As labai gailiuosi…
Vat buvo viena karta tokis nutikimas, kuris labi labi mane sukrete… As net norejau nusizudyt… Galvojau, kad jau ner man gyvenimo… Bet viskas lyg ir baigesi, lyg ir ramu pasidare, tik va, praradau ramybe. Kaip manot, ar teisingas tas pasakojimas apie sunu paklydeli? Ar Dievas kada nors grazins man ramybe? Ir ar galiu as prasyti paramos is kitu zmoniu? Vieno paprasiau, bet nuo tada musu draugyste baigesi… O tevams bijau prasitarti, nors jie turetu mane suprasti ir paremti bet kokiu atveju, bet… Taigi, pasakykit, kaip galima atgauti vidine ramybe…
Pamilti save nuosirdziai toki, koks tu esi… 
Bet argi tai imanoma, kai kartais sau atrodai tox slykstus… 
Blogai yra kai manai, kad esi fainas, o elgiesi slyksciai. Jeigu sau atrodai slykstus… Zinai pasakyma, jog prispazinimas - pirmas kelias i ishgijima? Neabejoju, kad zinai kas tave vercia jaustis slyksciai, tad belieka keisti tai ir viskas. Pasiskaityk:
http://www.banga.lt/admlt/2forum.showForumPosts/232627.245-=(295962398
jei jau sau nepatinki, tai paimk ir paprasciausiai neziurek i save… ziurek i zmones aplinkui… tuos kuriuos myli… tuos, kurie myli tave…
pamazu pajusi malonuma gyventi, o tada netyciukais paziuresi i save ir pamanysi: vaje, koks grazus besisypsantis zmogiukas
sekmes
na cia manau reiktu ta tavo istorija zinot kad patart galetume nors…pamirsk ta yviki ir gyvenk taip, kaip gyvenai iki tol
Jeigu tavo ramybę atėmė KONKRETUS ĮVYKIS kurio mes nežinom ,tai vargu ar čia rasi tinkamą komentarą.
Nesuprantu, kodėl tu suplakei čia Dievą ir draugus… Jei neatgauni ramybės - tau paprasčiausiai reikia pasikalbėti. Aš suprantu, kad kai kurie įvykiai negali būti pasakojami viešai ,tačiau čia "Bangoje" yra keletas merginų, kurios tikrai tave išklausytų ir padėtų susivokti - tarp jų yra ir psichologių. Pamėgink išsikalbėti.
Ramybės Dievas tau negrąžins, nes jos ir nepaėmė . Pamėgink ją pats atgauti. Ar turi hobi, draugų? Draugų tikrai rasi "Bangoje". Labai šaunių žmogelių yra. Kada paskutinį sykį buvai pasilinksminti?
Mokykis ką nors naujo. Net jei ir neturi tam jėgų privalai stotis ir eiti toliau, nes gal jau gana liūdėti?
ramybei atgauti dažnai nereikia sudėtingų dalykų- pastebėk tave supančius gražius dalykus, džiaukis jais ir svarbiausia - KEISK SAVĘS SUVOKIMĄ. Jei galvosi, kad tu kaltas, netikęs, liūdnas ar nenusiramini - toks ir būsi.
Šaunuolis, kad parašei.
Susirask nauju draugu ar pradek ka nors naujo, visiskai kitokio nei pries tai. Profilaktiskai padeda. Arba galvok ne tik apie save, o apie kitus. Kuo galetum pradziuginti aplinkinius (tik negalvojant ar uz tai pasakys aciu).
kaip pasake vienas zinomas zmogus "amzina ramybe slypi musu karste"
IR MAN PASITAIKO
O kas tave taip sukrete?
Nesakysiu 
To beveik niekas nezino
Negaliu… papasakojai problemą draugui ir jis tapo nebe draugu??? Tai jis ir nebuvo draugas jeigu taip 
Tikras draugas priimtų tave tokį, koks esi, su visais tavo trūkumais ir problemom. Bent jau aš norėčiau tokį draugą turėti.
Sako, kad didžiausias nusikaltimas - nesugebėjimas atleisti. Tame tarpe ir atleisti sau. Tad, nereikia tęsti blogio… Viską galima ištaisyti. Nuoširdžiais gerais darbais 
Nu bachureli duodi, tai tu paaiskink bent jau ka padarei, o tai cia nelabai suprasi, ar tu koks zaliasis, kuris netycia uoda uzplojo, ar kokis manjakas, sedes ant baltu arkliu ir puse kaimo su kirviu iskerdes.
gal pirmiausia susitaikyk su tuo, kad nesi tobulas. esi paprastas zmogus, kuris daro klaidas…
Sita situacija man labai primena viena zmogu. Kuris irgi kazka siaubingo padare, po to grauzesi, stume pats visus nuo saves, nes mane, kad niekas jo nesupras. O juk svarbiausia suprasti paciam save ir kazkaip atleisti sau. Visi mes esame tik zmones.
zudosi silpni zmones… bet cia ne i tema… galvok kad viskas gerai,juk gyvenimas tesiasi,o praeitis yra praeitis…uzmirsk
Aciu zmogai, kad cia reiskiates. Bet si tema jau buvo nugrusta i archyva, kai staiga metu_arbata ja istrauke. Siuo metu viskas normaliai, pergyvenau viska. Bet vistiek aciu, kad nors ir paveluotai geru zodziu guodziat 