Nauja, neregėta Lietuvos kine banga, ar proveržis, ar įspūdis kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Patikėkite, tokio uždegančio jausmo, kokį įgyji savyje po šio filmo peržiūros, vargu bau ar buvo iki jo lietuviškame kine! Taip, pakylėtų įspūdžių patiri po kiekvieno GERO lietuviško filmo, bet čia kažkas labai jau netikėto. Todėl nęra ko daug skaityti, ką brūkštelsiu žemiau, o paprasčiausiai išsiruošti į kino teatrą. Taip, atrodytų baisu dėl pandemijos. Bet, žinokite, nemačiau nė vienos įstaigos, kur taip tvarkingai žmonės dėvėtų kaukes (nepastebėjau išsikišusių nosių, t.y. faktiškai žmonių be kaukės). Aišku, tamsioje salėje, kai susodinama tik į kas antrą fotelį, kaukes daug kas nusiima, bet yra reikiamas atstumas, o ventiliacija leidžia užtikrinti, kad statistika nenurodo, kad nors vienas žiūrovas parsinešė bacilą iš kino teatro...)
Bet laikas grįžti prie filmo ir pabandyti išsiaiškinti, kuo gi jis toks nuostabus.
Visų pirma, nežinau lietuviško filmo, kuris palaikytų tokį aukštą tempą. Taip, bandymų drąstiškai karpyti kadrus montuojant ir sudarant intensyvaus kino įspūdį galima surasti (ypač trumpo metro filmuose), bet kad to nedarant taip greitai suktųsi veiksmas, nežinau analogo. Ir tai ne todėl, kad pagrindinė personažė MARIJA filme daug bėga.
Antra, tikrai nebuvo lietuviškame kine, kad visas filmas būtų konstruojamas išvien stambių aktorių planų. Veidai, jų detalės tokie dideli buvo Vingio didžiojoje salėje, jog gyvenime kalbindamas pašnekovą tikrai taip ryškiai nematai kiekvienos veido odos dalelytės, akių išraiškos ar pan. Atrodytų, rizikingas sprendimas. Tačiau stebuklingai jis pasiteisina! Yra filme atpažįstamų Vilniaus senamiesčio vietų, yra nufilmuotų kadrų ir iš toliau, bet koks 80% stambūs planai. Tiesiog džiaugiesi, jog regi tokį novatoriškumą!
Trečia, gal galima rasti, kur lietuvišįkame kine tokia ryški pagrindinio aktoriaus įtaka filmui. Na, ankstesniame Andriaus filme "ŠVENTASIS" viską "ant savęs nešė" MARIUS REPŠYS. Bet vis tiek tokia jausmų paletė, tokio emocinio krūvio, tiek buvimo visuose filmo kadruose, kiek "BĖGIKĖJE" tenka ŽYGIMANTEI ELENAI JAKŠTAITEI nežinau analogiškų kitų variantų LT kine. Jau aktorei skirtas Europos "Shooting Stars 2021", esu tikras, žinomo aktoriaus ir režisieriaus dukrai yra tik pirmas apdovanojimas, kurių dar pasipils. Gi Žygimantės tėtis yra Kęstutis Jakštas, bent kartą per savaitę matomas "Dviračio žiniose" valstietis iš Suvalkijos lygumų, vis besistengiantis su draugu užimti kokį postą ministerijose. Tapęs Kauno valst. muzikinio teatro vyr. režisieriumi, Kęstutis "stebuklingai" pakėlė šio teatro lygį.
Yra tik vienas man žinomas plačiai pasaulyje pripažintas filmas, kuris galima numanyti, galėjo padaryti įtaką ANDRIUI BLAŽEVIČIUI, kad kiltų idėja filmui "BĖGIKĖ" garsiojo vokiečio TOM TYKWER "BĖK, LOLA BĖK".(Andrius visiškai neigia jo galimą įtaką) Šiame trileryje Frankos Potentės heroje sužino, kad jei per 20 min. negaus pinigų, jos draugui bus labai blogai. Ir ji lekia su tokia extra užduotimi. Filmas stipriai išgarsino tada, 1998 m.jauną vokiečių režisierių, kurio vėlesni filmai dažnai neprilygo bėgikės Lolos įspūdžiui. Tikėkime, kad ir Lietuvos bėgikė išgarsins ANDRIŲ už tėviškės ribų, o vėliau jis dar sukurs ir neprastesnio kino už šį, paskutinį savo darbą.
Negaliu nepaminėti tiek "Šventąjame" tiek šiame darbe stipriai režisieriui padėjusias scenaristes seseris MARIJĄ ir TEKLĘ KAVTARADZES. Tai jos padarė scenarijų tokį, kokį sekame filme. Taip jau yra, kad ir pirmasis Marijos Kavtaradzės didelis darbas kaip režisierės/scenaristės "IŠGYVENTI VASARĄ" buvo taip pat psichiatrijos tema. Galvoju, ne atsitiktiniai sutapimai, kadangi sesių mama yra žinoma psichologė, mokslų daktarė ir visada gali pakonsultuoti dukteris šia tematiką. "BĖGIKĖJE" Marija Kavtaradzė yra ir aktorių atrankos režisierė.
Po tiekos pagyrų, manau, imti ir pasakoti, kodėl MARIJA filme bėga paskui nesurandamą savo vaikiną, turintį populiariuosius LT Vytauto Kazlausko vardą/pavardę (akt. Marius Repšys), jau ir nereikia. Tiesiog būtina pasižiūrėti šį filmą!
Pateikiu šviežiausią režisieriaus Andriaus Blaževičiaus interviu. Tam, kad neimčiau cituoti jo minčių apie filmo kūrimą, o galėtumėt patys perskaityti:
"Andrius Blaževičius lieka ištikimas savo filmo "Bėgikė" pavadinimui. Čia išties puiki aktorė Žygimantė Elena Jakštaitė bėga tikrą maratoną. Visą filmą. Turbūt tai greičiausias kada sukurtas lietuviškas filmas. Reikia pripažinti, greičio ir dinamikos mūsų kine trūksta. Tačiau susidaro įspūdis, kad šįkart Blaževičius ir scenarijaus bendraautorės Marija ir Teklė Kavtaradzės pernelyg susikoncentravo į trilerio kūrimą bei vietoje nenustygstančios Jakštaitės bėgimą. Taip pasimetė ir vadinamasis antras dugnas, kurio būtų galima tikėtis iš Blaževičiaus, atsirado pernelyg tiesmukų ar tiesiog neišartikuliuotų asociacijų bei motyvų.
Tačiau neabejojame, kad jaunesnioji karta bus sužavėta pagavaus filmo ritmo, įsimintino operatoriaus Narvydo Naujalio darbo, o ir su Jakštaitės kuriama heroje, kuri, atrodo, dar tiki, kad meilė gali nuversti kalnus, lengvai susitapatins."
Temą
2021 11 18 d. 19:29 pradėjo
