Planko eilėraščiai ! (Mytas!!! perkeltas!!! į penktadienį detaliau - 156žn)
viskas ore 
ei, jaunimas, kas cia per nuotaikos???
bet paskutiniai taip kaip pirštu į akį. atsidariau knygutę ir būtent tame puslapyje… butent tokia eilėraščio nuotaika…
ką aš žinau 
Važiuojam su mmis, panelės, į Saulėtekį
Važuiojam su mumis, panelės, į Saulėtekį
Ten turim muzikos geros
Ir gero vyno
Ten draugas Švažas jums pagros
Ant pianino
Ten linksma bus
Tikrai neteks gailėtis
Važiuojam su mumis, panelės, į Saulėtekį
Ten bus tikrai gerai
Ten visą naktį ūšim
Ten numeriai, ten kambariai
Ir ištaigingi dušai
Ten patalai minkši ir anklodės gėlėtos -
Važiuojam su mumis, panelės, į Saulėtekį
O po tokios nakties
Kaip visada kad būna
Gal galvą kiek skaudės
Gal bus truputį liūdna
Bet visa tai praeis, kam praeities gailėtis -
Važiuojam su mumis, panelės, į Saulėtekį…
Goda
Tyliai tyliai gaudžia vėjas
Tyliai tyliai nardo žuvys
Tu nebūki man išėjęs
Tu nebūki man jau buvęs
Tas žuvis visas iššaudys
Povandenininkas Gintas
Vien tik vėjas gaus kaip gaudęs
Tu nebūki man jau dingęs
Aš ir vėją pabalnosiu
Apsodinsiu sodą jaukiai
Sužinosi, sužinosi
Kaip tavęs aš kantriai laukiau
Bet vėlu tada bus aiškiai
Laikas juk į priekį bėga
Ūkvedys ūks gailiai aikštėj
Ir pyškės nuo šalčio bėgiai…
/K.Plankas/
[quote]kaip tik prie nuotaikos…
[/quote]
na man laiko nėra 
va kontrui ruošiausi, po to visą dieną programą tobulinau…
dabar reikia laborams bent jau pasiruošt…
va gal ketvirtadienį ar penktadienį, na o blogiausiu atveju, savaitgalį prirašysiu oi prirašysiu 
galetum siaip jau, bo pas mane nelabai kas ir bera jau
aurorav! 
turėsiu daugiau laiko nusiskanuosiu visą knygutę ir įdėsiu
Vasaros vakarą
Mėlyna, kerintį
Vasaros vakarą
Sėdime, geriame
Kurstom ugniakurą
Kurstom ugniakurą
Sėdime, geriame
Saulius į Petrą
Petras į Marių
Marius už taikų
Tarybinį tanką
Bet neužlaiko
Geria į Planką
Plankas už lietų
Už paukštį sugrįžtantį
Plankas- pojetas
Plankas nusišneka
Plankas už pilkąjį
Lengvąjį debesį
Bando pakilti
Kyla ir drebiasi
Blėsta ugniakuras
Nebepakurstomas
Mėlyno vakaro
Baigiasi burtai
Dyla, išdyla
žaros vakarės
Snaudžia nutilę
Petras ir Marius
Tartum lavonas
Nekruta Plankas
Ramią, malonią
Vasaros naktį
Gęsta ugniakuras
Spragteli kukliai
Baigėsi vakaras
Baigėsi buteliai
/K. Plankas/
Dabar tu viską pamiršai
(Jolantos arija iš Operos "Gediminas"
Dabar tu viską pamiršai,
Kaip pelenai pamiršta lietų,
O juk kadais eiles rašei
Tu man ant sienų tualetų.
O juk kalbėjai taip gražiai,
Sakei esu visai tau nieko -
Tu mano vardą išpaišei
Gelsva čiurkšle ant balto sniego.
Senai išbluko užrašai
Sniege ir sienoj tualeto,
Dabar tu viską pamiršai -
Kaip pelenai pamiršta lietų…
Nepamiršau tavęs, nepamiršau
(Gedimino arija iš Operos "Gediminas":
acakas į Jolantos ariją)
Nepamiršau tavęs, nepamiršau…
O atvirkščiai - labiau dar pasiilgau:
Užmerkiu aš akis - tave matau
Su suknele balta, tarp pievos smilgų.
Bet atsimerkus - tuščias kambarys -
Ir kaip širdis ištverti šitai gali?
