Giriam knygą
kokia paskutine perskaityta knyga galetumete pagirti,rekomenduoti…kodel ji gera?
S.Kingas "tas" nereali knyga vos i kelnes nepridejau,labai baisi ir silpnu nervu zmonem geriau neskaityt kosmarai garantuoti.
galeciau rekomenduoti ‘‘zuikio metus’’ (arto pasiilna) - kupina subtilaus suomisko sarkazmo.
taip pat ‘‘dvasiu namus’’ (isabele aliende) - del bendro istorinio issilavinimo (knyga pagal tikra istorija) ir neeilinio siuzeto, kuris pamoko, kad ‘‘toks yra gyvenimas’’.
taip pat puiku ispudi paliko ‘‘heroinas’’ - pasijunta, kaip zmogaus charakteris itakoja jo gyvenima…
‘‘prisukamas apelsinas’’, zinoma, stipresniu nervu atstovams, bet vien jau ko vertas rasymo stilius ir nagrinejamas gyvenimo budas!!
tiem, kas neatranda optimizmo savyje, siulau konkstruktyvuji mastyma pagal peeri kummeri (lietuviu kalba, berods, yra trys knygos)
‘‘stipriau uz neapykanta’’ - per banali pabaiga, bet negali nuneigti to, kas tikra (tai zmogaus autobiografija).
dideli ispudi padare milan kunderos ‘‘gyvenimas yra kitur’’ - reikia sugebeti sitaip stipriai pavaizduoti silpnavaliu charakterius…!!
jeigu kas nori daugiau pazvengti, galit paskaityt kad ir bridzita dzouns (siulau pirma dali) - geriau, nei filmas.
ech, tu knygu tiek daug, tik spek skaityti…
dabar noreciau iveikt mazmoziu dievus, ka nors is kafkos, keruako ir eco repertuaro. ka mastot ta linkme?
F.COOPER`is “Raudonasis korsaras” -geras istorinio tipo romanas,su kazkada realiai gyvenusiais veikejais
…“Raudonkepuraite”…
Mika Waltari " Sinuhe Egiptietis" "Turmsas Nemirtingasis" "Mirties Angelas"
…pats nesenei perskaiciau NIKOS KAZANTZKIO ASKETIKA…nerealiai skaitosi…
Sue Townsend “Adriano Moulo dienorastis. Kapucino metai” -liuks knygute darganotam rudens vakarui. Garantuotai praskaidrins nuotaika net paciam didziausiam pesimistui
tikrai tokiu knygu reikia siuo sunkiu metu laiku 
Umberto Eco "Fuko svytuokle"
Axel Munthe "Knyga apie San Mikele"
Michael Larsen "Gyvete Sidnejuje" "Netikrumas"
Jostein Gaarder "Maja"
ar galetai apibudinti apie ka sios knygos?
Apie tiesiog fantastišką knygą “Fuko švytuoklė” nepapasakosi, tai nelabai įmanoma. Pirmieji puslapiai skaitosi sunkiai, bet paskui… Persipina laikai, istorija, mitoligija, detektyvas (kažkaip pigiai šitas žodis skamba kalbant apie šią knygą)…Rasi visko… Ištraukas iš jos gali pažiūrėt http://www.elnet.lt/vartiklis/skaityti/foucault/foucault.htm ir kituose ten nurodytuose puslapiuose.
asiu
Kad butu paprasciau - va anotacijos situ knygu ir mano komentarai
Michael Larsen "Gyvate Sidnejuje" ("Tyto Alba" 1998)
"Michaelis Larsenas (g.1961) siandien priklauso pasauliniam intelektualiojo trilerio kureju elitui (…). "Gyvate Sidnejuje" - tai ne tik visus trilerio reikalavimus atitinkanti knyga, tai romanas apie paslaptis, su kuriomis susiduriame panire i moksla, tirdami gamta ir religija, o svarbiausia - apie pazinima: pazinima kaip manija, pazinima kaip griovima. Pazinima, kuris yra begalinis ir vis tiek netobulas, kai susiduriame patys su savimi ar bekraste Visatos gelme. Tai romanas apie tikejima, apie tai, kad is pirmo zvilgsnio organizuota struktura is tiesu yra chaotiska ir nepazini iki galo. Sis treciasis M. Larseno kurinys kartu su "Netikrumu" (lietuviu kalba isleistas 1997) padejo rasytojui pakilti i labiausiai verciamu siuolaikiniu Danijos autoriu saraso virsu ir pratesti savo garsiojo tevynainio Peterio Hoego literaturine kelione po pasauli."
"…vienintele tikra vienatves problema - kad vienisius neturi su kuo dalytis vienatves puikumo dziaugsmu."
