marazmai. Dievo nėra, tai yra grynų gryniausia nesamonė. Kai tu myli, tai reiškia kad tu myli, kai esi gera, tai ir reiškia, kad esi gera, o ne kad kažkoks dievas ar dar koks brudas… pffff
netikiu… 
Likimas neegzistuoja, kiekviena gyva butybe pilnai atsakinga uz savo veiksmus ir pati nulemia savo ateiti. Dievas i si procesa nesikisa. Viska galutinai suderina karmos desnis.
Del likimo pritariu, taciau kad sumaisei sieva ir karma tai cia idomu… Papasakok placiaw
bet man asmeniskai geriau, kai zinau: Dievas mane myli.ir jei kas nesiseka, vadinasi man taip geriau.tai man padeda optimistiskai zvelgti i ateiti.gal religija kompensuoja mano pazeidziamuma ir silpnavaliskuma?..
nezinau
siaip ar taip tai nekenkia. kiekvienas gali rinktis
i Dieva kaip i asmeni ar is iela kazkokia - netikiu…
kartajs…
Siame materialiame pasaulyje galioja karmos ir fizikos desniai. Dievas niekada nesikisa i siuos procesus. Kiekviename gyvame materialiame organizme yra antimateriali dalele (siela), kuri ir suteikia gyvybe. Mirties akimirka si dalele persikelia i nauja kuna (pagal nuopelnus), kuriame tesia savo egzistencija, arba keliauja pas Viespati, jeigu jos ankstesnis gyvenimas buvo pasvestas tikejimui ir tarnystei.
nesutinku…
pvz…jei zmogus iskrenta is 5auksto ir neuzsimusa…tai jam lemta gyvent…as kazkada pati vos nenukeliavau anapilin…bet stai man nebuvo lemta ten nukeliaut…tiesa sakant ta nakti dejos stebuklai…nuo to karto tikiu kad likimas egzistuoja…
O tajp… nesamone kazkokia… netikiu netikiu netikiu… kita diena paraseesiu kodel… dabar labai noriu miegucio…
Konkreciai siuo atveju, zmogui isgyventi padejo stiprus organizmas ir gera fizine forma, o ne likimas. Zmogaus smegenys yra super galingas ginklas, kurio pagalba galima iveikti beveik visas materialaus pasaulio kliutis, jau nekalbant apie ligas. O Dievui visiskai tas pats, kas tau nutiks, nes tu pilnai atsakai uz savo veiksmus. Jei mirsi, kelione pratesi kitame kune(skamba ziuariai, bet deja taip yra).
niu cia nesutinku kad stiprus organizmas ir gera fizine bukle isgelbsti… kad ir savo atveju paziurejus… kazkokie visiskai nesuprantami man veiksniai isgelbejo man gyvybe… ir man kazkaip susidaro ispudis kad tu manai jog likimas ir dievas kazkaip tas pats… na as manau kad tai du skirtingi dalykai… dievu as netikiu
gal ir filosofija, taciau ji paremta mano tikejimu Dievu
Paimkim situacija: Turime du vienodai sergancius ligonius. Vienam ligoniui duodam kalcio tablete, ir sakome, kad tai super efektyvus vaistai nuo visu ligu, o kitam ligoniui neduodam nieko. Paciantas kuris gavo tablete, pasveiks dvigubai greiciau, nei tas kuris negavo. Viska nulemia zmogaus nusiteikimas ir tikejimas, bei noras. Likimas neegzistuoja.
Jeigu nori labai issamiu atsakymu i visus klausimus apie Dieva ir egzistencija, pradek skaityti Krisnos samones pasiekeju platinamas knygas.
wot kai krisi ish penkto aukshto ir kazhkaip tycia netycia nutaikysi ant keliu deshimciu pagalviu, kurias kas nors taip lyg tycia bus palikes ant zemes… wo tada galesi sakyt kad likimas egzistuoja… O daba tai ash pritariu Recidyvistui.
niu jus kaip norit…as vis tiek tikesiu likimu… aisku nusiteikimas zmogaus ir turi daug reiksmes…bet ne tiek…as galiu ir labai noret pasveikt bet jei man lemta palikt si pasauly tai ir pamirsiu…
LAbaj jau kokios taj pas tau pesimistines mintys…
nieko baisaus, su tokiu poziuriu jau po akimirkos gimtum kokioje nors ateistu seimoje… ir taip viskas suktusi ratu, kol pagaliau pajudetum tinkama linkme, pradetum tiketi ir atsiduoti, ir taptum Viespaties dalimi… tada amziams pasinertum i palaima ir apsoliutu zinojima, kurio dabar taip troksta materialus protas…
diskutuojant apie reinkarnacija vetetu paminet kad atgimti galima ne tik zmogumi, bet ir kita gyvybes forma