Ar turite tai ko pasąmonėje bijote? Jei taip, tai ko?
Pvz man didžiausia baimė esu aš pats ir mano mintys 
Anksčiau, kai buvau gal 9 ar 10m bijodavau pereit per koridorių, nes durys jo gale atrodydavo labai šiurpiai. Šiaip tai nieko ten šiurpaus, bet va, psichologinis įsitikinimas. O be to, man ir iki šiol atrodo, kad kažkas mane stebi 
. Nekenčiu to jausmo, bet tai jaučiasi tik kol apie tai galvoju, užsimiršus, viskas būna OK .
Ko jūs bijote?
Gal išvis nieko?
Ir kaip tokias nesąmones galima paaiškint?
PS: Sorry jei tokia tema buvo, bent paieškoj tai neradau…
Begalybės. Bent jau bijojau…
Baimę kelia tai, ko nesugebi sau paaiškinti…
(Ooops, cia gi viskas samoneje)
Bijau zinot ko? Gal net ne baime tai. Noreciau pries mirti nebuti artimiems zmonems nashta. Jei mirt, tai staigia netiketa, o ne nuo vezio ar dar bala zino kokia liga.
Laiptu ir judancio pavirsiaus. Pvz. netvirta kede ar kas nors panasaus. Nors aukscio nebijau, greiciau tai baime nukristi.
as labiausia turbut bijau kazkam buti nasta. na tarkim papuoli i kokia avarija ir lieki invalidu ir pan. arba pasenti ir nieko nesugebeti, bet vis nemirti… siaip bijau daug ko… visko ir nesuvardinsi… pvz dabar labai bijau kad neislaikysiu rudens sesijos. ir dar daug daug.
budama maza labai bijodavau tamsos, raganu, cigonu, kurie kisa vaikus i maisus ir nesa oziams subadyti… as tuo tikejau… taip pat bijojau aukletoju, kurios sakydavao, kad jei kas nors plepes nukarpys visiems liezuvius. tuo as irgi tikejau…
hm… is viso tu baimiu daug daug…
Nu jei jau dėl mirties tai mano vienintelė baimė yra nemirt netikėtai, nepamačius savų žmonių paskutinį kartą O jei taip jau gražiai atsisveikinus, viską, tai mirt nebijau. Nematau nieko blogo pasitraukt gražiai iš čia…
Nuo vaikystes tai bijau vieno dalyko - visiskos tylos. Mane ji privercia nejaukiai jaustis, tada pradedi girdeti visokius krebzdesius ir t.t…
Vos gryzus namo sujungiu muzikos centrus, televizorius, na vienu zodziu viska - kas uzmusa tyla. Net gi uzmigti negaliu visiskoje tyloje, bent fone tyliai turi groti muzika.
Aš bijau pasakyti šitam forume tai ko aš bijau.
nerealiai bijau plaukioti tokiose vietose, kur nezinau gylio, bijau paskesti. ir apskritai labai bijau vandens
Jo ir man tas pats!!! Kai tylu tai prisigalvoju nesąmonių paskui bijau kai durnelis blyn
Ėj, visi savi gi 
Man tai dėl šito dzin Vanduo baisus tik kai pasineriu žemyn ir matau tolumoje didėjantį gylį, o jei dar koks žuveliokas iššoka netikėtai…
bijau ateities …
bijau savo sapnų, nes jie paprastai pildosi, bijau tamsos, bijau naktį iškišti koją iš po kaldros, bijau tamsoje pereiti per savo butą, man atrodo kad kampe kažkas sėdi juodas ir mane stebi… ankščiau bijodavau miegoti atsidengusi nosį(vieno filmo įtaka, kuri tęsėsi apie 5 metus).
aš taip pat
Kiekvienas iš mūsų turi kažkokių baimių pasamonėje … nori to ar ne, bet taip yra …
mano baimė yra ta, kad bijau likt nesuprasta kitų … arba pati kitų nesuprast … bijau stovėt ir nežinot ką pasakyt kokiam nors žmogui … iš tiesų, tai begalės dalykų kuriem yra šiokia tokia baimė …
…
Labai seniai būrėja man išbūrė, kad mano pirmas vaikas mirs sulaukusi 5m. Dievaži, visus šituos metus dėjau į kelnes. Viena pati sau. Kai susirgdavo, net kojų nejausdavau.
Negaliu žiūrėti filmų kur kas nors atsitinka vaikui nuo tada, kai gimė dukra.
O jei dėl savęs tai bijau …vakuumo. Kai dėdavo taures - staugdavau iš siaubo 
. Kai kartą vyras pridėjo šiaudelį prie rankos ir ištraukė orą mano reakcija buvo 
ašaros, panika ir drebulys. NEgalėčiau skristi raketa žinodama, kad aplink vakuumas, numirčiau iš siaubo .
Ot durna, ar ne? bet gi man su savim gyventi reikia … 
didziausia baime- kai nezinau, ko tiketis. tuomet isivaizduoju siaubingiausius dalykus. bijau buti uzpulta, isprievartauta, nukankinta ir nuzudyta.
Man tai tavo nickas baisus
Nu ta prasme jo reikšmė