Atsisveikinimas
Nice one 
Kadangi jau ilgokai neprisiverčiau niekaip normaliai pakomentuoti nuotraukos minties, kuri man susiformuoja žiūrint į kiekvieną foto, tai db pamėginsiu ką nors parašinėti. Štai mano mintis- praėjo dar viena darbo diena, dar vienas saulėlydis ir dar vienos išgertuvės. Tačiau šį kartą jis geria vienas, nes jo meninė siela, reikalauja pabūti vienam su gamta. Ir štai kontempliacijos kulminacija… jis nusprendžia, kad metas keistis, su nauja diena, gims naujas “aš”- daugiau nebegersiu… Suvalgęs paskutinį gabaliuką žuvies, jis išgėrė tą paskutinį lašiuką medicininio spirito… Kitą diena jį rado pasikorusį ant elektros stulpo: juk jis norėjo gimti iš naujo…
gal geriau nereikia tokiu tragisku 
siaip vaikstinejau ir medziojau ivairius objektus saulelydzio fone ant akmens gulejo seniai nebenaudota taurele…itraukiau ir ja pasiknaisiojas po dienrascius rastum ir daugiai tos dienos objektu 
o man patinka visia tas “tragiškumas”… foto suteikia išskirtinumo ir geriau nesakyk, kad tiesiog pyškinai viską, nes iš karto sugadini visą mintį… 
nu ne neviska ,viskas i fotika netilptu. Ejau su tikslu
nu gr gr (beje, ten aš pataisiau iš sakyk į nesakyk- rašymo klaidą). Ten kairėje prie kaulo kažkoks rudymas yra- kam jis reikalingas? 
Haha, aš jau prieš jumis du dėjau saulę į indą… tik tem buvo butelys one stiklinė… nors nea, pala, ir į stiklinę grūdaų Pasikniskite dienoraštyje ir rasite (stiklinė su mergina)
Vaje vaje, kiek aš mačiau to, ką fotkinau prieš 20 metų, tai turėčiau dabar vadintis “originalų kūrėju” ?