apklausa: ka jums reiskia tikejimas siandien?
noreciau suzinoti, ka manote apie religija, kaip tikejima?
ar pritariate naujiems religiniams judejimams(sektoms)galbut patys jose dalyvaujate ar verciau vertinate nuo senoves islikusi tikejima, kaip krikscionybe, staciatikybe ir kt…? kaip jus auklejate savo vaikus, kokiam pagridui ruosiate ju tikejima, ar tai aktualu? galbut, jau siuolaikinese seimose, tai nera vertinama ir niekuo nebetikima?
ps.prasau rasyti, ka istiesu manote,o ne siaip pablevyzgojimus, perfrazuojancius tema. nes visa tai bus itraukta ir prideta prie projekto temos, kaip priedas, zmoniu nuomone patyrineti. is anksto dekoju
ir as norejau kazkada pradeti sia diskusija. tikejimas-man yra mano gyvenimo pagrindas. nepajudinamas. toks jis nuo vaikystes. nezinau kokiu budu as ji igavau, bet greiciausiai tai Dievo dovana. kai kartais perzvelgiu savo gyvenima ir pamatau kokiais bedugnes krastais vaiksciojau 
ir kad likau gyva ir sveika tai tik sansas taisyti savo klaidas, ka as ir darau 
nesu tokia jau davatkele, su sijonais iki zemes, ir keikiuosi ir geriu 
, nedaug kas pasakytu i mane pazvelge, ka nesiojuosi sirdyje. aciu Dievui, mano vyras taip pat toks kaip as, kitaip butu sunku mums. o dabar su mielu noru einame sekmadieniais i baznycia, kur jaunimo choras ir misios su fine pamokslais, etc. dar turiu gera drauga kuniga. savo leliukus meginsiu aukleti katalikiskai, bet neprievartausiu ju. kaip sakant, jei nebus ju sirdelese tikejimo, tai as jau tuo labiau jo neidesiu.
Iki siol buvau tolerantiska ivairiems tikejimams, kol neteko susidurti su mociute, kuri pakvaisusi nuo kazkokios sektos. Gerai, kol tai netrukdo aplinkiniams. Bet kai pradeda tai veikti aplinkinius, tai netoleruojama. As esu pati krikscione, kuriai yra ne svetimi 10 dievo isakymu. Baznycioje lankausi tik per didziasias sventes, su ispazintim irgi sudetingiau. Bet as tikiu…gal ir nesu pavyzdinga krikscione, bet esu pries nukrypimus i krastutinumus.
o aš nesu gera katalikė, nes nevaikštau sekmadieniais į bažnyčią. Tik per šventes. Ir išpažintis man nepriimtina. Aš tiki, kad Dievas yra visur, tad nebūtina jam melstis tik bažnyčioj ir tada, kai tai daro masė. Nežinau kodėl, bet man ten pasidaro bloga Aš labiau linkusi nedaryti blogų darbų ir su Dievu pasikalbėti tada, kai man to labai reikia. Bet vaikus mokau gyventi pagal 10 jo įsakymų. O kaip bus paskui ir ką jie pasiinks - tikėti ar netikėti - jų reikalas. Bet žmogus tikėti kažkuo turi.
as agnostike 
o kas tai yra?
sutapimai arne? vakar per Lietaus radija klausiausi viena ausimi astrologes Nijojes Volmer ir kaip sita tema lauke skambuciu…
As tikejima suprantu daug platesne prasme nei religija… turi buti tikejimas meile, zmogumi, paciu savimi…
o tikejimas ir pasitikejimas Dievu? as cia tarp kitko…
aš tikiu Dievu. o į bažnyčią nevaikštau… ir ne tik sekmadieniais, bet ir per šventes man nepatinka žmonių minios
kartais su dukra nueinam į Katedrą ne mišių metu… tyliai pasivaikštom, pasėdim ir išeinam
Manau, kad Dievas mane girdi, kai aš su juo kalbuosi mintyse būdama miške ar namie… ir išpažintis man nepriimtina…
kartą taip ir pasakiau kunigui o jis nieko - nepyko , ramiai man pakalbėjo, kad reikia, kodėl reikia… bet manęs tai neįtikino
As i tikejima ziuriu teigiamai, bet pats, deja, nesu tikintis.
Noreciau tiketi, pavydziu tiems zmonems, kurie tikejime randa ramybe, bet tokia jau mano prigimtis, kad negaliu aklai tiketi tuo kas nera idodyta. O visos religijos juk reikalauja tiketi be jokiu irodymu…
Aš irgi norėčiau, kad kas nors man pabandytų įrodyti išpažinties reikalingumą.
