su kalnais. I virsu kelemes stačiausiu pasaulyje funikulieriumi. Kylant ypatingu vaizdu nelabai buvo, nes funikulieriaus trasa eina per miska, bet uzkilus vaizdas apylinkes ir apacioje esanti Keturiu Kantonu ezera – nuostabus. Mums kaip tycia uzslinko debesys, bet bevaikstant virsuje tuoj ir prasiskleide. Giedra diena turetu buti ypac ispudinga. Pati Liucerna – daug jaukesnis ir mielesnis miestas uz Ciuricha, cia jau nemazai paveldo, ilgas dengtas medinis tiltas nuo vieno kranto į kita, gynybiniu bokstu linija, nuo kuriu virsaus puikiai matyti miestas. Pasivaikscioti pakrante malonu, turetu buti idomu pasiimti ir koki kruiza po ezera, o ju ten ivairiausiu. Oru prognoze zadejo poros dienu palinojima, o kalnuose debesys, todel buvo pats tas laikas aplankyti Berna, kurio senamiestis itrauktas į UNESCO paveldo sarasa del dengtu gatviu – visi namai statyti taip, kad antras aukstas issikisa keliais metrais į gatves puse daugiau uz pirmaji, yra paremtas arkomis, o vaikscioti galima nekreipiant demesio į lietu. Gausu fontanu. Parlmentas ispudingas. Ileidziama į vidu, galima rezervuoti laika, ekskursija su gidu – tikrai idomu, bet neistesta, taigi neprailgsta. Nustebino lauke prie tilto mieste gyvenantys lokiai – miesto simobilis. Atitverta teritorija, galima eiti, juos stebeti, atrakcija nemokama. Po Berno patraukeme vel į kalnus – sikart prie Jungfrau virsukalnes (daugiau kaip 4 km aukscio). Palike kemperi miestelyje apacioje, į kalna kilome geležinkelio linija, kuri užsibaigia aukščiausia Europos geležinkelio stotimi Jungfraujoch (beveik 3,5 km aukstyje). Keliones kaina i abi puses labai sveicariska – praktiskai MMA ir tai sakanat, kad musu vaikui 5 metai – nuo 6 visur stipriai mokama… Vakare papedeje kempinge lijo, tai alpiu pievos virsuje buvo graziai apsnigusios, karvutes ganesi lengvam sniege. Virsuje – ziemos karalyste. Oras buvo puikus, tai puikiai viskas buvo matyti i visas puses – apacioje zalia, o virsuje storas sniego sluoksnis, slidinejimo ir roguciu, “padangu” trasos – pasidukom su mazaja. Labai patiko. Interlakenas – miestas tarp dvieju ezeru, is visu pusiu kalnai. Kempingu ne vienas, dauguma tiesiai ant ezeru krantu, butent tokiam ir apsistojome. Lokacija ispudinga, pats miestukas siaip sau. Vaizdas is virsaus – kita kalba. Velgi funikulierius. Virsuje kavine, nuo kalno issikisusi apzvalgos platforma. Skaniai isgeriau alaus, kas ledu, kas kavos. Nuo interlakeno per kalnus vaziavome i Sveicarijos pietus kito ju ispudingo kalno Materhorno link. Vaziuoti variantai buvo du – ant traukinio platformos per keliasdesimties km ilgio tuneli ir nieko nepamatyti, arba kemperi pervaryti per kalnu pereja. Pastarasis kelias ilgesnis, bet keliauta ispudziu susirinkt, taigi labai smagiai vingiavom i virsu, veliau i apacia. Perejos virsuje buvo atsiskojimas uztvankos link. Keliukas toks siauras, kad kas valanda po 15 minuciu eismas leidziamas tai i viena puse, tai i kita. Vaziuoti buvo isties smagu. Vakarop pasiekeme miesteli netoli Materhorno. I miesteli pacioje kalno papedeje nuosavu transportu patekti neimanoma – miestelyje galimas tik viesasis transportas, todel kempinge palike kemperi autobusiuku buvome pristatyti ten, vakare vel parvezti atgal. Miestuko komunalinis transportas (statybine technika, siuksliaveziai ir t.t.) labai primine Italijos senamiesciu naudojamus mikroautomobilius. Velgi traukinuku pakilus i Gornegrat kalna, nuo jo atsiveria ispudingas vaizdas i Materhorno smaile. Aplink ledynai, vienas kitas ezeriukas… Pasakyti grazu – nieko nepasakyti. Suprantama, kodel