Akis užmerkiu - kad tave išvyst -
Ir vėl regiu, šįkart jau be suknelės…
Tava suknelė kabo ant šakos -
Kartu ir mano kelnės, beigi švarkas…
Ir niekad nepamiršiu aš tavęs tokios,
Ilgai šypsosiuosi laimingas, užsimerkęs…
Tai tu sakai, kad tu sugrižtum?
(Jolantos baigiamoji arija pritariant angelų chorui,
bei bobelėms verkiant iš džiaugsmo)
Tai tu sakai, kad tu sugrižtum?
Tai tu sakai, manęs nepamiršai?
Man ašaros iš džiaugsmo trykšta
Ir veidu liejasi akių dažai…
Tekėkit ašaros, riedėkite į sriubą!
Tegu vaivorykšte nušvis ji nuo dažų,
Ak negaliu, balsu pagausiu sriūbaut,
Taip širdžiai gera, liūdna ir gražu.
Pokalbis
Kada širdis vaitoja, spurda, rėkia,
Kada krūtinė suliepsnoja ugnimi -
Imu degtinės butelį ir duonos riekę -
Viens-du ir jau kalbuos su savimi.
Tai kas, kad mano akys apsiblausia -
Širdy užtat nelieka rūpesčių jokių.
Kai pasakau ką linksmo - tai šypsausi;
Kai išgirstu ką liūdno - tai verkiu…
Kalbu - klausaus: kaip raganą ant sniego
Nykštukai p**a, arba aukso žuvį po ledu -
Kol pamatau įkyrią rožą dėdės Miego -
Tada jau tašką savo pokalbiui dedu…
/K. Plankas/
Galvok apie tėvynę
Kai taurė kupina skanios degtinės,
Kai po pirmos nudažo veidą šypsena,
Užkąsti neskubėk, o prisimink Tėvynę -
Zakuskės daug… Tėvynė, Ji - viena!
Ir po trečios, kai taps krūtinėj šilta,
Ant stalo šoks agurkai bei kepsniai,
Sugrįžk į Ją prisiminimų tiltu,
Paklausk protingai, ar gyva Jinai.
O po penktos, kada mintis - lakūnė
Kažkur išskristi vėlei panorės,
Gražink Tėvynėn ją, nuplėšk nuo kūno
Parimusios pašonėj moteries.
Na o tada, kai paskutinis lašas
Ištirps ant tavo lūpų iškreiptų,
Sušuk staiga: "Tėvyne mano! Ašei
Į glėbį tavo juodvarniu krentu!"
/K. Plankas/
Pirma laiko
Skamba dainos, kyla tostai,
Liejas šnapsas, pilas vynas,
Akį žavi, širdį glosto
Besišypsančios merginos.
Man taip miela, man taip faina,
Akys blizga, mintys pinas:
- Ei, linksmiau skambėkit dainos!
- Ei, įpilkit dar degtinės!
Bus degtinės, bus dar vyno,
Bus dar visko, bus dar visko:
Besišypsančios merginos
Šiaip sau, kaip žinia, nešypso.
Vien tik man jau nebebus to,
Teatleidžia man merginos:
Pirma laiko, jaunas, lūžtu
Net jeigu neišmėginęs…
/K. Plankas/
nes ir taip viskas aišku
komentuot turbut neverta
žodžiu, be žodžių
neblogaj kazkada ir as tokiu zinojau bet nebepamenu
OO kaip šaunu, net širdis sušilo pamačius ne manim rašytas eiles 
Gal irgi būsi fizikė arba fiziko pažįstama???
Gal irgi turi tokią Kęstučio Planko eilėraščių knygutę??
vou
ką tik namo pargrįžau iš aukštosios kontrolinio… 
gerai, kad visą savaitgalį paaukojau matiekai
shmaykshtu
Mano akys - Tavo Akys
Šviečia, spindi mano akys
Klausia jos nebyliai
Tavo akys man atsako:
-Aik iš čia, debile…
/K.Plankas/
Pirmoji Nastasijos meilė
Nastasija kavinėje
Užkadrino Arvydas
Ir meilė jos krūtinėje
Pražydo, ak, pražydo
Pirmiausiai buvo dvasinė
Bet peraugo į fizinę:
Ir štai dabar Nastasija
Jau nebedaro fizinio…
/K.Plankas/
Ką K.Plankas myli labiausiai
Kartą praeivis K.Planko paklausė:
-Ką tu pasaulyje myli labiausiai ?
-Na žinoma, žmogau, kad save patį!
Nustebęs Plankas net akis pastatė:
-Tik va platoniškai savęs
mylėti negaliu-
Nes lovoje kiekvieną naktį
su savim guliu…
/K.Plankas/