- Septintasis pasimatymas - Iš serijos y-y-y-lgas
Trumpumas - talento požymis, pasakė rašytojas ir užbaigė romaną, padėjęs tašką po jo pavadinimu.
Buvau žadėjęs kitą kart ilgesnį, tai dabar išėjo toks y-y-y-lgas, kad net pats išsigandau. Teks, ko gero, dalimis suskaidyti.
Septintasis pasimatymas
Veiksmas vyksta Artimąjame Užsienyje.
Septintasis pasimatymas. Pažįstami dvi savaites. Pirmą kartą pasibučiavo ketvirtojo pasimatymo metu. Viskas lyg ir sklandžiai vyko, santykiai mezgėsi.
Simpatija, galima sakyti, buvo abipusė. Paskutinių dviejų pasimatymų metu buvo ir sutankėjęs širdies ritmas, ir išsiplėtę akių vyzdžiai, ir degantys skruostai – viskas buvo. Taigi to momento, kurio siekia visų laikų ir visų šalių vyrai, Vitalikas laukė labai nekantriai. Entuziazmą kėlė nuojauta, kad jis štai-štai jau ne už kalnų. Eilinis, ir labai daug žadantis pasimatymas buvo paskirtas šiandien.
Susitikimas parke, ledai kavinėje, žygis į kiną. Kultūrinė programa. Arbatą su šampanu buvo pasiūlyta išgerti jos namuose. Vitalikas pagalvojo: "Labai neblogai. Puikus pasiūlymas. Kaip tiktai jis man pačiam į galvą neatėjo".
Visos aplinkybės labai palankios: tėvai išvažiavo pas gimines. Jaunesnioji sesuo su savo vaikinu dar ryte išvažiavo į tūsą ir turėjo vėlai grįžti.
Viskas klojosi kuo puikiausiai. Pasimatymas paskirtas trečiai valandai, ir, didžiuodamasis tuo, kad laukia akinamai gražios merginos, Vitalikas kaip tuopa stovėjo prie paminklo Majakovskiui.
Nuostabus oras. Saulėta nuotaika. Stiprus, sotus ir patenkintas Vitalikas maloniai jaudinosi. Kūniškos meilės šventenybė tai jums ne šurum-burum.
Tačiau, besiruošiant pasimatymui, buvo padaryta viena svarbi klaidelė. Mama išvirė pupelių sriubytės, ir buvo išvalgytos dvi didžiulės lėkštės. Rezultate tapo panašu į tai, kad antroji lėkštė, o ko gero, ir pirmoji, aiškiai buvo išvalgytos be reikalo. Vitaliko pilvas išsipūtė ir grasino pavirsti balionėliu. Dujos, žinoma, šalinosi, tačiau tas procesas begarsis anaiptol nebuvo.
Labai nerimauti jam nereikėjo, kol jis buvo vienas. Eilinį kartą išleidęs orą ir pajutęs palengvėjimą, jis įžiūrėjo minioje pažįstamą figūrą. Baltutė suknelė, dailūs keliukai.
Vienu žodžiu – pasimatymas.
Apsikabinimai. Bučiniai į žanduką. Kavinukė, ledai, pokalbiai. Saulės atšvaitai pro medžių lapus – gyvenimas puikus!
Tiktai oras tas vidinis spaudžia ir bando nuotaiką aptemdyti. Porą kartų buvo išėjęs į tualetą. Palengvėdavo, bet juk nesėdėsi ten amžinai. O sėdint kavinėje pasimatyme su mergina, ne visai tyliai išleisti dujas – nebūtų geriausias būdas palikti įspūdį jai teigiamą.
"Teks laukti, liko tik pusvalandis iki seanso", - nusprendė nelaimingasis. "Ten pakankamai triukšminga, ir, net jei ne visai tyliai gausis, tai niekas nieko neišgirs".
Bilietai nupirkti iš anksto, šviesa gęsta. "O jeigu ji pajus?" – sukirbėjo galvoje. Pasirodyti neprideramai pačioje santykių pradžioje Vitalijui labai nesinorėjo.
O oras spaudžia.
