/b Prarastoji karta
Šie žodžiai buvo ištarti mums, tuometiniams abiturientams, panasia prieš 
15 metų, labai istorijos mokytojos.Na kaip patys suprantate, tai buvo tautinio atgimimo laikotarpis.Taciau ka turejo galvoje tai sakydama ji ,taip man ir iki siol neaisku
. Asmeniskai as ne trupucio nesigailiu, kad butent tuo laiku teko gyventi, o ne veliau. Gal tai nostalgija o gal…
Noreciau isgirsti jusu nuomone, ka apie tai manote, juk cia daugumai taip pat 30+ 
posakis "prarastoji karta" atsirado, kiek pamenu, dėl berods Hemingvėjaus romanų. Juk jis aprašydavo jaunus žmones, kuriuos palietė karo aidai ar pan. Na, tarsi karta, kurią užklupo globaliniai pasaulio pasikeitimai. Tai užtai ir prarastoji karta, nieko gero nemačiusi, tik varggus, susijusius su tais pasikeitimais.
Pakalbesim apie tai po 30 metu. O dabar ar jus ka praradote? Daugiau nei atradote? Taip prarastoji karta - Hemingvejus, Remarkas ir kt. Mes dar negime buvome
. Perduokite linkejimus savo istorijos mokytojoms 
Na po 30 meteliu anukams pasakosiu,kaip ju diedas bangoj mergas kybindavo
prarast tai nieko kol kas nepraradau,bent iki siol,o del atradimo tai patys matote kitaip nesedeciau cia
o tu menu li netik bangoje jas kabink, anukams itikinamiau atrodys. 
O apie praradimus tai tu teisus
Vienas rezisierius man aiskino posaki: atstumtoji karta. Tai karta, kuri negalejo saves realizuoti del kokiu nors priezasciu. Norejo buti, bet taip ir netapo menininkais, verslininkais etc. Sake, kad 40+ tokiai - atstumtajai kartai priklauso. Nes ne viena svajone teko palaidoti, o dabar nepradesi svajoniu traukti ir grabo, kai tau +++… Nors tie, kurie labai uzsispyre, bet kuriam amziaus tarpsnyje pasieks savo
Taip, atsimenu mums tie zodziai buvo daug kartu istarti - keliu gana megstamu mokytoju. Tuo metu tai man sukele skausma, gal net nedidele depresija…
Dabar matau, kad jie klydo. Mes nesame prarasta karta. Tik mus ir seniai ir jaunimas nuraso del tu galimybiu, kurias jie dabar turi neturejimo tais laikais.
Kita vertus, as manau, kad tos kartos zmones, kurie per siuos 1988-2004 (skaiciuoju dar pora metu i prieki) kazko pasieke ir kazkuo tapo, jie tikrai neprazus. Permainu ir nestabilumo metai leido sukasti dantis ir isgyventi blogomis salygomis, del to jie uzsiaugino kieta oda ir yra kur kas labiau atsparesni visokioms krizems, nei dabartinis jaunimas. Jie yra darbstesni, labiau uzsispyre ir labiau moka vertinti tai ka turi, nes jie labiau supranta sunkaus darbo reiksme…
Vertybiu prasme sita karta yra tiesiog auksine, nes ji sugebejo pagyventi anoje epochoje, ivertinti ja, pamate jos griuti ir ateis gyventi i nauja epocha. Sie zmones sugebes atskirti juoda nuo balto ir sugebes kritiskai ziureti i reiskinius. To nesugebes seniai, kurie visa gyvenima buvo mokomi tarnauti senai sistemai- igijo profesijas, kurios dabar tapo niekam nereikalingos arba mazai mokamos ir buvo farsiruojami ideologija, kuri veliau zlugo, o jie nesugeba prisitaikyti prie nauju salygu. Jaunimas to irgi nesupras, nes augs postmodernioje visuomeneje kurioje bus daugybe reglamentu - kur ka kaip daryti ir ko nedaryti, kurioje bus aukstinamas turtas ir pompuojama irgi sava ideologija - klausimas ar daug geresne uz buvusia. Just question, ladies and gentleman…
Ta prasme seniai buvo vienos sistemos vergai, jaunimas bus kitos. Mes, bent jau dabar galime isnaudoti sia nedidele laisves akimirka - keliolika metu nepriklausydami niekam ir veliau galesime tas sistemas palyginti - abieju privalumus ir trukumus. Tai yra viena didziausiu musu kartos vertybiu, kuriu mes daznai, deja neivertiname - laisva samone, sugebejimas zinoti. Kai zinai - gali pasinaudoti savo ziniomis, gali rinktis, gali naudotis sistemos privalumais ir trukumais. Bet jais naudotis gali tada, kai tai suvoki.
