Ar reikia sakyti tiesą žmonai?
Kvailys mokosi iš savų gyvenimo klaidų, protingas - iš svetimų !
(Ai.Berazūmis)
Vedybos. Daugeliui jos yra net gyvenimo tikslas. Kitiems - gyvenimo pabaiga ar visiškas fiasko. Kai kam - kalėjimas. Čia žiūrint kam ko reik.
O man ko reik dabar tikėtis iš vedybų? Buvau juk vedęs. Gyvenome gražiai, laimingai ir ilgai, kol ji mane… na, nesvarbu. O jau po to aš ją… , todėl mes jau senokai išsiskyrę ir nėr vaikų.
Vest kartais reik ar būtina iš reikalo. Ir ne tik, kai prispiria bėda (vaikučio laukiasi pana arba nebėr iš ko gyventi, todėl prisireikia ir sponsoriaus).
Mano situacija tokia: jeigu nebūčiau vedęs, manęs juk į darželį nieks nebūtų ir priėmęs… dirbti vedėju. 
Galvokit blaiviai. Ar galima patikėti savo vaikučius nevędusiam vyriškiui, iš kurio visuomet galima laukti velniai žino ko?
Nesolidu ir visiškai NERIMTA, jeigu nevedęs vyras dirba ir dar tokiose pareigose! Tad jeigu vienišas vyriškis veržiasi užimti kėdę, kurioj vien moterys tesėdi bei kolektyvas pagalovnai babskas ir jį dar traukia auklėt vaikučius svetimus, tai kaip tą vertint nepatikliems ir įtariems valdininkams, nuo kurių spendimas ten priklauso?
Todėl susituokėme ir gyvenom, kaip daugelis, gražiai, laimingai… Mylėjome
karštai. Ir negalėjom viens be kito, kol apsipratom su laiku ir savo statusu nauju bei pats gyvenimas neiškrėtė mums pokšto.
Kažkaip to darbo reikalais (stovykla skautų) man prireikėjo vienam išvykti į pajūrį… O ten radau pliaže (vėl pliaže MOTERŲ), panelę toookią mielą, dailią
, kuri įsimylėjo ir mane kaip aš ją gražią! Žinojo jį, kad vedęs aš, nes pasakiau, kad turiu mylimą žmonelę ir kad romanas mūsų nuostabus bus tik akimirka žavi, kol grįšiu aš pas savo žmoną brangią…
Ex, dūsavom ilgai ilgai, šiltais pajūrio vakarais, saulutei besileidžiant, ir godžiai gėrėm meilės rasą… Žiūrėjo viens kitam į akutes ir mėgavomės seksu, kuris mums buvo nuostabus, kai tinkamai parinkdavome vietą…
Tik gaila, kad viskas truko taip trumpai (savaites dvi nepakartojamas) ir laikas neatėjo vykti į namus: jai į tą Kauną, o man tai Vilnius liko.
Grįžau namo labai jau pasikeitęs. Todėl nustebinau net žmoną, kuri manim nebegalėjo atsidžiaugti (ne veltui meilės pamokas praleidom kopose ilgai). Aš Jai taip patikau tada, kad vėl žmona man siūlė vykt prie jūros pailsėt ir atsigauti, jei kasdienybė ir rutina jausmus karštus ims šaldyt ir vėsinti.
Aš toooks buvau Jai
atjaunėjęs, atsigavęs, seksualus ir mielas pasakiškai, kaip prieš vedybas mūsų, po kurių vėliau jausmai šiek tiek prigeso ir aprimo… Sugrįžus vėl nupurtėm dulkes nuo tyrų jausmų, viens kito pasiilgom ir džiaugėmės abu gal mėnesį nuostabų, kol kartą nepaklausė manęs žmona, kodėl taip jūra keičia žmogų??? Toooks nuostabus, nepakartojamas aš jai grįžau nuo jūros mūsų (aš ten juk pasitobulinau neblogai). Jaučiau ir aš gerai kaip mano kraujas verda nuo tos liepsnojančios aistros žmonelei. Turbūt ir sudegiau tuomet, liežuvio nesuvaldęs…
Na, ėmiau ir pasakiau Jai visą TIESĄ, kaip jūra ten atnaujino mane ir tuos jausmus, pačius gražiausius…
Skandalas kilo. Sudaužė indų keletą brangių, padovanotų mums vestuvių proga ir atsirado greitai praraja tarp mūsų… Ji gilėjo. Prasidėjo barniai, kaltinimai, priekaištai ir trankymai net durimis. Ieškojome kaltų. Gyvenimas iškart apkarto… Gyvent net tapo nebemiela ir ji mane paliko daug nesikankinus 
Likau aš kaltas. Taip išsiskyrėme. 
