IT patarimai: (senesnių) CPU turbinimas
Tai ko čia ateini 
?
Rašyt? Perlų rinkt? 
Na bet kurie nori tai ir skaito 
beto ka ismoksi ant peciu nesisiosi
idomiai prirashei, bet labai jau daug skaityt…
Noreciau uzturbinti AMD Athlon Thunderbird 1000MHz. Keitineju jumper’ius motininej plokstej, kaip kad parasyta instrukcijoj, bet procas nepagreiteja ne kiek. Kas cia galetu buti?
As norejau paklausti ar apsimoka AMD 500 turbinti iki 600?
Cooleris neblogas buvau jau turbines Cyrix 233mhz iki 266mhz pernese laisvai.
Gal kam pravers …
->> 1. Turbinimo reikšmė
->> 2. Kas tai yra procesoriaus turbinimas?
->> 3. Procesoriaus taktinis dažnis
->> 4. Procesoriaus aušinimas
->> 5. Turbinimas - Būdai. Pasiruošimas … Rezultatai
Informacijos autorius (t.y. as) neprisiima jokios atsakomybes už žalą, kuria jus galite padaryti savo kompiuteriui ji turbindami 
1. Turbinimo reikšmė
Labiausiai paplitęs turbinimo paaiškinimas yra tas, kad suteikiant savo sistemai "daugiau apsukų" turbinant procesorių (CPU ) nereikia jokių papildomų lėšų. Neišleisdami nė cento jūs galite (tiek teoriškai, tiek praktiškai 
pagreitinti savo kompiuterį. Tačiau kiekvienas "kompiuterastas" susidūręs su tokiu reiškiniu kaip turbinimas, žino, koks tai "exciting" dalykas Šis kompiuterio greitinimo metodas yra labiau taikomas senesnei kompiuterinei technikai… (siame poste turbinimo info ir yra labiau orientuota i senesnius procus)
2. Kas tai yra procesoriaus turbinimas?
Procesoriaus (CPU) turbinimas - tai dirbtinis taktinio dažnio kėlimas didinant magistralės (FSB) ir/ar daugiklio reikšmes. (trečias veiksnys yra įtampa (Voltage), tačiau apie tai vėliau… Vidutiniškai procesoriai pasiturbina 
20 %, nors tiksliai teigti to neįmanoma… Paslankiausi turbinimui yra Intel procesoriai, o ypač Celeron, dėl mažos magistralės. Esant palankioms sąlygoms Celeron’ai gali būti paturbinti beveik dvigubai (!!!) + reikia ypatingai šalto aušintuvo. Iš Celeron 600 MHz kai kada galima išspausti ~ 1GHz dažnį! To paties modelio lustai dirbantys ~ 533 MHz gali būti paturbinti iki 750 MHz ir t.t. Žodžiu - Celeron - lengviausiai pasiduoda. Procesoriaus taktinis dažnis nurodomas dokumentacijoje, yra ne kas kitas, o kaip leistinas (optimalus) dažnis. Atitinkamas lustas yra pritaikytas atitinkamam apytiksliam dažniui. Kaip jau supratote iš to ir išplaukia pati turbinimo esmė…
3. Procesoriaus taktinis dažnis
Matuojamas Hz [MHz] (1000 MHz - 1GHz) - tai sisteminės magistralės ir daugiklio sandauga: iš CPU dažnio padalinę magistralę, gausime dauginamojo koeficiento vertę ir atvirkščiai. Kai kada yra teigiama, kad procesoriaus taktinis dažnis - tai greitis. Tai nėra 100 % tiesa, nes procesoriaus greitį nulemia ir kiti veiksniai, kaip magistralės sparta, o ypač spartinančioji atmitinė (cache).