"Gerai, pakentėsiu iki seanso pabaigos. Išeisime į gatvę, ir jau ten, beeinant, tykiai…"
Pusiau su bėda filmas baigiasi. Pilvą jau peiliais raižo. Oras naršo žarnomis, nekreipdamas dėmesio į momento svarbą. Išėjo į gryną orą. Jau šiek tiek sutemo. Pilvas jau ant ribos.
"Jeigu dabar atsipalaiduosiu, garsai bus tokie, kad mamyte mano… Ne, reikia iškentėti". Mintys painiojasi.
Šiaip taip atsivilko iki jos namų, pakeliui užsukę į parduotuvėlę šampano buteliuko.
Laiptinė. Jos durys. Tyliai įsmuko. Apsikabinimai, bučiniai. Ji tiesiog prilipus. "Kaip galima dabar ją atstumti ir bėgti į tualetą?" – sukasi mintys.
Taip, apsikabinę ir bučiuodamiesi, nukeliavo į svetainę. Be šviesos, tamsoje tęsėsi glamonės.
"Aš į virtuvę, arbatą užkaisiu", - sušnibždėjo Nata. "O tu čia pabūk".
Ir šmurkštelėjo į virtuvę. Vitalikas uždarė paskui ją duris. Nejungdamas šviesos, priėjo prie lango, pabandė atlapoti, kad dvasia išlėkti galėtų tiesiai gatvėn.
Nepavyko. Langas buvo kaip užkaltas ir tik maža orlaidė atidaryta.
"Velniai rautų!!! Ką daryti? Jis gi ne tiktai garsą, jis dar ir kvapą turi. Teks improvizuoti".
Visa palangė nustatyta gėlėmis. Greitais judesiais gėlių vazonai nuo palangės nukelti ant grindų. Vitalikas užšoka ant palangės, užima "vienišo beduino, renkančio triufelius" pozą, stengdamasis savo ortakį nutaikyti į lauką tiesiai.
Ne visai tiksliai, bet gavosi.
Iššovęs tris kraupius užtaisus, nuo kurių sudrebėjo lango stiklas, o užuolaida suplevėsavo, kaip nuo uragano, Vitalikas pajuto neapsakomą palengvėjimą. Tačiau padaryta buvo tik pusė darbo. Dabar visą šį malonumą reikėjo išvaryti laukan, kad neliktų kvapo. Jis nušoka nuo palangės. Nusivelka švarką ir pradeda juo, kaip propeleriu smarvę į orlaidę varyti. Dalinai jam tas pavyksta, bet, žinoma, nevisiškai. Pastangos bergždžios, nors švarkelis skraido, lyg peteliškė.
Tuo metu įeina Nataša. Žiūri - jos Vitalikas, kaip pusprotis švarku mojuoja.
- Ką tu čia dabar?
- Ar aš?.. tai… Šiaip…
Švarkas į šoną. Rankos tiesiasi vienos į kitas, apsikabina. Nataša uždega šviesą. Tuo momentu ant sofos kažkas sukrutėjo. Įsimylėjėlių galvos pasisuka ton pusėn…
Jaunesnioji sesuo sėdi ant sofos, susirietusi trilinka ir susiėmusi burną rankomis, kad juokas pilnu garsu laukan neišsiveržtų. Dar sekundę jai tas pavyko. Tačiau veltui visos pastangos, juokas ima viršų.
- Ko žvengi, kaip karvė? – vietoje "labas" sako vyresnioji sesuo.
- Karvės nežvengia, karvės mykia, - pro juoką vos ištaria Liuda.
- Ką tu čia darai? Tu juk ėjai į diskoteką?
O ta juokiasi, kalbėti net negali.
Na, iš tiesų, atsiprašau už pastebėjimą, tačiau nuo palangės į orlaidę bezdantis vyras, kuris po to švarku pro langą vėdina kvapą, sukelia ne gailestį, o juoką.
Nataša užsipuolė seserį: "tu juk sakei, kad vėlai grįši!"
Kaip vyresnioji sesuo, su įkarščiu ji auklėja jaunesniąją. Ir yra už ką. Sužlugdyti toli siekiantys planai. Romantiškam vakarui grėsė pavirsti visišku šnipštu. Devintą valandą vakaro išvaryti jaunėlę į gatvę vyresniajai sąžinė neleidžia, ir neramu be to, o todėl teks kentėti šiuos nepatogumus. - O kur tavo vaikinas?
