Ar tėvai privalo…
Na, užvesiu rimtą temą…
Savaitgalį buvau su draugais prie ežerų ir mes užsidiskutavom apie tėvų ir vaikų santykius
Taigi, kaip jums atrodo, ar tėvai privalo pastatyti savo vaikus ant kojų, duoti pradžia (finansinę)gyvenimui
Nu gal i taip, bet tik jau,kad pagalbos butu saikingai.A to paskui vaikai islempa ir patys nieko neismoksta.Kuo ish daugiau situaciju tex isikapstyti,tuo geriau.Kai zinai,kad bet kuriuo atveju tevai pades, tai ir tingi pats uodega pajudinti.
manau, kad Lietuvoj taip jau dažnai būna, kad tėvai savo vaikams “padeda” vos ne iki jų pensijos. Taip jau gal priimta. O va užsieniuose, tai nors tėvai ir milijonieriai, bet vaikai eina dirbti, kad pajaustu, ką reiškia uždirbti pinigus.
Kitą vertus, turiu pavyzdį: mano pusbrolis vien tam, kad galėtų susimokėti už mokslus, išplaukė jau gal trečią kartą kruiziniu laivu, nors tėvai tikrai galėtų bent jau paskolinti pinigų (nes žinau, kad ne milijonieriai, bet turi).Dėl to vis atideda mokslus. Čia darbą susirasti sunku, nes dar nebaigęs, o sostinėj nėr kur gyventi. Va taip ir vargsta.
Aš, jei turėčiau nemažai pinigų, už vaikų mokslus tikrai mokėčiau, o kai baigs ir susiras darbą, tai lai patys save išlaiko. Reikia ir tėvams pailsėti Manęs niekas neišlakė, nes nebuvo kaip. Ir dirbdavau, ir mokiausi. Ir va - gyva 
Nezhinau kaip su pastatymu ant koju, bet reikia padeti tiek kiek imanoma. Visu pirma ugdyti savybes, kurios pades isitvirtinti gyvenime. Suteikti galimybe igyti ishsilavinima, jei tik leidzhia finansai.
Privalėt tikrai neprivalo. Nors va prieš kokį pusšimtį metų mergina be kraičio sunkiai gaudavo vyrą. Nebent tokį patį beturtį.
Žinoma galima pačiam kabintis nagais ir dantimis į gyvenimą. Ir tik stipriausiem pavyksta įsikibus išsilaikyti ir pakilti aukštai.
Jei taip tiesiai šviesiai, tai be tėtės paramos tikrai būtų buvę labai sunku.
Gaila, bet kitaip galvojanciu tevu vaikai gyvena naslaiciu namuose.
O jei is tikruju – manau, kiek gali turetu padeti, o jei vaikas gali pats – kartais net tiems patiems tevams padeda. Cia nera tokiu – privalo ar ne, viskas priklauso nuo materialines tevu padeties.
Na mums kazkiek padejo pradzioje, kol as buvau nedirbanti studente. Maniskiai pinigeliais (labai saikingai), automobili atidave, vyro mama - daiktais… Taciua tikrai dar neatsistojus ant koju, tai yra neturint dar savo buto, susikloste tokia situacija, kad reikia patiems tevams padeti. Ir ka, gyvename, verciames…
Kol mokiausi aukstojoj ir buvau netekejus-padedavo tevai.Bet kai istekejau,tai mes patys turejom krapstytis kaip galim.O jei bedai prispirus pasiskolindavom is tevu,tai paskui butinai atiduodavom skola.Ir patys nenoredavom,kad tevai "nurasytu" ta skola.geriau mums buvo patiems savo gyvenima tvarkytis.
nieko jie neprivalo as irgi manau, kad p/l isgales, jei gali padeda, ne tai ne…is dalies pritariu epiurienei, kad nereiktu persistengti…as vat pvz. jauciu, kad mano mamyte man daro meskos paslauga, visaip apie mane sokinedama…as jai ir sakau, kad, mamyt, negalima taip, jus is manes darote invalide bet tai neklauso, jai vaikai yra auksciau visko pinigus skolina, po menesio pareiskia, kad jau padovanojo ir t.t. apie smulkmenas, kad lekstes suplauna, valgyt ideda ir t.t. na, tipo as svecias
Na cia gal kazkaip kitaip reiketu,as del savo leliuku ir paskutines kelnes atiduociau,bet ,kiek imanoma ,skatinu ,kad pinigus uzsidirbtu patys
Na cia kaip … ai kaip ten…ai:cigonas ne del to vaika musa,kad sudauze asoti…ai…na ka jau cia …kraujas
Na dabar pasisakysiu ir aš
Man kažkaip iki praėjusio savaitgalio nekilo mintis, kad privalo ar neprivalo Visada galvojau, kad svarbiausia iš tikrųjų tam tikrų charakterio savybių išugdymas
Aš iš tėvų (tiksliau tėčio) jokios didelės paramos negavau - nei buto, nei mašinos ir pan. Man apmokėjo tik už porą pirmų semestrų (vėliau perėjau į “gerų” studentų gretas)
Aš žinau, kad neturi iš ko duoti (nors labai norint galėtų), o dalintis turtą kol tėvas gyvas man kažkaip nepriimtina
Tačiau draugai išsakė tokią savo nuomonę, kad tėvai privalo suteikti savo vaikams geras sąlygas pradedant savarankišką gyvenimą. Atseit, jeigu tėvai atiduoda savo vaikams viską, tai vaikai paskui jaučia pareigą ir tėvais rūpintis senatvėje, o jeigu tėvai nieko neduoda savo vaikams, tai paskui neturi teisės reikalauti, kad senatvėje vaikai apie juos šokinėtų