4. Procesoriaus aušinimas
Tai - neatsiejamas dalykas nuo turbinimo. Dirbtinai keliant CPU dažnį, jis kaista. Tarkim, jūs paturbinote Celeron 400 MHz iki 500 MHz, tai žinokite, kad originaliai dirbantis 500 MHz CPU kais mažiau nei tokio paties dažnio paturbinatasis. Galima teigti, kad kuo didesnis procesoriaus taktinis dažnis, tuo jis labiau kaista, tačiau tai ne visada tiesa (kalbu apie neturbintus pavyzdžius) - apie tai vėliau. Procesoriaus aušintuvas (cooler) yra l. svarbi detalė. Turite stebėti ir žinoti įprastą savo procesoriaus temperatūra tiek prieš turbinimą, tiek ir po (max. temp. ~ iki 60 C). Dažniausiai (bet toli gražu ne visada) po turbinimo reikia galingesnio aušintuvo. Tai priklauso nuo to kaip daug / arba nedaug jūs pakėlėte taktinį dažnį. Temperatūros matavimui galima pasitelkti tiek BIOS’ą tiek ir spec. programas, tačiau galima apseiti ir be to. Paprasčiausiai jūs pats, pirštais palietęs CPU radiatorių*, galite nuspręsti kaista procesorius, ar ne. Pvz., jeigu radiatorius arba pačio ventilatoriaus šonai (tiek po turbinimo, tiek prieš) ir tik šilti - galite būti ramūs - nesudegs jūsų CPU… Tačiau jeigu palietus kurią nors dalį, neimanoma išlaikyti pirštų - darykite išvadas… Sprendimas - galingesnis (didesnis, daugiau apsukų turintis) ventiliatorius, arba net keli ventiliatoriai (išskirtiniais atvejais). Galima būtų pasakyti taip: jeigu jūsų CPU temp. prieš turbinimą buvo, tarkim ~ 37 C ir jūs pakėlėte taktinį dažnį, kokiais 50 MHz, tai jums naujo cooler’io nereikės (kaip yra iš tiesų, galite nuspręsti tik jūs patys). Jeigu aplinkybėms susiklosčius, jums reikia pakeisti aušintuvą, nepatarčiau nagų kišti prie radiatoriaus - keiskite tik ventiliatorių. O kaip jūs sugebėsite pritaikyti naują ventiliatorių prie seno radiatoriaus, tai tik jūsų nagingumas nulems. Tačiau galiu pasakyti, kad pritaikyti nauja ventiliatorių prie seno radiatoriaus yra labai nesunku, nors jų dydžiai ir skiriasi. Nemėginkite nemokedami atplėšti radiatoriaus arba viso aušintuvo nuo procesoriaus - galite rimtai pažeisti sistemą naudodami jėgą, o taip ir bus, nes dažniausiai radiatorius būna ne tik gana tvirtai prisegtas prie lizdo šonuose esančių "kabliukų", bet ir yra priklijuojamas prie CPU spec. šilumai laidžiais klijais. Kai kur galite nugirsti, kad procesoriams kurių dažnis <~333 MHz, aušinimo nereikia. Kai kada tai tiesa, bet tik kai kada. Nuspręskite patys. Kartais Pentium MMX (166 MHz) be cooler’io gali taip užkaisti, kad net pirštus apsisvilnti galima; žinau pvz. O ką jau kalbėti jei tą patį CPU užturbinsime iki 200 MHz… Šis pavyzdys rodo, kad įvairūs procesoriai skirtingai kaista. Tiek Intel, tiek ir AMD ir netgi Cyrix procesoriai reikalauja aušinimo. Kartais surinkinėjant kompiuterius ant mažesnio dažnio procesorių būdavo dedami tik radiatoriai. Perkaitus procesoriui, gali būti pradedami mėtyti įvairūs pranešimai mėlynam fone Gali viskas sutingti nuo procesoriaus iki pelės…
- radiatorius - (šilumai laidus) metalinis elementas tarp procesoriaus ir ventiliatoriaus; būtina aušintuvo sudedamoji dalis.
5. Turbinimas. Būdai. Pasiruošimas … Rezultatai
I-as turbinimo žingsnis - smulkiai išsistudijuokite mot. pl. instrukciją (manual). Tokia turėjo būti pateikta perkant kompiuterį arba atskirai mainboard’ą. jeigu jos neturite - būtinai atsisiųskite ją iš interneto. II-as žingsnis - (jei yra galimybė) - sužinokite įprastą jūsų procesoriaus temperatūrą (l. gerai, jei jūsų BIOS’as gali matuoti CPU temp.) / galite įdiegti specialiai tam skirtą programą. Procesorius labiausiai kaista kopijuojant duomenis, dirbant daug resurų reikalaujančiomis programomis. III-as žingsnis. Kaip žinote, svarbiausios kompo dalys susijusios su turbinimu yra motininė pl. ir pats procesorius. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į atminties (RAM) charakteristikas. Saugumo dėlei RAM mikroshemos dažnis turi būti ne mažesnis už mot. pl. / CPU mag. dažnį. T.y., jei jūs tubinsite Celeron kompiuterį, kurio sisteminė magistralė dirba 66 MHz dažniu, tai RAM’as po turbinimo taip pat turi dirbti ne mažesniu dažniu. Pvz., jūs keliate minėto procesoriaus FSB dažnį iki 75 MHz, tai atminties moduliai turi būti dirbti > PC - 75 MHz. Atminkite, priešingu atveju jūs rizikuojate sudeginti RAM mikroschemas, o gal ir visą sistemą. tai ypač svarbu atsiminti turbinanat Celeron ir Pentium2 procesorius, nors faktiškai tai galioja visoms sitemoms. Įsitikinkite savo RAM moduliu kokybe.