"Netikrumas" ("Tyto Alba" 1997)
"(…)"Netikrumas" (1994),antrasis M.Larseno romanas, isverstas i 18 kalbu (…).Sis kurinys, talpus kaip kompiuterio diskelis, tik pasirodes buvo lyginamas su garsiaja Larseno tevynainio Peterio Hoego knyga "Paneles Smilos sniego jausmas". Nors "Netikrumo" veiksmo vieta ne Grenlandija, o Los Andzelas, anot M. Larseno, atsiauri Grenlandija kur kas jaukesne zmogui nei garsusis Amerikos miestas… Pasak kritiku,"Netikrumas" - ne tik Orwellas ir Hoegas vienoje knygoje, tai naujo meninio mastymo, nulemto XX a. pabaigos technologiju, pavyzdys. Kompiuteriai, kino, porno ir ziniasklaidos industrija - stai kraupus scenovaizdis, kuriame blaskosi Martinas Molbergas, zurnalistas is Kopenhagos, "Netikrumo" pagrindinis herojus, trokstantis islikti tik zmogumi."
"Prarade ka nors brangaus, prarandame viska. Po pirmojo praradimo tampame abejingi. Keliame sau vis mazesnius reikalavimus, vis maziau save ribojame ir sakome, kad tai brendimo procesas, kad sitaip tampame suauge, nors is tiesu tai tera nuosmukis."
Axel Munthe “Knyga apie San Mikele” (“Tyto Alba” 2000)
“Nedaug tera knygu kurios apreptu viska, ka reikia zinoti apie zmones-ju gebejima atjausti ir ziauruma, ir apie gamta -jos grozi ir rustybe. Svedu gydytojo psichiatro ir rasytojo autobiografine “Knyga apie San Mikele”, isleista 1929m., iskart tapo bestseleriu. Budamas astuoniolikos, Axelis Munthe aplanke Kaprio sala ir suprato, kad butinai turi pasistatyti ten nama (…). Jo svajone netrukus issipilde -Munthe pasistate vila auksciausioje Kaprio salos vietoje ir pavadino ja San Mikele. Rasytojas isgyveno ten 50 metu.
Honorarus, gautus uz parasytas knygas,Munthe skyre migruojanciu pauksciu prieglaudoms statyti Kapryje ir Svedijoje bei dosniai aukojo vargsams, tuo pelnydamas “siuolaikinio Pranciskaus Asyziecio” varda… Kelerius metus rasytojas buvo apakes, bet 1934m. atgavo regejima po operacijos.
“Knygoje apie San Mikele” Munthe apraso savo gyvenima (jaunystes dienas Svedijoje, studijas Paryziuje, darba Italijoje) ir spalvingus zmones, kuriuos jam buvo lemta sutikti, tarp ju Guy de Maupassant’a ir Louis Pasteur’a.
Knyga baigiasi jaudinama istorija: autorius isivaizduoja kaip beldziasi i dangaus vartus, o sventieji piktai gincijasi, gelbeti ji ar ne. Galiausiai du pauksteliai, zinantys jo gerus darbus, pakviecia Sv. Prancisku Asyzieti, ir pasakotoja uzplusta sielos ramybe.”
“Neatiduodamas zmogui saves neduodi jam nieko.”
Is situ zodziu knyga gali pasirodyt tokia "skystoka" ir "rausva" kaip serialas. Jei supranti ka turiu omeny. Bet is tikruju ji labai grazi, ziauri, vietom itempta, zodziu tikrai kiek zinau visiems skaiciusiems paliko gilu ispudi.
Umberto Eco “Fuko svytuokle” (“Tyto Alba” 1995)
Umberto Eco (g. 1932), garsaus italu mokslininko semiotiko, meno ir literaturos teoretiko, rasytojo antrasis romanas (pirmasis -“Rozes vardas"
“Fuko svytuokle” pasirode 1988 metais, isiverzdamas i literaturini pasauli paslapties ir nerimo banga. Jo herojai - musu amzininkai, veiksmas vyksta siu dienu aplinkoje, bet paslaptingos gijos susieja dabarti su praeitimi. Kabala su kompiuteriu, supina tikrove su fikcija, o mistini pasauli su realiuoju - kas gali apibrezti ju ribas? Didzioji pasaulio Paslaptis nepasiduoda intelektualiniu zaidimu ironijai - ji sukyla pries puikybes apimtus protus.”
“Intelektualai visada su pasitenkinimu teige, kad literaturai, filosofijai ir istorijai ateina galas. Tai intelektualu prasimanymai, nes jiems ir mokama uz tai, kad kalbetu tokius dalykus.- sako U.Eco viename interviu.”
