dar šiandien pamenu, kaip skaičiau šio rašytojo ištrauką iš dienoraščių. Mintis buvo ta, kad Kamiu teigė, jog jis turi labai ribotą ir nelakią fantaziją. Ir jei jis tų dalykų nebūtų išgyvenęs ir patyręs - šių kūrinių tiesiog nebūtų. Ir šiaip, su A. Kamiu biografija esu susipažinusi, todėl skaitan jo kūrinius labai dažnai galima pastebėti autobiografinių detalių. Todėl teigiu, kad kūryboje dažniausia išlieji tai - kas aktualu, įdomu, svarbu - tau. Kalbant apie tą iš kažkur išsigalvotą A. Kamiu savižudybės teoriją, turiu pasakyti, kad tuo laikotarpiu A. Kamiu dar turėjo labai didelių, neužbaigtų, kai kurių net nepradėtų daryti darbų. Rašė romaną ir svajojo apie savo teatro įkūrimą. A. Kamiu dar norėjo bent vieną kūrinį parašyti meilės tema. Deja. Toje mašinoje, kurią jis vairavo, be jo buvo dar keli jam artimi žmonės. Jis juk nebūtų norėjęs nužudyti ir juos 
Paskutinį kartą sakau - ABSURDAS. Žmonės prisigalvoja nebūtų dalykų ir klaidina kitus 
pasakykit, kurioje “Svetimo” vietoje matosi gyvenimo prasmė 
Nu is jo visko galima tiketis 
skaiciau “Kaligula”…ziauru,man tai atrodo protu nesuvokiama,kaip zmogus gali taip elgtis… Bet tikrai Kamiu atskleidzia kritines zmogaus savybes…kazkas tarp proto ir beprotybes 
Galu gale,jis tiek rase apie ta pasaulio,gyvenimo absurdiskuma,kad galbut pats nebemate prasmes gyventi…daugybe gal…Manau atsakyma i dells klausima zino tik jis pats
A.Kamiu teigė, kad visas gyvenimo gražumas yra paprastume. Prasmės nėra, bet mes ją turime susikurti. Ir tai darome - susikurdami iliuzijas, meną, svajodami ir t.t… Klausi kur gyvenimo prasmė kūrinyje “Svetimas”? Ar pameni tą vietą, kai jis gulėjo kalėjimo vienutėje valandą prieš jam įvykdant egzekuciją. Ar prisimeni, kaip žinodamas, kad jam liko gyventi visai nedaug, jis pirmą sykį gyvenime džiaugiasi ir įvertina švintantį dangų, nuo miesto sklindančius garsus, jūros kvapą. Štai kada žmogus suvokia - kame gyvenimo gražumas?! Nereikia toli ieškoti. Viskas yra čia ir dabar. Kažkada, prieš Kamiu gyvenimo pabaigą, jam vedant paskaitą, vienas iš salėje sėdinčių žmonių paklausė: Alberai, tai kokia gi ta tavo gyvenimo prasmė? O jis truputį pagalvojęs ramiai atsakė: “Meilė. Saulė. Jūra. Pats gyvenimas”. Štai kur Tau Melomania atsakymas 
Dabar aišku Na aš nežinau jo biografijos, bet pradėjęs skaityti supratau, kad jis labai panašus į … mane(persistengiau truputį 
) noriu pasakyti, jog labai akivaizdžiai jis deda gyvenimą į šuns dienas ir parodo jį tokį beprasmį bei absurdišką, jog rodosi, kad neverta net gyventi. Buvau ir “Kryptį” pradėjęs skaityti, bet kažkoks kolis pasitaikė ir teko imtis mokslinės literatūros 
Mirties estetizavimas ir tariamasis issilaisvinimas budingas visu egzistencialistu kurybai. Tiesiog nereikia taip glaudziai sugretinti autoriaus kurybos bei jo gyvenimo.
obana. aš irgi esu apie tai pagalvojęs, nes ne vienas egzistencialistas žuvo autoavarijoje, tas pats škėma. pusė metų rimtai domėjausi egzistencializmu, kartu su tuo mane apėmė daug parkių susijusių su savo vieta pasaulyje ir beprasmišku gyvenimu. kartais labai sunku pasidarydavo gyventi. ypač kai absurdas priremdavo prie sienos. tada aš eidavau gatve, rukydamas ir žiūrėdavau į pravažiuojančias mašinas, ir tik valia gyventi sulaikė mane nuo to lemtingo žingsnio, kuris taip traukdavo mane.