Alberas Kamiu (Albert Camus) - savižudis?

Alberas Kamiu (Albert Camus) - savižudis?

turbut kas skaite si autoriu, esa girdeje,kad jis zuvo auto avarijoje,bet yra manoma ,kad tai galejo buti savizudybe.

jo kuryba tikrai nepaneigia sios versijos,ka manote?
ŽvaigždėŽvaigždėŽvaigždė
"Siandien jauciuosi laisvas nuo savo praeities ir to, ka praradau."

"Ziaurus ir liudni vakarai ,nusileidziantys tokiu metu ant tos bekrastes zemes."

"Nusizudyti reiskia irodyti savo laisve,zmones turi iliuzija ,kad jie yra laisvi.Nuteistieji myriop tos iliuzijos neturi."

ŽvaigždėŽvaigždėŽvaigždė A.Camiu/"Uzrasu knygeles"

Labiau isigilinus i Kamiu kuryba vis delto manau jog jis tikrai ne savizudis.

egzistencializmas kuryboje- dar nereishkia, kad gyvenime jis tox pats egzistencialistas. o gal kaip ir paulius celanas, kaip kurtas kobeinas viska padares ir nutare nusizhudyt? ish tingejimoTaipŽvaigždė

Manau, kad Kamiu buvo per didelis psichologas, filosofas ir šiaip protingas žmogus, kad savo gyvenimą baigtų savižudybe, kad ir kaip jo kūriniuose atsispindi tas beviltiškas ir pesimistiškas mūsų gyvenimas. Teisingai rašė nagg:

[quote]egzistencializmas kuryboje- dar nereishkia, kad gyvenime jis tox pats egzistencialistas.
[/quote]

"Savizudybe-vienintele rimta filosofine problema".Sake Camiu,jis tirinejo savizudybes reiskini,bet tikrai nemanau,kad galejo samoningai ta 1960 metu sausio 4 diena nusizudyti.Tai buvo nelaime.

As irgi abejociau del sito fakto. Tada ko verta yra visa jo kuryba ir filosofija ? ko verti "Maras" ir "Svetimas"? Juk per juos jis bande irodyti - kad gyvenimas jau pats sau yra prasmingas, kad ir koks absurdiskas jis bebutu.

Taip

jis juk buvo absurdo zmogus uztat taip rase Liežuvis as visvien manau kad jis zuvo autoavarijoje

Kajkurios citatos paremtos jo kuriniais..manau kad galejo..

kazkodel as interpretuociau priesingai Cha cha...

zudosi ttie kurie apie savizudybe nekalba.

undergroundai, ar prisimeni kaip užbaigia Kamiu šiuos savo kone geriausius kūrinius? Nekaltas (man iš tikrųjų geriausius). Savaitgalį, kaip tyčia skaičiau A. Kamiu ir daug apie tai mąsčiau net nežinodama, kad ši tema bus iškelta į paviršių. Taigi... A. Kamiu manymu, absurdo jausmas kiekvienu momentu gali pasibelsti į mūsų sąmonę — tuomet nustembame ir pradedame mąstyti. Atsiradusi sąmonė yra gėris. Tik sąmonės dėka žmogus gali išeiti iš beviltiškos aklavietės. A. Kamiu ieško žmogaus didybės— pripažinus absurdiškumą ir tai, kad jo negalima nugalėti, vis tik reikia priešintis jam. Be abejo, A. Kamiu labai vertina ir proto vaidmenį žmogaus gyvenime. Tas faktas, kad tariamo absurdo pasaulyje A. Kamiu pasirenka sunkiausią dalį - priešinimąsi pačiam absurdui ir visokiam blogiui,— reiškia didelį filosofo humaniškumą, jo bandymą tarp "absurdo sienų" susikurti žmogišką, tegul ir santykinę, vertybę — žmogiško orumo supratimą, pagarbą laisvei, atsakomybę už save ir kitus - vertybę, kuri ilgainiui perauga į pasišventimo kitiems idėją. (Tai matyti romane "Maras".) Taigi niekada nepatikėsiu, kad A. Kamiu baigė savo gyvenimą savižudybe Ne.