Ai, nėr ko gilintis dabar į priežastis, žaizdas vėl tebeaitrint, klaidų beieškant savyje! Geriau suversti visą kaltę ant nepalankiai man susiklosčiusių ten aplinkybių ir nuoširdaus liežuvio.
Pst Pst. Ar nelikau aš kvalio vietoje, teisybę leptelėjęs?
kokia istorija 
o reziume?gal reiktu kai kada ir prikast liezuvi?visu labui 
Tad ir noriu sužinoti jūsų nuomonę, kad kitą kartą su tuo nesusidurčiau…
Ar atvirumas vis tik geras bruožas ar ne, nes jis juk atsirūgti žiauriai gali. Juk daugelis mūsų susiduria gyvenime su tokia dilema, kai tik pasilaxtyt gamta pašaukia ar pagunda nežmoniška pavilioja…
Ką daryt kai tavęs nemyli niekas, o tu taip myli visas? Radžis song.
Na, ne masturbuotis juk.
Cia tikra tavo istorija , Razrucha?
Jei tu cia klausi, ar reikejo papasakoti visa tiesa jai, tai as kazkur skaiciau, kad nereiketu taip daryti tokiais atvejais… ir slepti toki fakta is paskutiniuju, jei taip jau atsitiko…
O jei tu klausi apskritai, ,Ar reikia sakyti tiesą žmonai?", tai imho pats minetas nuotykis yra kaip melas ir po to jau nesvarbu, ka jai sakysi… Vistiek esmes siam reikale nepataisysi.
PS. Bet kadangi esu nesveikai idealistiska, tai mano kuklia nuomone, santuoka be istikimybes - nieko verta. Ir tegu busiu as kvaila.
jooa, radzis nuo pirmo akord…na skiemenio
as tai saziningai-seniau galvojau, kad atvirumas jega kai apsizvalgiau placiau-toks nuogas, tai nelabai kam jis geri nesa
p.s.leta- netikek sitos istorijos dokumentika , cia tik tema tyrimui ,pokalbiui ir t.t
Tai taip visi turbūt ir daro, tik aš, kvailys, bandau išsiskirti iš bandos su savo vilna aukščiausios prabos.
Bet šiaip tai tu labai jau DIDELĖ idealistė (pabandyk į priekį logiškai pažvelgti) - gyvenimas juk ilgas, tad visko jame pasitaiko po ilgesnio bendro gyvenimo tarpo. Žiūrėk kaip masiškai skiriasi poros ir ieško naujų santykių arba laxto į šona ir drauge ilgai bei laimingai vargsta (gyvena).
Tai todel as ir nesiruosiu teketi tol, kol nebusiu tikra, jog sutikau kazka, uz kuri geresnio nera ir nebus. O kadangi masiskai zmones tuokiasi neturedami tokio isitikinimo, tai ir laxto poto.
Zinau - durna, na, bet cia mano problema… 
jeigu mano 
taip padarytu, tai as noreciau, kad prisipazintu. bet tada negyvai ji uz
Man gaila tavęs, leta. Tikrai tu tokio nesutiksi ir nerasi. Aišku, jei gluxai užsidarai ten po vedybų ir nesidairai aplinkui, tai gal ir gali galvot, kad taviškis PATS PATS geriausias. Bet iš kur tau tai žinot, nepabandžius kito? Gal tas kitas tikrai geresnis nei esantis? Reik išbandyt, įvertint. Taip ir bando, vertina visi…
Ar nematei puikaus amerikiečių filmo “69 greitkelis”? Ten mašiną sustabdė labai seksuali, daili panelė ir prašėsi pavežama… Tą mašiną šaunus vaikinas vairavo ir velnias dar kartu su juo važiavo. Ans pildė visus norus, bet tik po vieną žmogui… Tai ta panelė ieškojo geriausio meilužio,- toks jos noras buvo gan seniai išpildytas velniūkščio. Tad tvatinosi ji su visais, galvodama, kad sekantis turbūt geresnis bus už buvusį… 
Vaikinukas, berods, 2026 numeriu ėjo jos sąraše, bet jis mandagiai atsisakė to viliojančio jos pasiūlymo pasimylėti, kuo užgavo jos ambicijas ir ego nerealiai (davė pretekstą manyti, jog BŪTENT jis ir yra tas GERIAUSIAS, bet įsitikint tuo jai NEPAVYKO!) Dabar visą likusį gyvenimą ją persekios, grauš ir ės toksai finalas.
