Vienoje laidoje apie anytas sake: anyta - tai nezmogus, tai - reiskinys ir su ja gyventi yra ne tai, kad kenksminga sveikatai, bet - pavojinga 
darbe diskutavom,tai man atsake stai ka… sako motina sunu atiduoda kitai moteriai,tai kaip ir praranda ji,o dukra atseit visada dukra motinai,na nzn .Bet as nelabai suprantu ko anytos taip pergyvena del savo pupuliu.O be to kai pagimdziau dukra,man is kart buvo pasakyta dar viena kankine,moters vaidmuo gyvenime atsakingesnis as manau.
Siaip anyta turiu tikrai nebloga 
Jau pries vestuves stengesi mums viskuo padeti (aisku, perdaug neikyredama), po vestuviu nepasikeite, vis dar 
Na iki vestuviu ir as priekaistu savo anytai neturejau, atrode, kad priima mane kaip sava vaika, taciau po vestuviu prasidejo visokie prikaisiojimai, kad mano mokslai per prasti, kad as ne tokia grazi jos sunui ir t.t. Tada ir pagalvoji, kad liaudis neklysta turedama sia patarle…
Na mano busima anyta tai tikrai ne 
. Paskutiniu metu ji mane pradeda labai nervint. Ypac kai pradeda kisti savo nuomone; teliko su ja nepaziuresi, nes visi yra blogi, apie visus viska zino; pasakoja tas pacias istorijas; amzinai skundziasi kad darbe blogai, mazai uzdirba; labai daznai primena, kad kai jie buvo jauni, tai nieko neturejo. O kai mano 
prabilo apie tai, kad ateity pirksim nama, tai jau pradejo i namus prasytis, tipo krosni pakurs, kambarius sutvarkys. Zinant jos tvarkinguma nenoreciau tokios padejejos namie. As manau, kad mylimiausia anyta ta, kuri gyvena kuo toliau.
Cia visoms, kurios supuojat sunelius. pagalvokit kokios jus busit. Ar priimsit svetima panyte kaip savo vaika. Dabar jau teiskit visas anytas.
as irgi maniau,kad manoji anyta gera,patiko man,kad rupinosi manim…bet praejo metai,du,trys…is gyvenimisku smulkmenu susidare tikrasis vaizdas,deja ne toks kaip pradzioje.nekenciu to siaubingo lindimo ir patarinejimu,paliepimu.neteisiu jos,bet juk ir as esu zmogus,ir kantrybe mano ne gelezine.bijau net pagalvot kas butu,jei pamirsciau pagarba ir tiesa isrezciau i akis 
mano mama kai uzaugino 3 su tevu visus 4, tai marcias labai myli 
ir tikrai manes niekam negaili zesim kaip po vestuviu bus 
O aš manau, visai nereikia priimti kaip savo vaiko. Tiesiog nesikišti į kitos šeimos gyvenimą - nes vedęs sūnus sukuria jau naują šeimą, kuri jam turi būti svarbiausia. Kol kas turiu tik būsimą anytą . Ji miela, protinga, linksma ir labai taiki moteris, rūpestinga, gera. Žodžiu, džiaugiuosi, kad ji būtent tokia ir man malonu su ja bendrauti, bet nesiruošiu bičiuliautis ir ateityje žadu palaikyti draugiškus, bet ne perdėm artimus santykius. Gerbiu tėvus, nes užaugino jį tokį gerą, ir tiesiog dėl to, kad tai jo tėvai. Bet norėčiau nuo tos šeimos atsiriboti, kiek tik įmanoma (ne blogąja prasme), ir kurti savąją.
Na nežinau ar tas reiškinys - anyta - jau toks geras… 
Maniškė moteriškė gal ir visai nieko būtų jei ne nuolatinis verkšlenimas, kad kaip sunku buvo 5 vaikus auginti (aš jau beveik atmintinai moku visų jos vaikų ligų istorijas ir t.t.). Amžinas dejavimas kaip ji sunkiai dirba, kaip namus tvarko, o kiti tik viską verčia (nors kiek pas ją nuvažiuojam visada randam baisiausią bardaką)ir pan. Net kokie dalykai kai tave per prievartą moko nerti vašeliu (nors ką tik jai buvai pasakiusi kad tau tas darbas nepatinka) ar aiškina kad tu netaip laikai virbalus… Gyvenimas susideda iš smulkmenų, bet jei tektų gyventi kartu su ja nežinau kiek aš ištverčiau 
Man keista, kad moteros noretu anytoje matyti visas pasaulio dorybes: gera, kantri, rupestinga, tolerantiska, linksma, tvarkinga, taktiska, taiki, darbsti, paslaugi, nesiskustu, nedejuotu,nesikistu niekur, nekalbetu kas marciom nepatinka, nesikreiptu ir nesitiketu jokios pagalbos ir sunaus seimos, nebutu per daug demesinga (tik kiek marciom noris) ir t.t… Gerbiamosios, ar jus irgi tokios dievo dovanos, kad tiek dauk reikalaujat is vyro mamos? Anytos irgi zmones, reiketu atminti, kad vyrai turi viena motina o zmonu gali buti laaaabai dauj.
negaliu uz visas kalbet,bet as nesidedu esanti dievo dovana,gal anytos akyse irgi daug minusu turiu ir visai nelaukiu,kad toji taptu motina terese…noreciau,kad ji gerbtu ir priimtu mane tokia kokia esu,kaip kad as ja gerbiu,padedu kai galiu bei nesikisu,nieko neprasau,nutyliu ka galvoju,nes nematau prasmes pyktis…nemanau,kad daug noriu,bet ji net to negali…
O kodel nekeliamas klausimux - kaip priimsit svetima suneli? Kodel zentu atzvilgiu yra kitaip nei marciu???
O manoji busima anyta apskritai manes negali pernesti, nes yra isikalusi minti, jog paviliojau jos mylimaji suneli is “geros mergaites X” glebio. Zinoma, be galo komplikuota, kuomet su uosviais santykiai nera geri, visgi neisvengiamai laukia nemalonus susitikimai bendru svenciu metu ir t.t. Kita vertus, Ne Su Anyta Teks Gyventi likusi amzeli! Protingas (bei isimylejes) vyras neatsizvelgs i mamos nuomone. Juk meilej, kaip kare - viskas galima 
visai kaip man
nieko nenoriu is anytos. nera kontaktu - nera ir konfliktu
O kaip sheimynines sventes? O Antra puse nepriekaistauja, kad nebendrauji su ja?
na kokios tos seimynines sventes? 3-4 kartai per metus po pora valandu. kazkaip vis tiek uztenka tolerancijos nesusimusti nors dabar susimasciau del tu svenciu, na, gimtadienis - svenciame tete a tete, isskyrus jubiliejus, kuri siemet isprievartavo. ir privalomas mandagumo pasirodymas tarp nauju metu ir kaledu. viskas. o antrai pusei apskritai dzin viskas, kas jo darbo neliecia. o tuo labiau santykiai tarp jo zmonos ir motinos. nesutaria jis su mama.
Na tada aisku, nes kitaip turbut kalbetu kaip musu dalyvis Ana
aha, matyt. mano galva normalu, kad tau patinka ne visi zmones. ir tu patinki - ne visiems. ir formali giminyste - dar ne dingstis myleti anyta.