Julianas Schnabel PRIE AMŽINYBĖS VARTŲ (At Eternity’s Gate, 2018)
JONAS ŪBIS:
"Retas menininkas sulaukė tiek biografinių filmų, kiek Van Goghas. Naujausiame Juliano Schnabelio filme "Prie amžinybės vartų" (TV1, 16 d. 21 val.) tapytojas yra apsėstas dailės ir noro pakeisti pasaulį. Iš Paryžiaus persikėlęs į Arlį ir įkvėptas gamtos, Van Goghas ims keistis – čia ir susiformuos jo meninis stilius, kuris tada pripažinimo nesulaukė. Schnabelis pats yra dailininkas, jis sukūrė vaidybinį filmą apie Jeaną-Michelį Basqiuat 10-ojo dešimtmečio pradžioje, kai masinė kultūra dar tik pradėjo jį "įsisavinti", nors, regis, tada ir Van Gogho paveikslais pradėta puošti medžiaginius pirkinių maišelius.
Schnabelio filme viskas juda, režisierius griebiasi subjektyvios kameros, labai stambių planų, netikėtų rakursų, kadras staiga praranda spalvas ir tampa negatyvu, trumpai tariant, stengiamasi perteikti, kaip Van Goghas suvokia jį supantį pasaulį. Tačiau, priešingai nei forma, "Prie amžinybės vartų" turinys tradicinis, nors Schnabelis ir rodo alternatyvią dailininko mirties versiją ir nuolat lygina kenčiantį menininką su Kristumi. Van Goghą suvaidino Willemas Dafoe ir pelnytai buvo apdovanotas Venecijos kino festivalio "Volpi" taure. Van Gogho monologas, kuriame jis lygina save su Kristumi ir sako, kad atėjo į pasaulį per anksti, skamba, sakyčiau, visai aktualiai."
7 MD