“Cowboy Bebop”
All that jazz…
Prieškario laikais, maždaug 1941-aisias, Niujorko klubuose (ypatingai Minton’s Playhouse bei Monroe’s Uptown House) kone kiekvieną vakarą vyko jam sessions, kur rinkdavosi jauni ir talentingi džiazo muzikantai. Liejosi greitas tempas, ekscentriškas ritmas, įmantrūs akordai išstūmė melodiją, solo partijos jau nebebuvo tokios nuspėjamos ir šabloniškos, muzikantai laisvai eksperimentuodavo ir improvizuodavo. Melodijos atsisakymas dėl akordų kilstelėjo tokį džiazą nuo populiariosios ir komercinės šokių muzikos iki meniškos muzikos. Labiausiai išsiskyrė trys gigantai (Charlie Parker, Dizzy Gillespie ir Bud Powell), kurie visiems laikams pakeitė džiazą bei padėjo pamatus naujam džiazo stiliui – bebop.
Anime serialas "Cowboy Bebop", išvydęs pasaulį 1998-aisiais, taip pat tarsi pradeda naują žanrą. Apskritai japonų pop-kultūroje anime yra neatsiejama dalis su giliomis tradicijomis ir plačia auditorija. Tačiau iš šios gausios pasiūlos ryškiai išsiskiria unikalus "Cowboy Bebop", kuris negali nežavėti vaizdinių ir garso tobulu deriniu. Muzika čia tikrai ne paskutinėje vietoje. Kievienas iš 26 epizodų pavadintas arba pagal kokią nors dainą (dažniausiai – Rolling Stones), arba pačiame epizodo pavadinime yra minimas muzikos stilius (baladė, bliuzas, serenada…), vietoje žodžio "epizodas" vartojama "session", o fone nuolatos skamba labai nostalgiškas retro-džiazas, taip neįprastas anime filmuose. Kaip bebūtų keista, visas šias džiazo kompozicijas sukūrė gan jauna (30+ klubui jau priklausytų) bet labai talentinga japonų kompozitorė Yoko Kanno (viso išleista arti dešimties kompaktinių diskų su muzika iš šio serialo - nuostabūs džiazų rinkinukai, rekomenduoju!), atlieka taip pat japonai, tik keletoje kompozicijų jiems talkina amerikiečiai bei prancūzai. Ne mažiau nei muzika stebina ir stilingi meniški vaizdai, turtingi smulkmenomis, sklandžiai atliktais judesiais, tobulai kuriama "autentiška" netolimos ateities atmosfera, tokia realistiškai įtikinama.
Visas veiksmas vyksta ateityje, 2071-aisiais metais. Pagrindinis veikėjas Spike Spiegel kartu su partneriu Jet Black keliauja senu erdvėlaiviu, pavadintu "Bebop", ir užsiima tuo, kuo ir Clint Eastwood herojus Sergio Leone filmuose: gaudo vagis ir teroristus, už kuriuos paskirtos stambesnės ar smulkesnės piniginės premijos. Vėliau kompanija pasipildo dar keliais nariais. Labai skirtingi kiekvieno jų charakteriai, kurie kartais tarpusavyje nesugyvena iki konfliktų, tačiau vėliau vėl priversti taikytis.
"Užkietėjusiems" sinefilams turėtų patikti "razinos" - cituojami ar perfrazuojami kiti filmai. Kad ir antrame epizode kova ant tilto tarp Spike ir Abdul Hakim yra ne kas kita, o kepurės kilstelėjimas kovos scenai tarp Bruce Lee ir Kareem Abdul-Jabbar (taip taip! šis legendinis LA Lakers vidurio puolėjas, garsėjęs savo "neuždengiamais kabliais", buvo ir asmeninis Bruce Lee mokinys bei jiedu kartu vaidindavo filmuose!) filme "Game of Death". Dar įdomu, kad Spike kovoja su priešininkais Bruce Lee sukurtu kovos stiliumi "Jeet Kune Do". Panašių aliuzijų į matytus filmus yra daugybė, neaplenkiant ir maestro Kubriko.
Yra sukurtas ir pilnametražis dviejų valandų trukmės filmas, kuris logiškai "įsiterptų" tarp 22 ir 23 epizodų. Manoji pažintis su "Cowboy Bebop" prasidėjo būtent nuo jo, vėliau atkreipiau dėmesį ir į serijas.
Taigi, jei kam atrodo, kad japonų anime yra tiktai kažkas infantiliško ir panašaus į "Pokemon", rekomenduoju pažiūrėti "Cowboy Bebop" ir pakeisti nuomonę. Nors fantasy gerbėjai ir svaigstantys nuo LOTR turbūt mieliau žiūrėtų "Princess Mononoke", skonio reikalas…
Vindur: dar viena tokia recenzija ir pamesiu savo grieztaji skepticizma anime atzvilgiu 
O man anime patinka
Cia jau seimos bruozas tiek tetis tiek ir as vis dar ziurime multikus 