sis kalnas – vienas Sveicarijos simboliu. Nusileide prasisukom Lindto firmineje parduotuvyteje – labai skanu. Dar karta persiverte per dar vienus kalnus atsidureme italiskoje Sveicarijos dalyje – Lugane. Kai siauriau kalnu pyle lietus, cia saulute zeme ridinejosi. Kempingas ezero pakranteje. Velgi uzkilome i kalana salia miesto, is virsaus vaizdas i miesta ir ezera labai grazus. Tradiciskai pakylama funikulierium. Virsuje viesbutis-restoranas ir nepakartojami vaizdai zemyn į ezera ir miesta. Jei kalnuose sniegas, tai cia miestelio parkuose – palmes. Didziulis kontrastas vos pries keleta dienu murkdziusis sniege. Viskas italiskai, laikrasciai italiski, vokiskai mazai kas kalba, kai visoje siaureje tai pagrindine kalba. Salia – Lokarnas. Panasus ezero pakrantes miestelis su palmem ir vaizdu nuo gretimo kalno. Kaipgi nepakilsi… Daug neuzsibuve pasukome i Verzaskos sleni – vaziuojama tarp kalnu, palei upe. Didziule uztvanka, pakeliui jaukus mazi is akmenu statyti miesteliai – net stogai dengti akmenimis… I viena toki uzkiles kemperiu, nezinojau, kaip teks apsisukti. Pavyko miestelio aikstej, kuri keliais metrais ilgesne uz kemperi… Pasiseke. Aiksu, apacioje buvo zenklas, kad sunkvezimiams negalima, bet as gi ne sunkvezimis! Ispudingas dvieju arku tiltas – labai grazi keliones pabaiga gavosi. Griztant i siaure, palikus sauletus pietus, vos persiritus per kalnus, visa kelia pyle lietus. Dariau naktini pravaziavima, tai del kelio remonto isvis nukreipe vietines reiksmes keliukais per kalnus, labai galejau, kad ne diena vaziuoju – vaizdai irgi butu buve pasakiski. Kainos – brangu. Prie dabartiniu Lietuvos kainu, kiek keliauta, mums brangu Sveicarijoj ir Olandijoje. Olandijoje svelniau, o Sveicarijoje rugstoka, bet irgi prisiklauses is aplinkiniu tikejausi ju dar didesniu, taigi tam tikra prasme buvo lengviau su jomis susigyventi… Paprastas vistienos verinukas ant medinio iesmelio gatves skylej beveik 20 euru. Kai su kemperiu, tai maista ruosemes patys, ta dalis biudzeto neispute. Didziausios islaidos lankytiniems objektams – tikrai brangu, bet juk to ten ir vaziuojama. Mano galva, geriau maistui pataupyt. Alus – nustebino, bet skanus. Kaina zmoniska visai. Labai populiarus 0,33 buteliukai. Maloniai nustebino parkavimo kainos – visur pigiau nei Vilniaus centre. Sunkiausiai surasti vieta kemperiui buvo Berne, o siaip visur pakankamai lengvai – daug vietu miestu centru prieigose. Visur priima eurus, bet graza gauni frankais. Kelione kiek apsunkino, kad ne ES, tai internetas ne europiniais tarifais, teko prisimint laikus, kai kempingus emem tuos, kuriuose yra wifi, nes keliones objektus ir marsrutus tradiciskai ziurimes isvakarese, arba keliom dienom i prieki, prisitaikant prie oru ir noru. Automobiliai – labai daug nauju, bet daug ir senesniu, tik tie senesni islaikyti nepriekaistingai. Parudijusiu ir pan nematem. Ant opeliu sonu budavo uzrasas swiss edition, nzn ar ten kompektacijos gausenes ar kas ten kitaip… Keliai – patys numanot – labai ok. Reziumuojant – labai grazi salis, yra ka paziureti. Kemperiu judeti labai patogu ir daug gamtos/ kalnu pamatai tiesiog vaziuodamas. Nuotraukos bit.ly/2H14Ag3
Teko Lozanoj pagyvent keleta savaiciu pries 15 metu. Nepaprasto grozio salis.
Skaitau ir galvoju, gal ne toj Šveicarijoje pusmetį atgyvenau. Pasirodo yra Šveicarija pagal kostmosa
bura nesimaisyk, tu sveicarijoje jonavos rajone gyvenai.
Kaip pasakysi
Anicetas dar veza detales?
veža
Jei norisi kažkiek pigiau, ta pusė kur su Italija ribojasi visai variantas. Nuo Como į viršų.