seip esu gana atsargi.Nukenteti kaip ir neteko.Vis tikiu,kad yra geru zmoniu.Nors viena karta taip pasielgiau,kad net pati stebiuosi.Visiskai priesingai savo paziuroms.baigesi gerai.
as pati patikliausia ir naiviausia visoje Bangoje. Ot nelaime
Outsider, ne… spyna kabo iš vidinės pusės, vadinas tas vaikis seniai išėjo adada ir aš - vis galvoju, kad dauguma žmonių geri, sąžiningi… o tie apsimetėliai yra, bet kažkur toli, ne šalia manęs… bet pasirodo jie čia pat ir niekuo nesiskiria nuo kitų… kaip juos atskirt?..
ex Ledi - tu jau akivaizdziai sensti… jauciu, taves tuoj paprasys, kad pernsija leistum perskaiciuoti
Rydvinai, tu irgi ne jaunėji Dėl pensijos gerai, kad priminei, laikas pasirūpint, bet apie tai gal kitoj temoj…
as bent nesiskundziu o tau protas jau periodiskai aptemsta
Rydvinai, o tave va turečiau pagirti, kuri laika tau protas prašviesejes - nebeieškai lieknu per visas temas Nu vat turetum tikrai ka papasakoti i TEMA - kiek kartu užsirovei ant storu ir trumpaplaukiu? Ta prasme ,esi patiklus ar ne?
Ledi , tau reik pereit per butus ir paklaust kas turi i-netą ir kas skolinos raktus. Vaikis gal net nepagalvoja, kad tau tie raktai rūpi. Yra tokių, kurie atsakomybės nejaučia, jog pasiskolinus reikia grąžint
vat galiu ranka ant … pasidejes pasakyt, kad ant storos dar ne karto aklai nebuvau uzsiroves… vis tik as tai is karto paklausiu, ar nestora, ir ispeju, jei isdurs, tai as apsisuku ir nueinu neatsiveikines, tai visos ir nedriso rizikuot iki siol o trumpapalukiu taibuvo… ale, bile tik lieknos, i plaukus as jau teikiausi tada pro pirstus paziureti
Piano Rydvinas tai tikras nepatiklumo įsikūnijimas. Jis ko gero net į pasimatymus su kauke ateina… Chantall Vis dar tikiuosi, kad raktą atneš, o jei ne - žinau pas ką jo pareikalauti, žinau kurio kaimyno ineto laidus jis tikrino Šią situaciją papasakojau kaip pavydzį. Taigi, gal kas galėtumet apibrėžti, kas yra patiklumas, o kas žioplumas?
Ledi , na aš jau supratau, kad Rydvinas yra ne karta paprasčiausiai pabeges Ši rakto atveja priskirčiau prie patiklumo, nes yra žinomos buto durys, i kurias galima belstis ir reikalauti rakto… Kitu atveju būtu žioplumas
Jo, Piano, ko gero taip… Dar man atrodo, kad patiklumas susijęs konkrečiai su žmonėmis, bendravimu su jais. O žioplumas - kai pvz. ką nors sudaužai, pamiršti, arba niekaip negali ko nors įsiminti… juk ne veltui, kai žmogus suklysta sako - “pagavau žioplį”…
Ledi-esi aferistų svajonė…
Gerai, kad jie manęs iki šiol dar nesurado…
Yra pas mane ir žioplumo, ir patiklumo, bet kažkaip nepamenu dabar tokių atvejų, kai būčiau nukentėjusi, nors, aišku, kad buvo. Tiesiog pasimiršta viskas laikui bėgant. Bet žymiai daugiau mano kely pasitaikė žmonių, kuriais galima pasitikėti.
Kuo greičiau bėk ant stogo ir pažiūrai, ar nenukrito berniukas nuo stogo, žemės drebėjomas juk buvo.
Rusne vos bepažinau, kokia tu pasikeitusi Jei nebepameni atvejų, kada nukentėjai dėl savo patiklumo, vadinas jie tikrai nebuvo labai skausmingi Nors kaip sakoma rizikos faktorius vis tik yra, nes aferistai irgi vaikšto ta pačia žeme… Bet… mes visi daugiau ar mažiau esame patiklūs… Juk vartodami maisto produktus per daug nesigilinam ar tikrai jie pagaminti taip, kaip parašyta aprašyme… Arba tarkim pasiklausome žinių ir tikime tuo, ką išgirdom, nors ten gal tik maža dalelė tiesos… Arba dar - nesiginčydami vartojame vaistus, kuriuos mums išrašė gydytojas… Juk jei niekuo nepasitikėsi, kaip gyvent tada?..
Apie patikluma… Tai faktas, kad net parduotuvese reikia būti budriam… Paimi daikta su viena kaina, o tau paskaičiuoja kita ir aišku, kad didesne , o ne mažesne Teko būti liudininke tokio ivykio - rankšluosčiai buve po 34 lt. nukainuoti iki 19 lt… Kompas nuskaičiuoja po 34lt. ir pardaveja patenkinta žiūri… Dar plius kiti daiktai, suma ~300lt, tai gerai, kad kai kurie žmones turi iproti i čeki užmest aki… O jei ne? Tai susimoki ir droži apmautas
O aš į čekį pasižiūriu tik namo grįžusi Ir tai ne visada… Galiu tik įsivazduot kiek kartų buvau apmauta Bet vis tik yra dar patiklių žmonių ir gerai, kad jų yra… Tarkim kely nuleido padangą, o atsarginės neturi… Ir kokia laimė, kai atsiranda gerų žmonių, kurie paskolina savąją, net užstato nepaprašę…
Galbūt tai paslaptingiausias ir mažiausiai ištirtas jausmas. Taip, aš velnioniškai patikli. Tačiau už pasitikėjimą reikalauju to paties - jis turi būti abipusis. Beje, kažaip man duota žinoti, kuriais negalima pasitikėti - tai net neįmanoma paaiškinti. Tiesiog taip yra Tfu, tfu, tfu! Tris kartus per kairįjį petį! Nenoriu tokių sutikti nei šiame, nei aname gyvenime