Taigi, išstudijavę motininės plokštės jungiklius bei charakteristikas / pasodomėję RAM modulių galimybėmis ir atkreipę dėmesį į turbinamo procesoriaus temperatūrą, galite pradėti. Čia ir prasideda pats linksmumas Geriausia būtų iš anksto žinant reikšmių kėlimo galimybes, paiimti kalkuliatorių ir pasiskaičiuoti galimus CPU dažnius, bei numatyti optimaliausias sisteminės magistralės bei daugiklio kombinacijas. Pirmiausia aptarsiu reikšmių didinimą, keičiant JUMPER’ių padėtis motininėje plokštėje. Per hardware’ą trubinami (t.y. turi galimybę) senesni kompiuteriai - ~PI 60 MHz - PII 300 MHz. Atsidarote sisteminį bloką, susirandate jungiklius ir keičiate jų padėtis (reikšmes) PO VIENĄ ŽINGSNĮ (nedaugiau). Po kiekvieno iš reikšmių padidinimo, įsijungiate kompą ir laukiate kas bus Kompiuteriui besikraunant, pasirodo info su CPU didesniu nei įprasta dažniu, startuoja OS… Valio!, lyg ir viskas OK. Pradėkite matuoti temperatūra, testuoti. 15 min. stabilaus darbo su pagrindinėmis programomis (Office, WMP ir pan.) rodo, kad turbinimas pavyko. Teoriškai jūs pagreitinote sistemą, tačiau kaip yra praktiškai, suprasite tik jūs, t.y. ar jaučiate spartesnį darbą, ar ne. Jeigu viskas veikia be sutrikimų, galite turbinti dar. Ir vėl po reikšmių kėlimo - jungiate kompą ir testuojate. Ir taip po kiekvieno žingsnio. Geriausia būtų kompą išbandyti įvairiapusiškai "ekstremaliai": vienu metu kopijuoti 20 MB failą, paleisti Q3, žiūrėti WMP failą… Ir dar - jeigu jums, kuri nors FSB ir daugiklio kombinacija nesigavo (kompiuteris sutriko; apie galimus sutrikimus ir problemas - vėliau), nebijokite imti didesnių reikšmių, aplenkdami pirmąsias. Nors kitą vertus, jei didinanant FSB, pastebite ryškius sutrkimus, ir pradedami mėtyti langai su įvairiais klaidų pranešimais, geriau pereiti prie daugiklio vertės didinimo. Turbinant kompiuterį per BIOS’ą, atliekami tie patys veiksmai kaip ir turbinant per techninę įrangą, tačiau visa tai daroma BIOS’e. Taip yra žymiai lengviau ir paprasčiau. Prieš startuojant OS, įsijungiate BIOS’ą (dažniausiai reikia psapausti Del, F1, F8 ar kt. mygtuką, pasorodžius specialai tam skirtam pranešimui), susirandate atitinkama skyrių, iš kurio yra valdomas procesoriaus dažnis. Keičiate vertes, o dažnu atveju turbindami per BIOS, galite pasirinkti tik norima aukštesni CPU dažnį, o BIOS’as tam pritaikys reikiamas FSB ir daugiklio reikšmes. egzistuoja User define ir Auto režimai, tačiau nuo to kurį pasirinksite turbinimo dydis napakis. Pakis tik skaičių nustatymo metodai. Šioje vietoje reikėtų paminėti įtampą. Tai svarbus ir kartu rizikingas veiksnys, prie kurio nieko nežinant geriau nelįsti. Faktiškai yra taip: kuo didesnis procesoriaus taktinis dažnis, tuo didesnė ir jo įtampa (kinta maždaug kas antrą procesoriaus modelį, po žingsnį 0.1; prisiminkite, kad daugiklis kinta žingsniu 0.5), taigi, kaip supratote keliant CPU dažnį, turite pakelti ir įtampą (ne visada - priklauso kiek paturbinote; arba ji gali pakisti automatiškai turbinant per BIOS’ą - l. geras variantas). Dar kartą pakartosiu - be motininės plokštės, šiuo atveju ir procesoriaus išsamios instrukcijos - nė iš vietos. Procesoriaus instrukcijoje turi būti nurodyti to tipo CPU magistralių dydžiai, daugikliai, ir įtampų vertės. Jūs turite vadovautis tais duomenimis. Grižtant prie įtampos, apibendrintai galėčiau pasakyti taip: jei knibinėjate motininės plokštes FSB ir daugiklio JUMPER’ius, prie įtampos tada geriau iš vis nelįskite. Jei turbinate per BIOS’ą - įtampa pakis (na bent jau turėtų pakisti) automatiškai (primenų, maždaug kas antrą CPU modelio dažnį)
Daugelis pradedančiųjų turbintojų bijo, kad jų sistemos sudegs. Pateikiu SAVO NUOMONĘ (kuri, aišku skiriasi nuo kitų) apie napavykusius bandymus padidinti procesoriaus taktinį dažnį - iš 100 %:
90 % - nėra galimybės turbinti, t.y., kelti reikšmių - jos nustatytos maksimalios
7 % - atsiranda problemos su software’ų (persikrauna OS’ai, kompas tampa labai nestabilus)
2 % - problemos atsiliepia hardware’ui; dažniausia kompas net neįsijungia
1 % - procesoriai sudega (dažniausiai AMD arba Cyrix)
Žinau atvejų, kuomet būtent kompas neįsijungia, arba operacinė sistema perskrauna vos startavusi.