Paziurekit, ka parase Alyva
is ispudziu Anglijoj. Pakalbekit su bent kiek intelekto turinciais zmonemis, pabuvusiais Vakaruose. Visi vienu balsu sako - ten daugybe vidutinybiu, kurie gyvena nuobodziai pasiturinti gyvenima ir sistemos atbukintomis smegenimis atlieka mazyciu sraigteliu funkcijas. Ir tai yra 100% tiesa. Jie sventai tiki jiems ziniasklaidos brukamais ivaizdziais, reklamomis, naujienomis ir visu kitu net nepastebedami, kaip juos kartais isdurineja. Ir bet kuris atvykelis is Rytu Europos ten greit prasimusa, jei tik turi rankas ir minimalu intelekta (ne gatvems sluoti ir laikrascius pardavineti).
Mes nesame prarastoji karta. Mes esame neivertintoji karta, nes musu neivertina kitos kartos. Ir galbut net todel, kad pirmiausia mes patys nepakankamai save ivertiname, kompleksuojame ir grauziames del to, kas nera problema?
2Paladinas
Atsistoju, nulenkiu galvą, audringos ovacijos.
Ir kodėl Tau taip gražiai gaunasi, o man neeeee 
Pavydžiu.
Ne, tau labai graziai gaunasi, nes tu rasai ir sirdies. Matau, tau tikrai ta tema kazka uzkabino. Mano darbas tuo tarpu - rasyti ir pramusineti projektus, gal todel ir krinta i akis sudeliotos mintys. Man iprasta delioti tekstus taip, kad is muses padarytum drambli, nes nuo to kartais pajamos priklauso 
Bet ne piniguose laime.
O tiesa sakant mane parasyti paskatino butent tavieji zodziai, kurie paliko labai stipru ispudi… Ka ir rasiau - musu kartai budingos problemos - neivertinam saves. Neivertini saves, pakales
Pakelkim 
uz vertybes!
Pakelkim Šita vertybė amžina ir nuo santvarkos nepriklauso.
Paladinai Aš kaip visad sužavėta tavo sugebėjimu taip sklandžiai ir tiksliai dėstyti mintis!
Aciu, Ledi As labiau dziaugiuosi tuo, kad tu ir vel pas mus ir s mumis. Mes busim kartu ir… uzeik pas shiurpe, pasitusinsim…
Drebtelsiu ir nuo saves, nors jau kolegos sudeliojo viska ir ant visko
Kai buvo kovo vienuoliktoji - man buvo be keliu dienu 29 metai. Buvo tiek, kiek yra dabar tiems, kas daugumoje cia rasho. As ish tos kartos kaip Eurocat, Atomukas… nan jau virs 40 siandien. Ir as negaliu pasakyti kad as kazka praradau tada, tai buvo patys graziausi, pilni jegu, energijos ir ideju metai. O ypac 1988-1991 metu laikotarpis kai “pabudome ir kelemes” As negaliu pasirashyti po “lost generation” verdiktu. NE
Nezinau, ar mes prarastoji karta, tikriausiai ne, nes neatsitiko nieko siaubingai blogo ir nepataisomo, kaip antai karas, turime rankas, daug jegu dirbti, todel galim pasitiket tik savimi. Greiciau jau prarastoji karta yra musu tevai ir ne kuriu seneliai - zmones, kuriu dauguma dziaugsmingai pasitiko "naujaja era", o dabar yra numesti i kelio pakrasti niekam nereikalingi ir neidomus. Ju gyvenimo santaupos nuejo vejais, ju pensiju uztenka bulvems ir pienui, daug kas nebeturi darbo, kiti dirba kaip vergai uz juokinga atlyginima. Va, visa tai - tai tragedija.
