Apzvelgiu ka nuveike atskiros partijos valdzioje nuo pat nepriklausomybes pradzios, be abejo, tik apie tuos rasysiu kurie valde. Bus labai konkretu papunkciui. Rasysiu pagal kadencijas, kad but galima atskirti ir galeciau isdestyti gabaleliais mazesniais. T.y priimti istatymai ir kas uz ka kiek balsavo, iskaitant opozicijos balsus.
Šiandien Seime kalbėjo STI direktorius, docentas Rimas Jankūnas, profesorius Ignas Vėgėlė, europarlamentaras Stasys Jakeliūnas. Visų kalbos buvo stiprios, normalius politikus skatinančios šviesos greičiu imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią teisiniam nihilizmui, sveikatos sistemos žlugdymui, tvarkos Lietuvoje atstatymui. Tačiau... valdantieji eilinį kartą parodė aroganciją, nenorą girdėti ir kalbėtis. Jie paliko Seimo posėdžių salę ir visų pristatymų metu laukė už durų, kol profesoriai baigs dalintis savo taikliomis įžvalgomis ir pasiūlymais. Po visko, lyg kokie tarakonai, būriais traukė į posėdžių salę toliau balsuoti pagal darbotvarkę. Koktu iki negalėjimo
Tikrai ne prokremliškas Ušackas ir Seimo narys Kepenis siūlo pripažinti Lukašenkos pergalę. Lukašenka naglai meluoja, jog jie neskraidina migrantų į savo šalį. Tuos migrantus, naudojant kariuomenę ir savo vidines struktūras, veža prie Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienų ir liepia kirsti sieną.
Aprūpina migrantus įrankiais, gadinti sienos įrengimus. Neleidžia migrantams savo noru grįžti namo.
Neigia savo pasieniečių vykdomus sienos pažeidimus.
Ir dėl visko kaltina Lenkiją ir Lietuvą. O čia išlenda Lukašenkos apologetai ir sako, jog reikia visgi bendrauti, su naglai į akis meluojančiu diktatoriumi. Nes jis nori, jog Europa panaikintų sankcijas, kurias gavo dėl to, jog mušė ir kankino savo šalies protestuotojus. Ir tos sankcijos buvo sugriežtintos, kai buvo nutupdytas lėktuvas ir laikinai pagrobti mūsų šalies piliečiai. Viskas, ką sukurtų dialogas - supratimą, jog Lukašenka yra nebaudžiamas ir jis gali atsikratyti sankcijų ir kitų baudų, pasiuntęs migrantus į Europą. Nes dabar Lukašenka neigia savo kaltę, šioje migrantų krizėje.
Praėjusią savaitę, po Taivano atstovybės atidarymo Lietuvoje, Landsbergis išvyko į JAV ir vuolia pasirašė 600 milijonų dolerių vertės sandorį. Pagalvojau, kad taip JAV bandys kompensuoti mums prarastą Kinijos rinką. Bet po sandorio viešojoje erdvėje nepaprastai tylu: net pats Landsbergis savo feisbuke nepasigyrė tokiu pasiekimu.
Suprantama kodėl: pasirodo, kad sandorio esmė tokia, kad tai MES įsipareigojame JAV dar labiau atverti savo rinkas jų eksportuotojams, o tie 600 milijonų yra tik galimos paskolos Amerikoje veikiantiems verslams, kurie savo produkciją eksportuoja į Lietuvą.
Tai rezultatas yra toks, kad mes ne tik praradom Kinijos rinką, bet, lyg to būtų maža, įsipareigojome atverti savo rinką JAV produkcijai. Suprantate? JAV verslai galės kurti darbo vietas ir eksportuoti savo produkciją į Lietuvą, o mes galėsim tą produkciją supirkti. Nenuostabu, kad šitas sandoris nebuvo afišuojamas viešumoje, nes jis yra absoliučiai gėdingas.
Bet nesistebėkite, nes tai dabartinių valdančiųjų strategijos esmė: įsiteikti JAV BET KOKIOMIS SĄLYGOMIS ir BET KOKIA KAINA, kad ji laikytų mus svarbiu "partneriu". O tą kainą, savaime suprantama, visada sumokame mes, o ne mūsų "elitas".