papildant imogen, 'sizifo mite' jis ir pradeda nuo klausimo 'ar supratus gyvenimo beprasmybe reikia nusizudyti?'. 'reikia' cia butu kaip 'yra garbinga' ar pan. ir prieina isvada, kad ne, kad zmogui bene vienintelsi budas islikti isdidziam pries save, issaugot savigarba yra gyventi neuzmirstant, kad viskas beprasmiska.

toks lyg absurdo zmogaus katarsis, isgyvenant kancia, pamatyti pasauli be iliuziju ir pamatyti jo grozi. kamiu teigia, jog nebutina pasauliui prasme, kad jis butu grazus, kaip ir nebutina prasme zmogaus gyvenimui, kad jis butu laimingas. veza mane kamiu. visiem rekomenduoju paskaityt, ypac 'sizifo mita'

blurr, mane irgi veža... Mirkt Tikriausia trys vertingiausi Kamiu kuriniai ir yra "Sizifo mitas", "Svetimas" ir "Maras" Gerai

dar artimiausiu metu galvoju 'krytį' ('nuopolį') perskaityt, cia su tokia istorija susije: vienam kabake vis tenka pabendraut su tokiu zmogum, jo labai idomios paziuros, neaisku ar tai labai nihilistines ar siaip jis skeptikas visoks labai, pvz labai gincijomess del to, kiek jaunas zmogus gali formuoti save (jo nuomone formuoja vien aplinka). tai taip besnekant isejo kalba apie kamiu ir pasirode, jog kazkada ji smarkiai paveike butent 'krytis', tai labai idomu, ka jis ten rado ir kodel butent sitas kurinys, nes zmogus idomus labai ir gana netradicinis jo mastymas

Manau, kad tikrai ne. Juk tai butu absudras Juokiasi Savizudybe yra beprasmiska, ir manau Kamiu ir pats taip mane. Apskritai, tai noras zudytis ir nenoras gyventi yra du labai skirtingi pojuciai, vienas kitam negti is dalies priesingi. Et.. nenoriu cia dabar destyti savo minciu, nes tai butu ne i tema, bet kada parasysiu apie tai dienorasty Liežuvis

galbut ir gali buti ..bet niekas to nesuzinos Drovus manau kad nereikia autoriaus minciu tapatinti su juo paciu..

korrina, o su kuo gi, jei ne su juo pačiu - reikėtų tapatinti autoriaus mintis? Drovus

Galime tapatinti autoriaus mintis, atsižvelgiant i autoriaus kūrybos kontekstą,kitų autorių kontekstą, bet galime kūrybą "persmelgti" ir per savo supratimą, patirtį ir suvokimą. Kūrinys skirtas tiems, kas juo domisi, kad ir save išreikškiant. Kažkas V. Vysockio klausė ar vienoje iš dainų jis nori pasakyti apie t.t., o jis atsakė: jei jums taip atrodo, vadinas, taip ir yra. Manau, ir A. Camiu kūryboje yra begalės kiekvieno žmogaus interpretacijų, o jei bandyt įžvelgt atsakymą paties autoriaus mintimis...itin daug...Galima spėti, galima manyti, bet ką tai keičia? Nemanau, kad tai keičia jo kūrybos kokybę. Ir ne visuomet į autoriaus kūrybą reikia žvelgti jo rakursu. A. Camiu žuvo autoavarijoj, bet kūryba savižudybės, mano supratimu, neskelbia. Analizuoti galima būties klausimą, bet tai dar nereiškia baigties deklaravimą. Vienas iš labiau patikusių kūrinių "Svetimas". Prasminga nors, regis, ir beprasmiškame gyvenimo absurde...