Dar viena mintis.
Tikroji prarastoji karta susiformavo jau po kovo 11. Kreivai suvoktos laisvės pasekmė - didžiulė narkomanų armija. Manau, juos turime teisę vadinti šituo vardu, nors ir atstovauja tik dalį kartos.
Tavo mokytoja tikrai zinojo, ka sako. Taip ir yra.
Gyvent kazkurioj sistemoj - tai nereiskia aklai priimt ir susiliet su ja. Visokiu disidentu pavyzdziai tai parodo, del to man atrodo, kad zodis vergas yra per stiprus.
[quote]Pakalbekit su bent kiek intelekto turinciais zmonemis, pabuvusiais Vakaruose. Visi vienu balsu sako - ten daugybe vidutinybiu, kurie gyvena nuobodziai pasiturinti gyvenima ir sistemos atbukintomis smegenimis atlieka mazyciu sraigteliu funkcijas. Ir tai yra 100% tiesa.
[/quote]
O kas del vidutinybiu, tai velgi man atrodo, kad visur ju procentas turetu but daugmaz panasus. Del to tokie vertinimai apie Vakaru populiacijas teisingi tiek, kiek teisingi apibendrinti teiginiai apie R.Europos populiacijas ju valstybese apsilankiusiu vakarieciu akimis.
Baigiau mokykla pora metu anksciau nei Menulis, puikiai atsimenu Breznevo laidotuves gal kokioj 9 ar 10 klasej. O per Sausio ivykius sedejau akademinese, auginausi leliuka. Galas mane buvo nuneses studijuoti rusu k., nors mano polinkiai buvo kiti. Taigi, tada supratau, kad gyvenimas verciasi aukstyn kojom. Visom prasmem. Kartais man atrodydavo, kad priklausau tai prarastajai kartai, bet kadangi mano gyvenimas kuliais vartesi dar ne viena karta, sugebejau isigyti ir kita specialybe ir susirasti savo vieta gyvenime. Praeities nesigailiu, o i ateiti labai toli irgi nezvelgiu.Manes nebekankina tas prarastos kartos sindromas. Esu cia ir dabar, ir tai yra svarbiausia. Prarastu zmoniu yra visose kartose.Tiesa, kartais uzplusta romantiski prisiminimai apie "Zilvicio" pionieriu stovykla, diskotekas, darbo ir poilsio burius ir pan.Bet tai susije su asmeniskais isgyvenimais to laikmecio fone ir tiek.
Nu ka, perskaiciau dar karta ir galiu pasakyt, kad esi teisus! Reikalas tame, kad as irgi solidarizuojuosi bent jau dvasioje su humanistais, kuriu yra ir tose Vakaru valstybese ir butent apie juos galvodama as nenoriu sutikt, kad 100% jie yra vidutinybes. Juo labiau, kad yra pakankamai zmoniu, kurie R.Europos krastu nelaiko zemesniais, kurie nesutinka su egoistiska politika ir t.t. As tik labai noreciau, kad pacioje Lietuvos valstybeje greiciau butu sudarytos salygos kaip tai krutet tiems zmonems, kurie turi noro, bet neturi ypatingu sugebejimu, o ne tai, kad stiprieji savivaliautu, kaip jiems patinka.