Magistralė ar daugiklis?
Kuo skiriasi FSB ir daugiklio reikšmių kėlimas. Padidinę FSB jūs suteiksite spartos visai sistemai - ne tik procesoriui. Magistralės padidinimas atsilieps PCI plokščių veikimui ir kt. įrengianimas, tačiau didinant FSB kartu ir didėja sutrikimų tikimybė visai sistemai (atminkite, ką rašiau apie RAM mikroshemas). Padidinus dauginamojo koeficiento vertę - suteiksite daugiau spartos tik procesoriui, o bendras sistemos našumo padidėjimas bus menkesnis, arba praktiškai jūs jo ir nepastebėsite … ir t.t. Eksperimentuokite, skaičiuokite, bandykite… Dažnai po turbinimo gaunasi "nagražus" skaičius (taktinis dažnis) - tai normalu, nes yra parenkamos ne įprastinės FSB ir daugiklio vertės. Magistralės standartai yra šie - 30, 33, 50, 60, 66, 75, 83, 95, 100, 133 ir kt., tačiau šie skaičiai gali skirtis; tai gali lemti jūsų motininės plokštės charakteristikos. Naujausiose motininėse plokštėse, FSB galima keisti po 1 MHz (!!!) (daugiklis taip pat yra lanxtesnis) Bet vidutiniškai iš pastebėjimų galėčiau padaryti tokias išvadas: kompiuteris su CELERON 266-533 MHz, Pentium II 266-333 MHz arba K6-2/3 300-550 MHz procesoriumi, galėjo būti komplektuojamas su motinine pl. dirbančia max 100 MHz FSB. Celeron 600-1GHz, Pentium III 400-1 GHz gali būti integruoti į mainboard’ą su max 133 MHz FSB ir pan. Tai tik spėliojimai; norėdami tikslesnių duomenų, turėtumete pasidomėti konkrečiais modeliais.
Įvairenybės Būkite atsargūs turbinadami Pentium I 75 / 90 / 120 MHz modelius, nes teko girdėti, kad dalis šių egzempliorių išėjo su klaida. Iš vis PI 90 MHz egzistavimas - diskutuotinas klausimas, nes gali būti, kad tai yra procesorių markiravimo pasekmė… PI 90 MHz kaip tokio galėjo ir nebūti… Žinokite, kad PENTIUM PRO buvo išleistas TIK 200 MHz dažnio, tad jei turite minėto modelio procesorių dirbantį 233 / 266 ar 300 Mhz tai žinokite, kad jis jau užturbintas.
CPU jungties tipai
INTEL:
Pentium 75-133 MHz
Socket 7 / 5
Pentium 133-200 MHz
Socket 7
Pentium MMX
Socket 7
Pentium Pro
Socket 8
Pentium II
Slot 1
Pentium III
Slot 1 / Socket 370
Celeron 300-433 MHz
Slot 1 / Socket 370
Celeron >466 MHz
Socket 370 (PPGA / FC- PGA)
Celeron >1200 MHz / Pentium 4
FC-PGA / Socket 478
AMD
K5
Socket 5 / Socket 7
K6, K6-2 / 3
Socket / Super 7
Athlon
Slot A
Athlon (t- Bird) / XP
Socket A
Duron
Socket A
FSB - Front Side Bus (priešakinė magistralė)
IRQ - Interrupts Requests (Pertraukties kontrolė)
DMA - Direct Memory Controller
ISA - Industry Standart Architecture
PCI - Peripheral Component Interconnect
BIOS - Basic Input Output System
RAM - Random Acces Memory
SIMM - Singl In Line Memory Module
Manual - gaminio instrukcija
DIMM - Dual In Line Memory Module
Manual - gaminio instrukcija
Jumper - jungiklis
CMOS - Complementary Metal Oxide Semiconductor