O šiaip, pirmaisiais vedybinio gyvenimo metais niex nelaksto į šoniuką. Toks poreikis susiformuoja daug vėliau.
Čia kaip su nauja išsvajota mašina. Pradžioj ji super ir nėr už ją geresnės, bet su laiku ir palaipsniui ji atsibosta ir perki kitą išsvajotą automobilį.
Khe, pragmatiškai čia mąsto Galla. Lyg ir susitaiko su neištikimybės faktu, kurio jau nepakeisi, bet išrašiusi jam ten velnių, pasieks tai, kad kito karto jau nesužinos jinai… Koks malonumas atvirauti, jei kliūva dar po to gerai?
Šiaip reik žiūrėti daug atlaidžiau į vyrų fizinę neištikimybę (akimirką silpnumo, o gal smalsumo ar žingeidumo), bet jis tikrai sugrįš atgal pas tamstą ir dar net jausis kaltas. Bandys išpirkti savo kaltę… Dovanėlių gausi. O sąžinė jį grauš gal būt net visą likusį gyvenimą, jei jo sugrįžusio neiškoneveiksi kapitaliai ar neprilupsi su mazgote. Kočėlo nenaudok
, nes gali grėst atsakomybė pagal BK.
Bliam, kokios dar kvailos moterys - dažnai po fizinės ir net dvasinės vyro neištikimybės iškelia tokias scenas, po ko tolimesnis bendras gyvenimas jau pasidaro nebeįmanomas! Tpsknt, savo rankomis sugriauna ilgalaikią perspektyvią šeimą.
O juk gudri moteriškaitė, turėtų puikiai suprasti, kad vyro naujas žaisliukas jam irgi atsibos gan greitai (jei iki tol mylėjo ją) ir jis ieškos dar kito naujo žaislo arba net neieškojęs (pasisotinęs anuo patiekalu) jis vėl sugrįš pas ją ilgam (a kur jam daugiau dėtis)… Nereik tik pjauti jo. Jį ir be jūsų pamoxliukų sąžinė kankins ilgai ilgai.
taigi ir sakau kad uz o ne su kocielu atidubasinciau.
atleist galima tik vienkartini nuklydima, nes tik toks dar gali but pateisinamas is bedos visokiom hormonu audrom, instinktais ir silpnumo akimirkom. O visokie 2 savaiciu romaniuksciai - tai jau zema ir verta bausmes 
o geriau jau zinoti tiesa noreciau todel, kad nenoreciau but kvailutes vietoj,kuri savo seima mato per rozinius akinukus ir isivaizduoja kad viskas gerai. skaudi tiesa geriau 
Akys namato, ausys negirdi - tai ir neskauda.
Meluoti negražu, bet gi galima ir tiesos nesakyti, papraščiausiai nutylėti…
As tai pasakyciau ir butinai dar pagrazinciau,o gal visai vyrui ir patiks
…aš tai viską sakau surogatiniai žmonai - kad greitai išeisiu, kad buvau pas bledes naktį, kad manęs ji nedomina kaip moteris ir gyvenu tik vedinas Edipo komplekso…vistiek gerai viskas…galvoju, gal reikia pradėti mušti…
skaičiau kaip šeštadieninį lietuvarytį, įstrižai…
gal geriau nebylūs vyrai…?
pats klausi, pats atsakai…
nu kas yra zmogus be jokiu savu paslapciu?
semke islukstenta…
būkime brandūs ir paslaptingi - rašykime lakoniškai po viena ar du žodžius…arba tiesiog galvytėmis…
ane stalo komendante?
Razrucha tau labai gera pavyzdi pasake…
mano filosofija siuo poziuriu - susikloscius atitinkamoms aplinkybems kas antras 
su kas antra gali sukurti puikias seimas… seimoj esme mokejimas kartu gyventi, o ne kuris kuri pajungs ir apzaves…