Jei jautiesi kaltas, tai ir gailiesi taip padaręs. O atleidimo galima ir mintyse Dievo paprašyti.
aga ir as noreciau suzinoti kas tai per daiktas?gal galima butu placiau? butu labai idomu
Man tikejimas reiskia daug. Esu katalikas, nors kiekviena sekmadieni i misias ir nevaikstau, bet noreciau ateiti… Tikejimas man leidzia atsispirti sunkiomis gyvenimo akimirkomis, leidzia kiek kitaip pazvelgti i problemas, atsako i daugeli filosofiniu klausimu, sakyciau nemazai iprasmina gyvenima. Nepasakyciau, kad mano pozicija visada sutampa so oficialiaja baznycios pozicija - asmeniskai labai kritiskai vertinu, kada kunigai kaupia turta, del to stoja i kunigu seminarija, turi moteru ir nesantuokiniu vaiku, nesugeba prisitaikyti prie sio laikotarpio ir permainu visuomeneje. Kritiskai vertinu, kada investuojami milijonai i nauju baznyciu statyba, uzuot dirbus parapijose, kad zmones ateitu i senasias, apytustes baznycias, uzuot jas palikus negyvais mauzoliejais. Man noretusi, kad kunigai aktyvintu savo darba su jaunimu, pritrauktu daugiau jaunu zmoniu, moketu su jais bendrauti, o ne tik su tais, kuriuos atveda tevai patarnauti misioms ar giedoti chore apsirengus baltais rubais. Gal tada sumazetu jaunimo tarpe ziaurumas, fizine ir dvasine prievarta, zalingi iprociai, savizudybes, maziau jaunu zmoniu augtu potencialiais mediku, policininku ir teisininku klientais. Zodziu, noretusi, kad baznycia taptu atvira ir dirbtu ne tik su savais tikinciais, bet ir su ta problematiska dauguma, nes ir Biblijoje parasyta, kad danguje bus daugiau dziaugsmo del 1 atsivertusio, nei 99 teisiuju, kuriems atsivertimas nereikalingas. Atsivertima vertinu placiaja prasme.
O vaikai noreciau kad uzaugtu katalikais, bet pirmiausia noreciau, kad jie uzaugtu gerais zmonemis apskritai.
2 ievalota
Duok Dieve, kad bent 10% kataliku, butu tokie principingi, kaip tu, budama agnostike…
Agnostikai - tai tie, kurie Dievo nei teigia, nei neigia. Kazkada dar besimokydama mokykloje, daugiau nei pries 10 m., lankiau krikscionybes paskaitas… Jas vedes toks Vokietijos lietuvis. Labai idomus zmogus - katalikas, bet nebrukantis tikejimo. Jis pasake: "Gal netikinciam zmogui sunkiau but geram nei tikinciam". Ta prasme, kad zmogus, kuris yra netikintis, bet geras, pasiekia daugiau, nes jis geras ne del to, kad Dievas ir religija tai liepia, bet del savo vidiniu isitikinimu.
As augau tikincioje seimoje, o jei seneliams is tevu puses tikejimas yra No.1. gyvenime. Taciau kazkada paauglysteje ieskant atsakymu ir susivyravus isitikinimams mano seneliai pabande man prievarta ipirsti… Tai kazka viduje uzspaude.
aciu
Pirma karta isgirdau termina "agnostikai", bet atrodo jis man visai tinka.
man tikejimas yra labai asmenishka tema ir jo niuansais niekada nediskutuoju
…
siaip tai esu krikscionishku paziuru ir labai kritishkai nusiteikes bet kokiu religiniu aferistiniu organizaciju ir sektu atzvilgiu… dar esu isgelbejes pora zmoniu nuo tokio brudo 
kaip “tikejimo zodis”…
Agnosticizmas, jei neklystu, filosofija, grindziama Kanto mokymu. Jos esme tokia: Mes galime buti tikri tik del to, ka galime empyriskai (jutimo pojuciais) patikrinti. Jei mes Dievo buvimo negalime empyriskai irodyti (pamatyti, pajusti, moksliskai irodyti), reiskia jo nera. O ‘Dievas’ tai yra terminas, kuriuo mes bandome pavadinti kazka kas yra neatpazinta, nesuvokiama ir neisreiskiama ir ko mes niekada neatpazinsime ir nesuvoksime.
Ar kazkas neteisingo? Prisipazistu, filosofija gan seniai skaiciau… 
bet juk Dievas - tai nera tik konkrecios religijos sukurtas asmuo, kaip kad istoriniais faktais pagristas Jezaus buvimas. Niekas neneigia, kad toks asmuo gyveno.
Dieviskusmas ir Dievas yra daug placiau, jis kaip Absoliutas, Harmonija, Visatos kurejas, Meile, Geris … ir visi kiti teigiami apibudinimai.
As pati esu katalike, bet… nebesu grynuole, nes ispazintis jau nebe man, man artimesne mintis apie sielos persikunijima, karma…
ai, kiekvienam savo, svarbu, kad zmogus bent kazkuo tiketu ir stengtusi buti geru zmogumi…