Ar sutiktumet susitikinet su vedusiu vyru?
Cia geras klausimas. Siaip svarbiausia yra abuti gerais draugais. Jei traukia kitas reiskia anas nebuvo dar tks ir geras. Niekada nereikia skubeti.
as irgi taip manau Kas galit paneigti?
Pabandysiu: kokio velnio reikėjo ištraukti šitą milijono metų senumo temą? Juolab kad ne viena ir ne dvi buvo sukurtos ne taip jau seniai, ir susilaukė nemažai komentarų.
O ko tikiesi mergyte is vedusio vyro? 
gyvenimas italpina i seimyninius remus. Vieni laimingai gyvena ir nesizvalgo , kas kitoj pusej 
O kitoj pusej visad yra pramogu istroskusiu grazuoliu 
Ne kiekviena gali but balerina, ne kiekviena pasiraso draugystei su vedusiu-selmiu. Gyvenimas yra gyvenimas- vieni uzdega 
kiti jas tik 
Gultis issketus kojas dar po vienu ? Ir dar vedusiu? Blaskytis tarp savojo sutuoktinio ir svetimo , kad tipo daugiau adrenalino gauciau? Tfiu, teapsivozia aukstielninkas toks gyvenimas… Nors aisku, kai siais laikais seimynine laime ar visuomeninis statusas matuojamas pagal isdulkintu ar aplaizytu vyrisku organu skaiciu, tai man gresia buti apsauktai sena davatka, kuriai reiketu daugiau Cosmo paskaitineti.
Įdomu… ar aš dar galėčiau ką sudomint?.. 
As nesutikciau susitikineti su vedusiu,nes tai kitos seimos ardymas. Bet galiu pasakyti,kad susitikinejau su vedusiu vyru,bet as nezinojau,kad jis vedes,bet kai suzinojau viska ta pati vakara nutraukiau. Reikia juk pagalvoti apie tas moteris,kuriu vyrai eina na lieva-juk niekas nenoretu atsidurti tokiu moteru ar vyru vietoje.
Niekada nesusitikinėčiau su vedusiu. Na nebent man iš jo reikėtų kokios naudos, tačiau toks vyras, kuris šitaip šlykščiai elgiasi su savo šeima, kaip žmogus manęs nesudomintų.
Susitikinejau su vedusiais anksciau. Jei sugrazinciau laika atgal, tai to niekad nekartociau.
man atrodo kad nea 
niekada. iskart kyla pasislykstejimas vedusiais vyrais, kurie man rodo demesi. bent jau sleptu, kad yra vede…o cia apkalba savo zmona, kokia ji bjauri boba, ne sexy ir t.t., o po to tikisi, kad galiu susidometi vyru, taip negerbianciu mano lyties atstoviu…
Nematau nieko blogo tame 
Tuo labiau, jog ne visi vyrai bnjauriai atsiliepia apie savo zmonas. Pazistu puiku vyra, kuris niekada nera pasakes blogo zodzio apie savo antraja puse, nepaisant ju nesutarimu ir problemu. Uz ka ji ir gerbiu. Mano manymu, tai kiekvieno asmeninis reikalas 
Stai ka radau knygoj"Meiluze"…myliu ji,todel ir laukiu jo.Visada esu cia,kai jam reikia mane pamatyti.Net neinu be telefono maudytis,bijau praleist jo skambuti,kai isnesu siuksles ar nueinu iki skalbimo masinos.Po darbo dumiu namo kaip genama,kad jis galetu su manim susisiekti.Tada tupiu kaip vista ant laktos,tarsi uzsakyta,bet nepaimta,salia telefono aparato…taciau telefonas tyli.Istisas dienas tas pats.Tada kabu prie jo iki vakaro,bunu prislegta,paniurusi,ituzusi.Velniava!Kaip blogai,kad visada esu ta,kuri privalo laukti,kad negaliu jam laisvai paskambinti,netgi i kontora…Taigi laukti…rytoj jis isvaziuos su savo seima.Jau skaiciuoju dienas,kada jis sugrys,nors dar nera isvaziaves.Kai pagaliau treciadieni jis gryzta,vel sedziu prie telefono ir maldauju,kad sis suskambetu.Esu tokia bejege,pasyvi…O Dieve,jo gyvenime neuzimu ne ketvirtadalio.Pirmiausia-vaikai,paskui-sutuoktine,tada -jo paties darbas,partija,sodas…ir kada nors as-tai tiesiog nenormlu…
o slyksciau apibudint dabartines situacijos nebebuvo imanoma tikriausiai? visada buvo ir bus, kurie vertins seima, bus, kurie nuklys i sona. o jei rupi nulaizyti svetimu … , tai gal tikrai davatka … 
ir cosmo cia nebepades
As manau, kad jei savim tiek nepasitiki, ir yra tokia silpna, kad ji nemano, kad ji verta istikimo vyro, ar verta vyro, kuris nesidalina saves su kita, tai va - turek toki 
vyra . Seniai, vienu metu buvau silpna, bet aciu diev, maciau, kad cia tik save zeminu. Akys seniai atsidare ir gyvenimas man zymiai 
geresnis ir mielesnis…
Jei jau tau gyvenimas apsiriboja "išskėstom kojom po dar vienu " (cituoju tave)… tada tikrai neverta. Sena davatka - dar ne blogiausia. Čia žymiai žymiai blogiau.
Na gal ir per riebiai as cia uzlenkiau.Jeigu svelniau , tai nesusitikineciau su vedusiu vyru, nes is tikruju myliu ir gerbiu savo sutuoktini bei vaikus, ir stengiuosi, kad istikimybe ir pasitikejimas nebutu tik tusti zodziai, nors daznai man yra sakoma, jog esu per naivi, durna, sena davatka, gyvenu su roziniais akiniais, istikimu vyru nera, vedes vyras ne mires vyras, zmona ne siena, galima pastumti ir pn. O va tada galvoje ir gimsta riebus zodeliai
sitara ok 
esi istekejus, o koks butu poziuris, jei butum vienisha?
Ką Jumi abi matot blogo… tame laižyme? … Sakytau, net i visai… malonu 
…