Antrarusiai, pasmerktieji ar nevykeliai?
As kartais pasvarstau, kodel mes taip neigiamai ziurim i ivaikintus, globojamus, ar tiesiog augancius internatuose? Kuo jie skiriasi nuo musu normaliuju? Teko girdet posaki, Tikras vaikas taip nepadarytu. 
jumoristai Tikras kraujas dar is vis lepteli kad neprase but gimdomu. 
Tai negi cia tik stereotipai? O gal mes vengiame tu kurie gyvena kitoki gyvenima, turi kitokia patirti. Neverti but tokie salia musu?
nusishneki ! man wisi lygus !
jei pati taip žiūri, nereiškia kad ir kiti tai daro 
yra žmogelukų kur niekada neatskirtum, kad internate užaugo, o yra aišku 
pirma karta girdziu kad internate auge vaikai antrarusiai 
…matyt mergaitė gimė su auksine soske…o jei rimtai- -internatiniai,našlaičiai ir t.t.-labiau kabinasi į gyvenimą, labiau užgrūdinti prieš nesekmes,jie viską pasiekia SAVO rankom,ir dažnas prasimuša į visuomenės lyderius… 
Tiksliau taip - jei nepalaužia - jis pasieks daug ko.
Globos namų vaikai gan dažnai būna agresyvesni,jau nuo kūdikystės įpratę kovot už būvį.Dėl to ir bendrą kalbą su jais kartais sunkiau rast.Žinoma,yra labai daug malonių išimčių. Turiu keletą pažįstamų,dirbančių su tokiais vaikais.Deja,savo auklėtinius jie vadina žvėriukais…Ir,manau,patys dėl to kalti.
As is tu taip vadinamu antrarusiu ir zveriuku…megstu grazutes mergaites:-D
Na kagi, piktuciai Kaip tau vistik lengva NI sprest apie zmogu… Auksine soske sakai? As paklausiau is smalsumo. Kodel? As pati internatine. Teko lankyt normaliuju vidurine. Tiek klasioku, tiek pedagogu akys budavo kreipiamos i tai ko as nepadarau, ko nesupratau, ko nemoku. Na bet tai buvo seniai. Maniau kad kas pasikeite. Pasvajokit! Mano sesuo eina i mokykla. Ir ka jus manot? Ta pati istorija! Vaikas kaip po padidinamuoju stiklu! Klausiau kas yra ne taip pedagogu. Sulaukiau atsakymo:Mes turime but atsargus, juk cia mokosi normalus vaikai!
Gal autore kazkiek ir teisi…vaikystej mes nekesdavom tu ‘normaliuju’, jie nekesdavo(bijojo) musu. Kai pasidarydavo arciau vasaros ‘tosklyvo’ internate , pabegdavom , sutike kur nors prie ezero normaliuosius zvejojancius atimdavom maista meskeres ir dar prilupdavom…taip grabindami ir nakvodami sieno stirtose kartais nepagauti pratembdavom iki kitu mokslo metu pradzios…galu gale sugryzdavom i internata apauge kaip laukiniai ir apiplyse. Kai kuriu anu laiku draugeliu jau nera tarp gyvuju,tragiskai baige.
Gal autore kazkiek ir teisi…vaikystej mes nekesdavom tu ‘normaliuju’, jie nekesdavo(bijojo) musu. Kai pasidarydavo arciau vasaros ‘tosklyvo’ internate , pabegdavom , sutike kur nors prie ezero normaliuosius zvejojancius atimdavom maista meskeres ir dar prilupdavom…taip grabindami ir nakvodami sieno stirtose kartais nepagauti pratembdavom iki kitu mokslo metu pradzios…galu gale sugryzdavom i internata apauge kaip laukiniai ir apiplyse. Kai kuriu anu laiku draugeliu jau nera tarp gyvuju,tragiskai baige.
aisku yra dalis stereotipu, o aisku, vaikai, priversti kovoti uz buvi yra ziauresni ir labiau linke rizikuoti…tokios buvusios ju gyvenimo salygos palieka zyme. auklejimo stoka internatuose ir vaiknamiuose ziauri, o apie tinkama psichologine atmosfera turbut verta patyleti. Augdmas internate vaikas yra linkes nuolat protestuoti, priestarauti, gal tie charakterio bruozai veliau trukdo ir gyvenime. Cia gal taip jei mastant apie pilnai “internatinius”. O globotiniai ar ivaikinti vaikai, kurie auga seimose, kur nestokoja demesio ir auklejimo, nemanau, kad siais laikais labai skriaudziami…is viso nemanau, kad gaves normalu issilavinima ir auklejima vaikas gali buti kazkaip “atpazintas” visuomeneje kaip “kitoks”. Jeigu taip, ziauru 
Taip nekesdavom normaliuju. Kaip beje nekesdavom ir tu kuriuos issivezdavo iteviai. Bet dabar, kai gyvenimas daug maz sutvarkytas, jo tikslai aiskus, man lengva. Bet kodel mes budavom laukinukai? Juk ir poziuris budavo visoks. Tekdavo sutikt ir fainu zmoniu. O cia pasirodo kalti stereotipai! juk ne mes pasauli priimam priesiskai. pasaulis musu nenori. tad tenka priesintis visomis isgalemis. O ka be atzarumo, chuliganizmo, kersto gali sugalvot vaikas? Tai as dabar, tiek metu praejus zinau ka pasakyt, kaip suvest saskaitas. Nagi ir dabar verta menkint tuos kurie gal but gali pasiekt daugiau negu kai kurie normalieji?
niekada ju neskyriau.Zinau,kad jiems sunku nuo pat pirmuju dienu iki tvirto isikibimo i gyvenima.Asmeniskai nesusiduriau nei su vienu,tik kiek teko darbe.Kai kurie ju “spekuliuodavo” savo padetimi(Jie buvo studentai),kad galetu ispesti naudos.Kai kurie buvo labai"normalus".Kad suzalota siela pakeltum gyvenimui reikia be galo daug kantrybes ir meiles.Nesavanaudiskumo.Ta labai puikiai atskleidzia knyga"Smarkuole Gile Hopkins".