AR ISDRISTUMETE?..mamai padovanoti skyrybas?
Musu tevu santykiai jau seniai pasmerkti zlugimui,bet mama vis delsia skirtis,nes reikes dalintis turtu,be to moketi teismo islaidas,kadangi tevas nesutinka skirtis graziuoju…Tad pagalvojau paklausiu: tai ar visgi isdristumete mamai padovanoti skyrybas?
Ir kaip manote,kaip reaguotu ne tik mano,bet ir kieno nors kito mama?..
jei jai tikrai blogai manau kad isdrisciau…kitas klausimas ar jai tikrai reikia tu skyrybu? jei taip,manau viskas ir taip aisku…
vaikams visada liūdna, kai skiriasi jų tėvai. Bet jei tėvai negali kartu būti, pykstasi ir pan., tai ar ne geriau, kad jie išsiskirtų?
Siaip nenoreciau,kad tevai skirtusi,bet kartais taip sunku ziureti i kencianti zmogu,kuris kankinasi,o jau apsisprendes.Todel,vis tik,jei galeciau padet ir leistu santykiai,kalbeciau su teciu-o gal apsigalvos ir ja paleis.Tik tada,kai jis vis tiek nesutiks,galima mamai padovanoti skyrybas-juk ne geriau,kai ji kankinasi.
Bet liksi teciui "liaudies prieshu".Jei jo nuomone ir santykiai su juo Tau nesvarbu- padek jai.
Jei ne,tai gal geriau pinigus mamai duoti slapcia- taip pasielgciau,ko gera.
Galbut tavo padovanotos skyrybos sutaupys daug daug sveikatos ir nervu abiem tavo tevam…
O as igi neviesinciau tokios dovanos.
na, pykite nepykite, patarti - galima, bet NUSPRESTI turi patys zmones… Siuo atveju - mama
O jei reikia $$$ pagalbos - zinoma, kad galima padeti, jei yra galimybiu ir noro
Visų pirma kodėl šitaip pastatytas klausimas"padovanoti".Žinoma aš už tai kad daiktus vadinti tikraisiais vardais, betgi gal geriau mamai duoti pinigų ir pasiūlyti panaudoti kur ji mano reikalingiausia.
O dovanoti skyrybas? Ne.
Kad ir kokie blogi tėvų santykiai bebūtų , bet ne vaikams spręsti kaip jiems elgtis.
Turiu puikų pavyzdį savo šeimoje- kadaise mano tėvai išsiskyrė juridiškai , bet neužteko ryžto išsiskirti faktiškai.
Šiandien , praėjus virš 15 metų , galiu pasakyti -ir gerai kad jie vis dar kartu , nors ir pasibardami, nors ir kartais nepatenkinti vienas kitu, bet visgi jie pora, kurie gyvena kartu, kurie bėdai prispyrus pirmieji pagelbsti vienas kitam.
Kas mes vaikai?- Užaugam , purptelim iš tėvų namų ir matom juos tik karts nuo karto, o sušlubavus širdelei ar pkilus temperatūrai - negi suskubsim tabletikę jiems paduoti?Ar sugebėsim jiems sergant sėdėti šalia visą laiką, kad jiems norint paduotume arbatos puodelį?
Jeigu yra seimos perspektyva ir nors truputis vilties - tegul patys viska aiskinasi ir tu geriau nesikisk. Bet jeigu tai akivaizdziai zluge santykiai, kurie zlugdo mama ir vaikus ir moraliskai ir fiziskai ir gaunasi kaip uzdaras ratas ir tik pinigai stabdo - pirmyn. Geriau paaukoti pinigus nei sveikata ir atsidurti psichuskej. Sakyciau - pirmyn.
Sutinku 100%.Mano tevai irgi kazkada iasiskyreir tetis kuri laika gyveno atskirai(atseit del buto),bet as maciau ,kad ne del to.Jie gan smarkiai pykdavosi ir mes su sese tai matem.Buvo skaudu.Bet… Dabar, kai mes abi turim savo seimas, jie vis dar gyvena kartu , taip pat pasibardami ,mama bamba, kad jai reikia skalbti tevo rubus ir gaminti valgyti , tevas vel del ko nors, o as jiems sakau: Ka jus veiktumet vienas be kito? Ir anukais dziaugiasi kartu ir pas gydytojus vienas kita palydi ir tevas apiperka mama(ta kaifuoja,juk moteris kaip bebutu)ir t.t…Nemanau kad verta kistis i tevu santykius, nors kai dar gyvenau su tevais atrode geriau butu ,kad jie issiskirtu, dabar suprantu ,kad buvai neteisi.Pati turiu seima ir zinau ,kad idealiu santykiu nebuna.
as irgi PRIES skyrybas
gal…padovanok jai vibratoriu. Tada tevo nereikes ir jie liks kartu 
tik kaip draugai
Manau nesikisk. Jei mama be galo noretu isiskirti, pinigu pasiskolintu is ko nors, kad nesvarbu kaip, kat tik greiciau atsikratyt tevu 
.
Ji dar vistik gal abejoja, juk vistiek gal gauna kazka is jo is materialines puses, o cia prasidetu turto, buto dalybos… vieni nuostoliai… vienos islaidos…
jei reiktu tai butinai
Asmanau kad didziai neetiska kistis i tevu reikalus. Jei tevams butu taip bloga (kaip kad tau atrodo) tai jie jau senai butu issikyre. Vienas dalykas dejuoti (vaikams draugems pazystamiems) kad santuoka nevykusi vyro nekenti kad noretumei pradeti gyvenima is naujo ir visai kitas dalykas TAI ivykdyti. Yra tokia grupe asmenu , nepriklausomai nuo lyties ir soc. padeties kuriems patinka taip dejuoti taip gyventi.Patinka per gyvenima nesti aukos aura.Ir neduok dieve kas nors atims ta kankinio aura.Tada jis (ji) bus tikrai paciu nelaimingiausiu zmogumi sioje zemeje.
Siaip ar taip tevu vidiniai reikalai yra tevu ir ne vaiku reikalas kistis.
geriau jau padovanokite mamai anuku
Padaovanoti tai čia ta prasme apmokėti visas išlaida teismo 
Na jei jau labai blogai šeimoje, labai nesutaria ir t.t. tai išdrįsčiau padovanot
Gaila, bet tokia realybė 
Jei tik įmanoma nesiskirti, manau taip ir reikėtų daryti. Kitaip sakant gyventi kartu. Kažin ar žmonės praleidę tiek metų kartu jausis gerai gyvendami atskirai.Aš prieš skyrybas!
Visu pirma - skyrybos yra tevu reikalas. Jokiu bundu ne vaiku! Vaikai net negali bandyti kistis ir kazka keisti ar spartinti. Jei tarkim jau gyvenate atskirai nuo tevu ir mama (siuo konkreciu atveju) bando pasikalbeti ar gauti koki patarima turite atsiribooti nuo bet kokiu salishku komentaru ir patarimu. Daugiausia ka galima padaryti, tai pasiulyti profesionalaus psichologo - psichoterapiauto pagalba. Ir dar, nezinau kiek temos autoriui metu, taciau tevu santykiai yra ne jo reikalas
unikalus visi be isimties atvejai
paauglystej neapsikentes patevio bezpredielo padovanojau mamai TOKIA 
dovana-liudna,bet po keliu metu gavau kuolu atgal-susikloste taip ,kad gavau grazos -ne vien del mano kaltes aisku,bet srebiau ta paty su…kuri kazkad buvo isprovokuotas siurbt kitas,nors ir vyresnis
bet nesigailiu
Visos klaidos arba ne-turi tam tikra reiksme