“Jums, vien tik jums, doktrinos ir mokslo vaikai, raseme sia knyga. Skaitykite ja atidziai, gilinkites i daugelyje vietu issklaidytas reiksmes - tai, kas islaptinta vienur, kitur atskleista, idant jusu ismintis visa galetu suvokti.” (Heinrich Cornelius Agrippa von Nettesheim “De occulta philosophia”, 3,65)
Jostein Gaarder "Maja" ("Vaga" 2002)
"Jostein Gaarder (g.1952)-pasaulinio garso norvegu rasytojas, filosofas ir pedagogas, labiausiai isgarsejes romanu "Sofijos pasaulis", isverstu daugiau kaip i 44 pasaulio kalbas. Zmogaus egzistencijos, filosofijos, gyvybes atsiradimo ir visatos klausimai keliami, galima sakyti, visoje rasytojo kuryboje.
Romanas "Maja" (1999) yra viena naujausiu J. Gaarderio knygu. Tai meiles istorija, kurios veikejai -evoliucijos biologai Frankas ir Vera, irgi kamuojami amzinuju klausimu. Kas yra amzinybe, givybe, meile, mirtis? Ant treciojo tukstantmecio slenkscio autorius apzvelgia gyvybes raida nuo pat visatos atsiradimo. Pro mitu ir realiu faktu syda ryskeja paslapties konturai. Romanas baigiamas 52 sentenciju manifestu, kuri Frankas ketina imuryti i tukstantmeciu kaitos monumenta ir adresuoti ketvirtojo tukstantmecio zmonems."
"Plojimai didziajam sprogimui pasigirdo tik praejus penkiolikai milijardu metu po to, kai jis ivyko."
"Sukurti zmogu reikia daug milijardu metu. Bet numirti uztenka vos keliu sekundziu."
"Akies obuolyje zvilgsnis ir izvalga. Kurejo darbas ir mintis. Akys-tai magiskos durys: kurianti dvasia kurinyje regi save. Akis, zvelgianti i visata, yra pacios visatos akis."
Nu ka galiu pasakyt - "Sofijos pasaulis" man paliko didesni ispudi, bet sita knyga irgi patiko. Nepasakyciau, kad tai meiles istorija, toli grazu. Vera (Franko zmona) knygoje nelabai figuruoja, meiles istorija sitos knygos tikrai nevadinciau. Siaip daug teisingu minciu, idomiu visatos kurimosi detaliu, tiesiog protingu pamastymu. Man patiko.
Dar labai patiko (is tos begales patikusiu knygu)
Donna Tartt “Slapta istorija” (Alma Littera 1998)
“1992 m .pasirodes jaunos amenrikietes Donnos Tartt pirmasis romanas “Slapta istorija”, rasytas devynerius metus, per savaite tapo Amerikos bestseleriu. Leidykla autorei uz rankrasti sumokejo beveik puse milijono doleriu - rekordine suma uz debiuta visoje Amerikos leidyboje - ir milijona - uz isejusia knyga.
“Slapta istorija”- i dienos sviesa taip ir neiskilusiu dvieju nusikaltimu ir savizudybes kronika, kaltes ir atsakomybes, intelekto ir moralumo santykio aiskinimasis. Jos veikejai - penketas turtingu ir privilegijuotu vieno JAV koledzo studentu, studijuojanciu senoves graiku kalba. Paakinti savo dievinamo destytojo, jie slapcia imasi siurpaus eksperimento, bet jis baigiasi tragiskai - zuva zmogus. Veliau paslapciai issaugoti prireikia dar vienos gyvybes. Patiketiniu ir bendrininku tampa “graiku” grupes naujokas, vienisas lengvatikis Ricardas Peipinas. Praejus keleriems metams nuo ivykiu, jis ir pasakoja “Slapta istorija”, pakeitusia ju visu gyvenima.”
Skamba gal kaip eilinis detektyvas, bet pries pora metu kai skaiciau sita knyga likau labai labai suzaveta. Originali , itraukianti, paslaptinga, protinga istorija.
John Fowles “Magas” (Alma Littera 1998)
“Nikolas Erfe begdamas nuo gyvenimo rutinos ir beprasmybes isvyksta dirbti i nuosalia Graikijos sala. Cia jis nejucia itraukiamas i turtuolio Moriso Koncio, K.G.Jungo mokinio, ir nuostabiu dvynukiu magiska pasauli. Kurdamas teatra be ziurovu, iliuzija paversdamas tikresne uz realybe, Koncis eksperimentuoja su zmogaus jausmais, tyrineja sudetinga vidini pasauli. Trikdantis, jaudinantis ir viliojantis “Magas” leidzia pasimegauti uzburianciu pasakojimu ir kartu sukrecia, pazadina is iprastu konvenciju snaudulio, leisdamas kiekvienam zvilgteleti i savo paties tikruju gyvenimo paskatu gelmes. Isbandymas baigiasi galutiniu “prablaivejimu”, vel naujai atrandant realybe. Faulzo paslaptys siejasi su graiku mitais, kurie tarsi archetipai smekscioja herojaus pasaulyje, atskleisdami ju situaciju ir isbandymu amzinuma zmogaus kelyje.”
nu tu ir pasistengei …asiu asiu