Na, nežinau, ar tikrai jie teisūs
Gal kiekvienoje šeimoje kitoks požiūris - man kažkaip patogu, kad nei man ką davė, nei aš duodu, bet jeigu kokia bėda tėčiui atsitiktų, tai tikrai neatsukčiau nugaros
Na, o pas juos galbūt kitokia situacija - draugės vyro tėvai pinigais apšalę, tačiau nei lito jiems nėra davę. Jie net nežino, kad jų sūnus, pasiskolinęs pinigų, ir butą 4 kambarių nusipirko, ir stomatologinį kabinetą įsirengė. Jie bijo, kad kai sužinos, gali pradėti iš jų kaulyti ir dar tėvą invalidą “užkrauti”
Na galbūt dėl tokių nekokių santykių ir susiformavo tokia jų nuomonė
Nezinau, pazistu daug zmoniu, kurie negavo jokiu geru salygu is savo tevu, taciau jais rupinasi zymiai geriau, nei gavusieji… Cia matyt labiau priklauso nuo santykiu ir isugdytu charakterio savybiu…
Taigi, kad parama labai priklauso nuo santykių šeimoje. Jei tėvai gali, nori ir turi - lai padeda, bet neprivalo. Pažįstu neblogai uždirbačių suaugusių vaikų , kurie ta tėvų globa naudojasi. Gal ir patys tėvai persistengia Į mamytės klausimą, ar ko nors reikia, ar trūksta - visada teigiamas atsakymas 
… Žinau ir tokių, kurie nesistengia nieko per daug savarankiškai siekti - bet kada tėvai padės, išgelbės.
Mūsų šeimoje susiklostė taip, kad mes, vaikai dabar tėvams daugiau padedam. Visokeriopai. O ir moralinė parama jiems dabar ypač svarbi. Ir tai teikia didelį malonumą. Be jokio išskaičiavimo. Nes savo laiku jie leido visiems keturiems studijuoti aukštojoj, - išlaikė, kiek pajėgė.
Mazdaug nuo 18 m. nebeemiau jokiu tevu pinigu, nors studijavau kitam mieste negu jie gyvena ir visai nebuvo lengva. Tiesiog greiciau pradejau dirbti, o noredama uzsidirbti, ir labiau stengiausi.
Buvo momentu, kai jie padedavo - pirmaja masina nusipirkti, buta ilgesniam laikui issinuomoti, bet paskui tuos pinigus grazindavau, nors tevai ir labai spardydavosi.
O dabar jau pati jiems padedu. Bet yra ir kita puse - tarkim, nauja buta mums su 
padejo isigyti jo tevai, todel dabar neturim jokiu isipareigojimu bankams. Man tai atrodo lyg ir skola, o uosviai del tokios mano nuomones linke isizeisti - atseit, normalu aprupinti vaikus.
Jei atvirai, man labai miela viskas, ka pati uzsidirbau. Naujas butas - patogu, grazu, bet ne taip miela, nes ne visai uzdirbta. Dar kvailiau, kad dabar jau ir mano tevai grauziasi - oj, mes tau beveik nieko nedavem, o tevai stai kokie dosnus.
Be rysio tokios varzytuves. Jei buciau buvusi aprupina, vargu ar dabar taip tvirtai jausciausi.
na as is savo tevu gavau didele meile ir to pakanka. zinau, kad jei turetu patys, tai dar ir materialiai paremtu, bet taip jau isejo, kad as pati juos karts nuo karto “paramstau”. ir visai nesijauciu nuskriausta, kad nenupirko buto ar masinos, su laiku pati nusipirksiu 
ne nepriwalo nieko jie.pac turi ismokti kuo grejceu ant sawo siknoz gywenti.
Vat varzytuves tarp Tevu (to dave daugiau, o jau to maziau), tai tikra nesamone. Pavyzdziui mano Tevai galejo daugiau materialiai paremti, bet zmonos mama kiek tik galejo priziurejo vaikus, kad zmona dirbti galetu ir aukles samdyt nereiketu. Santykiai tarp Tevu ir vaiku ne nuo finansines paramos priklauso, tie santykiai susiformuoja dar toli iki vaikai tampa pilnameciais.
Man mama irgi mazai padejo ir mazai padeda…bet ash ja labai myliu… ir jei reikes visda stengsiuosi padeti kiek galesiu…
Nemanau,kad as myliu savo mama maziau del to,kad ji nepadeda finansiskai.Tai yra jos uzsidirbti pinigai ir tik ji pati gali nuspresti kaip jais pasinaudoti,ar vaikams duot ar sau pasilikt.Jai gyvent irgi reikia.Manau ji visai teisingai elgiasi.ir netikiu,kad as jai nugara atsukciau.mes ir dziaugiames tuo,kad niekam aciu sakyt nereikia.Patys verciames.O pazystu seima,kuri tikrai labai gerai gyvena ir savo tevams dar padet galetu kaip reikiant ir nuo to nei kiek nenuskurstu.Bet geriau jie nuleks ir is tevu visko prisives,kad saldytuvas luzta.Buvo atvejis,kad tevai kazko(nezinau ko)negalejo jiems duoti ir pareiske,kad jiems tai nemazai kainuoja.Tai liko baisiai isizeide,kaip jiems nedaveAs manau cia yra paciu tevu padaryta klaida auklejime.Visada viska duodavo,lepindavo.Vaikai ir pripranta.Paskui patys negali patiket,kad ko negavo.Trumpiau tariant-su tais padejimais nereikia perlenkt lazdos.