Abejingumas
Kaip galvojate, ar musu visuomeneje daug abejingu zmoniu?
Papasakokite kokiam istorijele kaip kasnors irode savo abejinguma.
Man paciam teko stebeti scena autobuse: senukas pasijuto silpnai, nukrito. Girdejosi tik silpnas juokas salimais ir niekas jo nesistenge pakelti. Galiausiai pats atsistojo, apsidaire keistom akim ir toliau vaziavo.
Juk daug panasiu situaciju buna.
Dazniausiai is ju pasijuokiama, sudaroma viena is"Dienos pasaku skilciu".
Anksciau nebuvau abejinga kitu zmoniu skausmui, nelaimem. Dabar kartais net parodoma, kad padeti kitam yra kvaila, nemadinga. Kazkiek tai persidave ir man. Kartais gatveje praeinu pro mociute prasancia ismaldos, ir, nors uztenka tik ranka i kisene ikisti ir paduoti, nueinu toliau. Liudna kad daromes tokie storaodziai, net asarotos akys nesuminkstina sirdies.
Deja…tokie esame jau is tikruju…ir kuo toliau tuo maziau lieka neabejingu.Net patys nesusimastom kaij mums reijks pagalbos ar irgi visi kiti taijp juoksis kaijp siandien mes juokiames? 
is vis baijgiam mes nuzmoget 
Net nesitiki, kad taip tam senukui niekas ir nepadėjo… Negalėčiau taip. Na nelaimingų žmopnių atžvilgiu esu l. gailestinga (o priešams žiauri ir kerštinga).Man nerūpi ką pasakys kiti tokiais atvejais, o aš juos dar ir sugėdint sugebėčiau
Negaliu nieko panašaus prisiminti, nebent kokį žiaurumą, bet juk ne to klausėt.
Pats nebandei padeti???
Man tas pats klausimas ishkilo, kai tik perksaichiau… 
as troleibuse maciau verkianti elegantiska senuka…
jis tik sedejo ir liudnom akim ziurejo pro langa,is pilkai zidru akiu riedejo asaros…sustojus troleibusui stoteleje,kazkas tycia grubiai ji stumtelejo…senukas pasiziurejo tik pasiziurejo i ji,bet ne piktai,o su begaliniu skausmu…
zmones ne tik abejingi kitu liudesiui ir skausmui,jie is to dar saipos,uzgaulioja…
Sakyčiau mėgaujasi tavo skausmu, kaip per laidotuves davatkos.
sakykim taip: temos autorius kalba ir apie savo abejinguma, nes issiskirti is minios negalima.
Tuomet neverta ir kalbet, atseit kitais piktintis 
O pats diedukui padet negalejai? a? Pirmiausia i save pasiziurek,g.a.i.d.y!
tai kad as nesipiktinu, bandziau konstatuoti, nes temos autorius neatsako
Pries pora menesiu vaziavau autobusu, o ten zmogus ant grindu gul… Gal girtas, gal bloga, bet matosi, kad susizeides (ko gi noret, kai puse valandos galva i stulpa trankesi ir voliojosi po visa autobusa…
…)… Zmones ilipa* islipa… Lipa vos ne per galva, ir visiems po****… Skambinu i greitaja… Sako: “-Duokit vairuotoja pasneket”. Vairuotojas, vos ne “Eik na…”… Aiskinu as tai dispecerei, kas ir kaip… A jinai man “-Mes paskui autobusa nesivaikysim. Gal valkata koks! Kai nores- paskambins.”
Vat ir pabuciuok i uzpakali, atsiprasant, kokia pagalba Lietuvelej…
…
"kodėl stovėjai po medžiu, kai šalia tavęs žudė žmogų?.."
(iš filmo "Vienos dienos kronika")
Lietuvoj neretai tas pagalbos šauksmas apsimestinis. Bandydamas padėt nukenti pats. Kartą nudegęs, daugiau nebelendi. Taip vat ir išeina… negerai išeina…
Tačiau yra ir stebuklingai gerų žmonių!
Rimtai susimasciau, bet nei vieno abejingumo atvejo negaliu prisiminti. Na as nebent pati abejingai praeinu pro laisveje klupancius…
Visus centus jie ankščiau iš manęs išlupdavo… O tokią naglą bobulytę pastebėjai prie centrinio knygyno Laisvės alėjoj:
"Duok centą sakau, panele, duok centą"