- Tualete, - springdama iš juoko, sesuo vos atsako.
Nataša tęsia auklėjimą. Taip sakant, pareiškia savo nuomonę jaunėlės aiškiai neplanuoto buvimo klausimu. Tuo metu pasigirsta rakinamos spynos garsas ir pasirodo tėvai. Jie nutarė grįžti iš giminių diena anksčiau. Bet juk grįžtant į savo namus, perspėti šiaip jau nėra būtina.
Įvyksta supažindinimo procedūra.
- Tai Vitalijus. Tai mama. Tai tėtis.
- Labas vakaras.
Tėtis sausai ištiesė ranką. Matyt, užsiėmęs savomis mintimis. O šios mintys buvo nukreiptos tiesiai į tualetą. Nusimesti batai, įsispirta į šlepetes ir bėgte į gerą vietą.
Durys atsidaro, o ten…
Jaunesniosios sesers vaikinas pertraukoje tarp meilės malonumų nuėjo į tualetą. Pasiėmė su savimi laikraštį, kad pasėdėtų, atsipalaiduotų, paskaitytų, reikalus atlikdamas…
O kol jis ten sėdėjo, asmeninės sudėties kiekybiniai pokyčiai bute įvyko.
Atidaro, reiškia, tėvas tualeto duris, o ten sėdi jaunuolis akimis kakojančio ir, kenčiančio nuo chroniško vidurių užkietėjimo, kačiuko, – išsprogusiomis, tai yra. Jis, atsitraukęs nuo laikraščio, apstulbęs žiūri į savo merginos gimdytoją, du kartus suklapsi akimis ir mandagiai klausia nuo puodo tiesiai:
- Oi!!! Laba diena, ar Liuda namie!!!.. …
Tėvas iš netikėtumo –AA—UAYAYM!!! – tiek ir tesugebėjo pasakyti.
O šiek tiek atsitokėjęs, jau pro uždarytas duris dar pridėjo: - Originalu. O aš iš kur žinau, namie ji, ar ne… …
Mama gi tuo metu su kūdikišku tiesmukumu smalsauja:
"O! Ir kuo gi čia tokiu skaniu pas mus kvepia?"…
Tolimesnė tėvų pažinties su jų jaunesniosios dukters vaikinu scena tęsėsi jau be Vitaliko. Jiedu su Nataša pasivaikščioti išėjo. Nuotaika nulinė, planai sugriauti. Padėtį išgelbėti galėjo tiktai drąsus sprendimas, bet jį gi sugalvoti dar reikėjo…
Pilvą atleido. Bent tiek gerai. Galima bent jau mintis surinkti į vieną vietą. Ant vyriškų Vitaliko pečių užgulė problema, kaip taip viską sutvarkyti, kad "nebūtų kankinamai skaudu už metus, be tikslo pragyventus", kaip kadaise Ostrovskis yra pasakęs.
"Reikia kreiptis į draugus. Jie nepliks nelaimėje. Padės".
O laikas tai vėlokas. Tačiau draugai, tam ir yra draugai, kad padėtų nežiūrėdami nei metų, nei paros laiko…
Jau buvo po vidurnakčio, kai ATSKIRO, nors ir vieno kambario, buto šeimininkas, kuris, be viso kito, dar buvo Vitaliko draugas, išgirdo telefono skambutį. Jo prašė padėti išspręsti problemą.
- Reikalas tame, kad mergina, kurią aš kadrinu, šiandien sutiko, taip sakant, pasidalinti su manimi kūniškos meilės stebuklu, - draugui paaiškino Vitalijus. – O problema yra tame, kad dalintis šį stebuklą kategoriškai nėra kur. Taigi – gelbėk.
Tokiu būdu Vitalikas maldavo savo draugą Kolią laikinai suteikti gyvenamąjį plotą tokiam svarbiam pasimatymui.
