bortine meskerele pries pludine

bortine meskerele pries pludine

Buvau per atostogas isvykes prie vieno Ignalinos r. didelio ezero. Tikslas karsiai, kuojos. Buvau informuotas, kad ten reikia gaudyti su bortine meskerele, tai tokia pasidariau, na del viso pikto, vistiek maniau gaudysiu su pludine. Tai va - per 6 zvejybos valandas ant bort. meskereles kibo be perstojo, tik pakirst reikia pataikyti, o ant pludines nepagavau nei vienos zuvies! nors gaudziau ir salia ir toliau, ir tuo paciu masalu
ko gero reikes bandyti toki zv. buda ir apie Vilniu
Tiesa laimikiai - karsiokai nedideli, iki 600-700 g, bet daug graziu kuoju, 200-300g, bet kad uzkibtu didesne kuoja, reikejo atidirbti tam tikra zaidima su masalu.
Zvejyba nutrauke pakilusios dideles bangos, bet ir paciam nusibodo.

Dėl ko toks skirtumas rezultatuose? Žuvis mato tik tai, kas yra netoli kabliuko, ji nežino ir nesirūpina, kas ten viršuj yra - plūdė ar sargelis. Todėl tokį skirtumą galima paaiškinti tik skirtingu plūdės ir sargelio elgesiu (jei valas, svareliai ir kabliukai ant abiejų meškerių vienodi). Plūdė bangose niurksi ir mažiau kilnoja masalą, o va bortinė meškerytė galingai supasi bangose ir tuo pačiu judina masalą. Jei būtum gaudęs per štilį ir nežaidęs su bortine meškerėle, tai skirtumo beveik nebūtų. Be to, su plūdine meškere nelabai patogu gana tiksliai gaudyti dideliuose gyliuose.

vistiek galejo nors viena zuvis uzkibti, o siaip egzistuoja gana paplitusi nuomone, kad didesnes zuvys neima judancio masalo, ir bijo valties

Aš irgi panašiose sąlygose gaudžiau ir plūdine meškere, laikas nuo laiko patraukdamas plūdę į šoną, kai bangos nunešdavo. Na ir ką - kibo žuvys ir ant jos. Gal tu gylį buvai blogai nustatęs ir masalas buvo dumble nugrimzdęs. Ar šiaip kas. O “kad didesnes zuvys neima judancio masalo, ir bijo valties”, tai šito mano praktika nepatvirtina. Kai gylis pakankamai nemažas, tai žuvys nieko nesibaido. Ir judantį masalą daug lengviau pastebėti. O be to, kai masalas juda, tai žuviai daug mažiau laiko lieka pasvarstymams griebti jį ar ne… Cha cha

jo, cia tai tiksliai
gal dar pazvejosiu bortine, tai susidarys daugiau patirties. Na o ziema tai kartais buna kad ima tik judanti arba tik nejudanti masala
Beje, pamirsau pridurti, kad 2 kartus kuoja buvo atsekes ir bande griebti uz uodegos prie pat valties koks 0.5 kg eserys

[quote]
vk_ raše:
O be to, kai masalas juda, tai žuviai daug mažiau laiko lieka pasvarstymams griebti jį ar ne… Cha cha

[quote]

Beje, pas mus rudenį sėkmingai iš valčių žieminėmis blizgutėmis ("bortinėmis meškerėlėmis" ) gaudo ešerius. Jie rudenį susikaupia būriais ir gerai kimba. Kartą mačiau kaip taip traukė ešerius vieną po kito gal iš 12 m gylio. Ilgiau užtrukdavo ištraukti, tik įleisdavo - iškart ešerys ir sėdi. Tiesa, skundėsi, kad tądien kibo gerokai mažesni ešeriai nei dieną atgal. Ir dar pasakojo, kad didžiausius ešerius pagauna ne duobėse, bet ant sėklių.

i seklius jie maitintis iseina,
siaip bortine meskeryte man labai patiko, ir kompaktiska ir rezultatyvi, reikes musu krastuose isbandyti

Kai pamatysi, kaip 2 kg karšis sargelį “iškelia”, tai dar labiau patiks. Liežuvis

Žvejojant plūdine iš valties, per bortą permetu porą žieminių meškerėlių. ir visai jos man gyvent nemaišo, o kimba ant jų tikrai liuks.

gyventi nemaiso, bet uzkibusi didesne zuvis tai viska gali gerai sumaisyti

Man taip kartą buvo. Ant žieminės meškerytės užkabinau karosiuką, užmečiau ir gaudau sau kitoj medinės valties pusėj. Ruošiuosi plaukt namo - nėr meškerytės Apakęs. Gerai, prisiminiau, kad girdėjau kažkokį įtartiną pliumptelėjimą ir meškerytė buvo medinė. Tai paplaukiojau ir radau puskilio ešerio tempiamą meškerytę…

o kokio storio valai tai bortinei meškerytei naudojami buvo? Mirkt
O kabliukai tie arkliniai, ar tokie delikatūs kaip mano? 10, 9 NR mėlyni Owneriai diametru ~0,45? Aš nekaltas

valai buvo naudojami delikatesiniai, kabliukai irgi

vytia, rizikuoji per sekančią žvejybą rasti marinuotą dzyką netikėtu momentu Piktas Šypsena
Rimtai klausiau… Aš nekaltas

Beje, kuo toliau tuo labiau norisi savo pavadėlių laikiklyje laikyti tik tuos mėlynus Ownerius, nes nežinau kitų tokių kompaktiškų kabliukų taip gerai pasikertančių. Be to plona viela veriant nesutraiško dzyko. Ir tikrai nemažo žuvelioko reiktų, kad jį atlenktų. Nu gal koks 2-3kg karšis ir atlenktų, bet kai jie taip klusniai eina į krantą, tai labai abejoju…

O dabar prašyčiau kritikuojančius, jei atsiras ne teoriškai paaiškinti šių kabliukų blogybes, o pasidalinti jų naudojimo neigiama patirtimi.

Valą parenki pagal žuvį, kokią ketini pagauti, o kabliukus - pagal masalą, kurį naudosi.
Aš naudoju 0.18-0.20 mm valą, nes taikausi į didelius karšius. Be to, tai pas mus beveik neblogina kibimo. O kabliukai Nr.10 tiks, jei gaudysi kuojas kukurūzų grūdais arba kuo nors panašiu. O kokiems karšiams gaudyti sliekų kuokštu praverstų didesni kabliukai.

mačiau, kaip vienas pilietis, panašus į rimtą žveją saugosi nuo kuojų, gaudydamas karšius- naudoja buterbrodą: dzykas, sliekas, dzykas sliekas ir t.t. kokie 3 sliekai suveriami, kad kuokštas didelis būtų

Pas mus priešas Nr.1 yra plakiai (visokio dydžio), o kuojos ir ešeriokai yra gerokai mažesnis priešas. Dideli stori sliekai gal truputį ir padėtų, o va nedidelių sliekų didelį kuokštą plakiai nutampo kuo puikiausiai. Visa laimė, kad ne visada ir ne visur jie užpuola. Ypač pirmoje vasaros pusėje tai nebūna jokių problemų su mažais žuveliokais.

As irgi su Owneriais gaudziau, tik ne melynais
Aplamai ten zuviai nusispjauti i valu stori, kabliuku dydi, tik ant dideliu sunkiau pakirsti jei mazos kimba

atlenkti gal neatlenks, bet plonas kabliukas perpjauna mesa i kuria ikibes, jei i minkstus audinius pataiko ir zuvis pabega