nu kad ne…
kas yra malda ir kokia yra malda? kiekvienas savaip. taip, as meldziuosi. labiausiai – giesmemis. eini bet kur ir giedi… man tai priimtiniausias kreipimasis i Viespati. sv. Misios? taip, nueinu. kaip jau kazkas minejo, man ten gera. kartais net eini ne tam, kad melstumeis, o tam, kad tiesiog pabutum. bet ir tai yra malda, nes vien tavo atejimas i baznycia – malda, esi nuogas pries Dieva. vakare, ryte? tiesiog paprasau grazios, turiningos dienos ir padekoju uz ja. visada uz viskas dekoju. rozancius? niekad nemegau tu tradiciniu maldu. zinojau, kaip panasiai kalbamas rozancius ir tiek. nei as zinau tas paslaptis, nei ka. bet apsilankius pas Tiberiados brolius, nuomone pasikeite. jie, sekdami sv. Prancisku, rozanciu kalba, vaiksciodami ir stebedami, dziaugdamiesi gamta. buvo labai ispudinga: daug daug pusnu, pirmasis ejes brolis Egidijus imina pedas, o vorele zmoniu seka is paskos ir kalba rozanciu. ir nebutinai reikia tradiciniu paslaciu. atsisveikinant padovanojo minirozanciuka, toki,kuris vos telpa ant ziedo, tad dabar kartais, eidama i darba, sukalbu. tiesiog dziaugdamasi ir atsipalaiduodama.
ne, nesimeldžiu, aš ateistė. Nemoku nei vienos maldos… Tai jei ir labai norėčiau, nesugebėčiau…
tiesa sakant anskciau dazniau melsdavaus pries miega…o dabar vis reciau…baznycioj nebesilankau…paskutini karta buvau per berneliu misias… is tikruju apleidau Dieva…bet jis mano sirdyje…nes juk kaip sunku visada mes jo saukiames…
melsdavaus pries miega,paskutiniu metu nebesimelzdavau,bet mirus Popieziui visas tas dienas uz ji pries miega meldziaus
Dievas tave ignoravo
Reiskias mane ne dievas gelbeja
Viespatie, padaryk mane savo ramybes irankiu. kur tarpsta neapykanta, leisk seti meile; kur nuoskauda - atleidima; kur neviltis - vilti; kur tamsa - sviesa; ir kur liudesys - dziaugsma. O dieviskasis Mokytojau, padek man pernelyg nesiekti paguodos - verciau guosti paciam; supratimo - verciau suprasti paciam; meiles - verciau myleti paciam; nes duodami gauname; nes atleisdami mes susilaukiame atleidimo; nes mirdami mes gimstame i amzinaja sviesa.
tikrai puiki malda
“Jesus Christ why don’t you save my life now. Open my eyes - blind me with your lies now” atleiskit, angliskai.
patiko… ypac paskutinis sakinys. gera pastebet, kai zmones dziaugiasi malda
Bažnyčioj berods per velykas buvau. Šiaip su tėvais važiavau šventint kiaušinių. Tačiau man tai tik eilinė /“apeiga”/ nieko daugiau. Nesimeldžiu.
jei klausi, tai nesimeldziu . Yra kur kas didesniu pramogu nei meldimasis, kad ir gero darbo padarymas, gauni dvasines palaimos kur kas daugiau , nei kad baznycioje melsdamasis.
kas sako kad malda yra pramoga? aš meldžiuosi. tačiau nemėgstu tų standartinių maldų - kaip 'Tėve Mūsų" ir pan. tiesiog leidžiu mintims lietis laisvai. dėkoju paprasais žodžiais Dievui už tai, kas gera man nutinka, prašau kad padėtų kritinėse situacijose…ir į bažnyčią, nors ne kiekvieną sekmadienį bet einu.
Aš tai visada siunčiu Dievą po velnių. Po kiekvieno tokio pasiuntimo man palengvėja ant širdies, apsivalo siela, pradeda geriau sektis gyvenime, tarsi kas būtų manęs išklausęs.
isklauso isklauso netgi pats ponas Velnias
ne
O as meldziuosi kiekviena vakara,priesh miega.
as meldziuosi
labai ivairiai. buvo periodu, kai negalejau melstis, neprisiverciau eiti i baznycia. baznycios ir dabar nelabai noriu, bet melstis vel atsiranda poreikis. gal tai inspiravo zmogus…