Buto šeimininkas paaiškino, kad jo namuose jau yra šešių vyrų kompanija, neskaitant jo paties, kurių visiškai nėra kur dėti, kadangi metro jau uždarytas, o mokėti už taksi, jie neturi pinigų. Ir apskritai, jie yra nusiteikę prie kinematografo prisišlieti.
O laikai tuomet buvo istoriniai, kai videomagnetofonai buvo retenybė didelė. Ir būtent tą vakarą, ir būtent tame bute susirinko draugiška kompanija pasižiūrėti galutinai pūvančių Vakarų visiškai patvirkusios produkcijos.
Tačiau draugai neliko abejingi kankinamo aistros vyruko aimanoms. Bičiuliui atkakliai įkalbinėjant, buvo priimtas sprendimas padėti įsimylėjusiųjų laimei, ir visai grupei jaunuolių pasislėpti bute, kol baigsis meilės aktas.
Vitalijus tvirtai pažadėjo, kad viskas užtruks ne ilgiau, kaip pusvalandį, o argumentu pateikė anekdotą apie išprievartavimą laiptinėje: "- Kur buvai visą naktį? – Mane išprievartavo. – Tai minutės reikalas, KUR buvai visą naktį???"
Nusprendusi, kad pusvalandis – ne laikas, kinas niekur nepabėgs, slėptuvių liaudis ėmėsi ieškoti, kurios tiktų situacijai pikantiškai tokiai. Pasislėpė kas kur: spintoje, po sofa, už širmos. Vienas netgi nusirengė, kad nebūtų per karšta, ir užsilipo į antresolę. Pagal susitarimą, raktą padėjo durų išorėje po kilimėliu, ir visiškoje tamsoje ėmė laukti.
Įkvėptas galimybės išspręsti problemą, Vitalijus su pasididžiavimu pareiškė Natašai, kad geriau turėti šimtą draugų, negu šimtą rublių. Tokiu būdu, jaukų lizdelį, kuriame jiems bus šilta ir saldu, jis gavo, nors ir neilgam.
Maždaug po penkiolikos minučių spynoje sugirgždėjo raktas, durys atsidarė ir įžengė "saldžioji porelė". Visi pritilo laukdami. Kvėpavimas tapo kankinimu. Nepatogiai išsuktos rankos-kojos nutirpo, tačiau vyrai tam ir vyrai, kad nepatogumus kęstų.
Juo labiau, kad žadėta buvo tik trisdešimt minutėlių.
Įsimylėjėliai įsitaisė ant plačiausios sofos, kuri buvo viena svarbiausių butelio įžymybių.
Kas mylėjo – žino. Pirmasis kartas – tai pats-pats kartas!!! Pats virpi, ji virpa. Galva svaigsta. Stenėjimai, atodūsiai. Viskas dar nepažįstama, siaubingai įdomu. O jei dar ir mergina karšta pasitaikys, tai bus apskritai viršūnė visų svajonių. Nataša nepavedė, ištarė:
- Pabučiuok mane su "šniaukštimu"!
- Su "šniaukštimu"?!! Kaip tai?
- Štai šitaip…
Ir įsisiurbė į apstulbusį Vitalijų lūpomis su tokiu aistringu šniaukštimu, kad labai aiškiai sušlamėjusio spintoje Fiodoro visai nesigirdėjo.
Šelmis Erotas strėlių nepagailėjo. Sušaudė įsimylėjėlius, kaip iš kulkosvaidžio stambaus kalibro, retkarčiais netgi granatas pamėtydamas. Drabužiai buvo nuplėšti su nekantrumu moksleivių, pabėgusių iš pamokos maudytis į upelį. Tualeto reikmenys buvo išmėtyti po visą gyvenamąjį plotą ne tik horizontalioje plokštumoje, bet ir vertikalioje - ant grindų, stalo, kėdės, toršero, durų rankenos ir netgi ant portreto mylimos bobutės.
Po to, kai nuogabambis vaikinukas su kvailais sparneliais ir lanku bei strėlėmis už nugaros iki valios prisišaipė iš poros įsimylėjusių širdžių, į juos žiūrėti gaila buvo.
