Apie gėles ir žemdirbystę - PROTINGIEMS
Aš galvoju…
Apie užšaldytą pumpurėlį.
Tarkim, sutinkate žmogų, kuriam pajuntate beprotišką aistrą.
Tarkim, jis pajunta tą patį.
Tarkim jūs praleidžiat pasakišką naktį.
Ir tarkim šiuo metu žiūrite į ją/jį miegantį.
Kiek iš jūsų pagalvotų apie tai, kad galbūt nereikia eiti toliau.
Suprasdami, kad tai galbūt ir yra Ta/Tas vienintelis kurio visi ieškom.
O kiek iš jūsų ne tik pagalvotų, bet ir padarytų?
Atsisveikintumėt, o gal tiesiog paliktumėt raštelį kad tai pirma ir paskutinė naktis, ir daugiau nebesusitiktumėt?
Kas per nesąmonė, pasakytų dauguma…
Jei jau gyvenimas siūlo - kam išsisukinėt.
Hm.
O aš vis dar galvoju.
Apie užšaldytą pumpurėlį.
SUSTOK, AKIMIRKA ŽAVINGA.
Na ir …nešiotumėmės tą pumpurėlį. Su visa jo neišsiskleidusia paslaptimi. neišsipildymo ilgesiu.
sukoncentruota gyvybe ir žavesiu.
Mums skaudėtų…nes jis galėjo, bet niekada nebetaps žiedu.
Mums labai skaudėtų, nes žinotumėm, kad tai būtų buvęs gražiausias mums duotas žiedas.
Bet kartu ir būtų gera. Nes jis, kas be ko, garantuotai niekada ir nenuvys.
Niekas nedrąskys jo lapelių, ir nesumindys į purvą. Netrinksės teismo salės durys, neduš indai, neskambės šlykščiausi ir skaudžiausi žodžiai, jis nepaskęs tarp nešvarių skalbinių kuriuos kažkas turėjo išplauti ir nesiteikė, rūpūžė.
Kitaip tariant - paspendžiau siaubingai įžūlius spąstus. Bandau apgauti laiką.
Bet jis bjaurybė bando man aiškinti, kad akimirkos - oj stenkis, stenkis- bet nepagausi.
Va, ką tik metė geležinį argumentą, prieš kurį man beliko tik pamirksėt nustebusiom akim.
Sako, gi užšaldytas pumpurėlis - negyvas pumpurėlis.
Gyvenk, - šaiposi - su numirėliu, jei manai kad jis tave šildys.
Ir dar ilgai ilgai man aiškina, kad viskas šitoj žemėj turi išdygti, sukrauti pumpurėlį, žydėti, nuvysti, ir būti sumintytas į žemę iš kurios ir atėjo. Tokia tvarka. O tvarka turi būt visur.
Ir neužsiiminėkite, vaikai, saviveikla, bo jinai prie nieko gero nepriveda.
Vėl aš mirksiu nustebusiom akim.
Ir vėl galvoju.
Apie užšaldytą pumpurėlį.
Aš baisiai užsispyręs vaikas. Siaubinga priešgyna.
…Ir man kažkodėl vis dar atrodo, kad tas pumpurėlis, nors ir užšaldytas, būtų karštas.
Eičiau sau per lietų, ir pasižiūrėčiau po striuke. O jis ten - susirangęs, kaip maža beždžionėlė - jaukiai sukrutėtų.
Tai ką apie tai galvoja protingi dėdės ir tetos?
as tai namuose auginu kaktusa 
ir jis auga nes laistomas jis alumi ir per tusus bet uztat kaip auga ir dar vaiku daro 
laistykit savo kaktusu alumi
Sorry kad neskaiciau temos labai ilga… o apie kaktusu auginima tema uzvest tingejau 
Kaktusai ne į temą.
Aš čia apie žemės ūkį ir nekurias trapias laukines apraiškas, o ne apie vazoninius spygliuočius 
Viskas turi savo laika ir grozi.Vaisius skaniausias tada,kai sunoksta,
neprisirpusia uoga,prakandame ir numetame,nes nera skonio.Nezinau,kaip su ta tvarka,bet gele graziausia tada,kai prazysta,parodo savo ryskia spalva,skleidzia malonu aromata.Susaldytas,sustinges be gyvybes pumpuras,praras savo zavesi.Dailus geles ziedas,net ir tarp indu ,vistiek bus gele.Tik tu rupestingai globok ja,puoselek,neleisk be laiko nuvysti
ir ji zydes ir dziugins tave,visa gyvenima.
as sompana savo popureli laistau