Delsiau pamatyti „Aš noriu šokti. Whitney Houston filmas“ dėl dviejų priežasčių.
Pirma, tik 4 metai praėjo, kai buvo rodomas išsamus dokumentinis filmas „Whitney“, kur pakankamai smulkiai rodomas pop muzikos superžvaigždės gyvenimas, kūryba ir likimas. Atmintis blanksta detalėms, bet porą dalykų iš ano filmo įsidėmėjau. Visų pirma, kerintis Vitnės vokalas. Tiesiog pribloškė jo valdymas, stiprumas ir oktavų apimtis. Lyg ir buvo dokumentiniame filme transliuojama jo pakankamai, bet geidžiamą muziką gožė giminaičių, draugų ar šiaip ją pažinojusių atsiminimai ir teiginiai. Antras įspūdis, kad į mirtį jai esant 48-ių muzikos Divą palaipsniui „atvedė“ sutuoktinis BOBBY BROWN, nukreipęs ją į palaidą gyvenimą svaiginimosi prasme.
Susidomėjusiems ir siūlau pažiūrėti minimą gerą
dokumentiką:Whitney - Full Documentary (2018) - YouTube (originalas)
Whitney, filmas | ŽMONĖS Cinema (geriausia kokybė su lietuviškais subtitrais)
Whitney/Уитни | Документальный | 2018 | Русский перевод - YouTube (vertimas į rusų klb.)
Turėtų būti įdomu. Nors manau, jog dokumentinį filmą stengsis pasižiūrėti tie, kas pamatys šviežią meninį filmą. Kad dar daugiau sužinotų ir išgirstų.
Antra priežastis abejoti būtinumu žiūrėti naująjį, meninį, filmą buvo feisbuko kino apžvalgininkų teiginiai, kad šis biografinis filmas yra lyg sudaigstytas draiskalas. Ir iš tikro, iki stadijos, kai dainininkės gyvenimą ima netiesiogiai vairuoti B. Braunas, Vitnės gyvenimo ir žengimo į sceną faktai rodomi tarsi iš atskirų epizodų, „stumiančių“ siužetą pirmyn. Kiekviename jų „išlaužiama“ bent šiokia tokia, kad ir maža drama, atsieit, kad jaudintų masinį žiūrovą menami konfliktai. Bet į tai koncentruoti dėmesį, ieškoti kitokių suvaidintų santykių „sliekų“, sakyčiau, yra kvaila. Nes įspūdį akivaizdžiai gožia MUZIKA. Vokalinis talentas toks galingas, kad sėdi kino teatrų Dolby Surround garso aparatūros viduryje ir kaifuoji! Išoriškai panaši aktorė puikiausiai imituoja superinės dainininkės dainavimo pojūtį per mimikas, emocijas. Filme 95% skamba Whitnei Houston palikti mums įrašai. Išgirstame beveik visas žinomas dainininkės dainas. Ir laimė, jog pakankamai ilgai jos transliuojamos, o ne nutraukiamos, kad būtų toliau rodoma superžvaigždės biografija. Laikau nusikaltimu nepatirti šio kaifo, atidedant filmo pamatymą vėliau ne kino teatre.
O kad susiduriame su Dievo pateptu balsu ir jo suvaldymu, pasako dainininkės pasiekimų statistika. Kaip rašo Delfi kino apžvalgininkas – „Apie ką čia mes?“
Taigi, be geriausio savo kartos balso, kas 2 kartus deklaruojama filme, žvilgterėkime, kaip buvo įvertinta Whitney Houston: jos sąskaitoje daugiau kaip 400 apdovanojimų (Gineso rekordų knygoje ji įrašyta kaip The Most Awarded Female Artist of All Time), iš jų – 17 Grammy statulėlių, 31 Bilboard music apdovanojimų, 22 JAV muzikos apdovanojimų ir t.t., ir pan. „I will always love you“, vedančioji daina iš Divos aktorinio debiuto visų matytame filme „Asmens sargybinis“ tapo visų laikų daugiausia parduotu singlu tarp dainininkių pasaulyje (43 mln. egzempliorių), bet ir gavo JAV 17-kartinį platininį sertifikatą. Iš viso Whitney Houston parduota 170 mln. albumų. Taigi, susitinkame neeilinį talentą.
Na, o filmo siužetas tam netrukdo. Ekrane visada susiraukęs tėvas. Dokumentiniame filme neprisimenu, kad jis būtų toks reikšmingas, kaip čia. Atrodo, sumaišyta su Ami Winehouse situacija. Bet ne – iš tiesų, dainininkė bylinėjosi su tėvo kompanija. Tačiau ir išreiškė norą mirties atveju, būti palaidota šalia jo. Meniniame filme visai nepasakyta, kad dainininkė turėjo 2 vyresnius brolius. Nors, gal ir logiška neminėti neturėjusių jos karjerai dalykų. Filmas prasideda rodant jau paaugusę paauglę, soluojančią bažnyčios gospel chore. Bet galiniuose titruose, galima buvo pažymėti, jog 2012 m. mirus motinai, dukra Bobbi Kristina Brown, kuri filme rodoma gal 11-13 metų, mirė 2015 m., kaip ir mama paskendusi vonioje. Tik dainininkės kraujyje rasta kokaino (ji niekada nuo jo neišsigydė), marichuana ir 2 rūšių raminamieji vaistai. O 22 metų dukra, kurią motina imdavo į sceną kartu padainuoti kai jai buvo 19 ar mažiau, panašu nusiskandino pati. Bobbi Kristina Brown buvo 6 mėn. prijungta prie aparatūros, bet įpūsti jai gyvybės, medikams nepavyko. Ir filme, manau, suminkštintas Bobby Brown vaidmuo Whitney Houston likime, kuris taip ryškinamas dainininkės artimųjų bei žiniasklaidos. Galvoju, kadangi jis kaip tik dukros mirties metais sukūrė naują šeimą, turi 3 vaikus ir dar nebaigęs muzikinės karjeros, filmo „Aš noriu šokti“ (čia yra vienos iš Whitney Houston dainų-hitų pavadinimas) autoriai nenorėjo teisminių bylų dėl galimo neigimo įjunkinant dainininkę į narkotikus. Beje, ir mama Cissy Houston, neišgarsėjusi daininkė, bet labai šviesiomis spalvomis filme piešiama, ir garsioji Vitnės teta dainininkė Dionne Warrick gyvuoja. Pirmąjai - 89 m., antrąjai 82 m.
Esu tikras, kad ir kaip gerai būtumėte susipažinę su Whitney Houston menu, verta kokybiškai patirti, koks gali būti žmogiškojo muzikinio instrumento valdymas.