Du aistros sumaitoti kūnai gulėjo ant sujauktos patalynės, sunkiai alsuodami ir nejudėdami. Aistringi bučiniai, besiribojantys su įčiulpimais, prakaitas, "švelnių" pakandžiojimų pėdsakai, suvelti plaukai ir patenkinti veideliai – štai toks buvo rezultatas jo pramogų.
Iš esmės, maždaug po trisdešimties minučių procesas buvo sėkmingai baigtas, bendram pasitenkinimui ne tiktai jo dalyvių, bet ir tų, kurie meilės vardan kankinosi dulkėtoje spintoje, antresolėse, sandėliuke ar dar kur.
Vitalijus jau nekantravo palikti butą, apie kurį žinojo, kad jame žmonių yra, kaip skylučių olandiškame sūryje. Todėl jis greitai apsirengė, lyg ir skatindamas savo pavyzdžiu Natašą aktyvesniam ruošimuisi. Argumento dėlei netgi atidarė lauko duris, išėjo į laiptinę ir, su ne veltui pragyventos dienos pojūčiu, užsirūkė.
Mergina rengėsi ne taip greitai. Ir drabužių elementų daugiau, ir silpnumas keliuose didesnis… Ji užsirišinėjo raištelius tuo momentu, kai skersvėjis garsiai užtrenkė duris…
Kas vyko toliau, sunku aprašyti…
Nusprendę, kad durų trinktelėjimas reiškia, jog "saldžioji porelė" jau išėjo, iš visų plyšių pradėjo lįsti vyrai, išsiilgę bendravimo, garsiai dalindamiesi įspūdžiais apie ką tik įvykusį aktą. O tokios frazės, kaip, pvz. "O tu girdėjai, kaip ji stenėjo penktoje minutėje?!!" buvo, ko gero, pačios mandagiausios.
Aktyviausias buvo Stasas, kuris užėmė pačią patogiausią poziciją – tiesiog už sofos, ant kurios kaip tik ir vystėsi pati paslaptis: "Vaikinai, aš buvau taip arti prie jos, kad galite mane laikyti tiesioginiu dalyviu".
Be to, dar įjungė jie šviesą, pradėjo triukšmauti ir vaikščioti, sustingusias galūnes mankštindami.
Nebyli scena buvo koridoriuje, kai ten suvirto visa govėda ir pamatė žiopčiojančią merginą bei Vitaliką, senų žalių tapetų spalvos veidu.
Tuo viskas dar nesibaigė. Ant Natašos iš antresolės išvirto, besislapstęs ten, vien tik kelnaitėmis apsirengęs Olegas su ypatingai tinkama fraze: "O??? O ką jūs čia veikiate?" … …
- Gyvulys!!! Galvijas!!! Kaip tu galėjai? - šaukė, lėkdama laiptais žemyn, iki pat širdies gelmių įžeista mergina.
- O ką aš, aš nieko nežinojau. Ką ten - NEŽINOJAU, net NEĮTARIAU, kad ten dar kažkas yra, - visai neįtikinamai teisinosi Vitalijus.
Ši diena buvo pavykusi, ir sugadinti Vitalikui jos niekas negalėjo.
Beje, pavasarį Nataša už jo ištekėjo.
Matau nejuokavai geras, čia kaip supratau įžanga buvo, 
Na na labai įdomu kaip jis išsisuks 
Tiesa o kada tęsinys?
Ai, šiandien nebedėsiu jau, tebūnie rytoj.
Reikalauju tesinio
Nu cia dabar? Tik jau pradedi isiskaityti, o cia - smaukst, ir nutraukia istorija pacioje idomiausioje vietoje. Greitai greitai greitai tesini dek!
Už pusvalandžio bus rytojus Laukiam 
laukiam,laukiam
Antra dalis tai gera , laukiu tęsinio
laukiam tęsinio !!! ;D jėga!!
Ir dar ne pabaiga 
tai jau tikrai ilgas
Tikrai geras S.kriene kiek tomu yra sios istorijos?
nors is i-i-ilgas, bet visus tuos ilgus verta perskaityt. Ypac jei jie s.krieno 
Tikrai,kad iiiiiilgas Bet samgu skaityt
Jep jep jep ir man patiko 
tik neapsileisk!
Reikalauju tesinio!