"apie bangas"- mane suzavejo!
Apie bangas…
Gal gyvenimas- tai upė kalnų?
Kupina ašarų nekaltų,
Tekanti vaga žmogaus jausmų…
Griaunanti viską, kas brangu…
Štai jos sraunią bangą pajuntu
Maldauju, kovoju- deja bejėgis esu
Krūtinėje tik skausmą jaučiu,
Ir tėkmei pasipriešinti nebegaliu…
Jaučiu kaip verkia iš skausmo širdis…
Ji pratusi mylėti,
Ji pratusi turėti,
Bet nepratusi gedėti…
Dar plauks begalybė skubančių bangų,
Bet jos neužgydys kraujuojančių žaizdų-
Niekada nepamiršiu slypinčių jausmų,
Tūkstančių nepasakytų "myliu"…
Suklydau…
Verkiau…
Supratau- mylėjau…
Pavėlavau…
Likau su skaudančia širdimi,
Ir neblėstančia viltimi,
Gal kada nors ateis ilgai laukta,
Ir skausmą nuplaunanti banga…
Ėjo daugybė žmonių pro mane,
Jie sakė, kad yra kita vieta,
Kur laikas nuo laiko aplanko prabanga-
Viską į užmarštį nusinešanti banga…
Nerūpėjo man kalbos svetimų…
Jiems nesuprast ką jaučiu iš tiesų…
Jie nematė kaip negailestingai tada
Mylinčią širdį žudė banga…
Dažnai pas tave sugrįžtu…
Pamenu, kaip juokdavomes abu…
Prisiminimai- visas turtas, kurį turiu…
Ir kol gyvas esu- amžinu jį vadinu…
Aš jau mylėjau…
Ir meilę praradau…
Savo laiką praleisiu stebėdamas tėkmę bangų…
Lai supratimas apie šį pasaulį būna mano palikimu…
Kad gyvenimas- tai upė kalnų,
Kupina ašarų nekaltų,
Tekanti vaga žmogaus jausmų…
Griaunanti viską, kas brangu…
mmmm…
mane ir suzhavejo
=]]]
(y)(y)(y)(y)(y)(y)(y)(y)(y)(y)(y)(y)
Grazu…
O kas autorius?
ughu, man irgi įdomu 
banalu ir dar rimavimas prastas, tokiu atveju jau geriau isvis nesistengti rimuoti.
O gal pac sukurei
nu tada isvis nerealu. Linkejimai is uz Atlanto