Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai
Prisijunk: Pamiršau slaptažodį  Užsiregistruoti
Rėmėjai:

TEATRINIAI (o gal – teatraliniai?) PURSLAI /ginčai, replikos, įsižeidimai, kaltinimai/


Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje

Atsakyti Kitos temos Nauja tema Temą 2018 12 24 d. 22:51 pradėjo  kertukas, peržiūrėta 393 k.
Puslapiai: 1 
kertukas
Banginis

Klube: narys

Parašė žinučių: 14015

2018-12-24 22:51 1 žinutė iš 8 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
OSKARAS KORŠUNOVAS spalio 2018 m. spalio 18 d. feisbuke parašė:

"Kas taip išgąsdino teatro olimpą?

Sujudimas teatro užutekyje. Lydekaitės ir viena stambi ėmė vaikyti vandalą karosą. Nevyniojant į metaforų meldus, įvyko štai kas. Laura Šimkutė savo recenzijoje "Aklų narcizų kultas" (http://www.menufaktura.lt/?m=1025&s=61480)
išvadino mane narcizu. Aušra Kaminskaitė tekste Šlovinant Koršunovo genijų: spektaklis "Rusiškas romanas" (http://www.menufaktura.lt/?m=1025&s=61471)
iš manęs ryžtingai atėmė genijaus statusą. Alma Braškytė prakalbo apie fatališką sprendimą viename FB komentare, kuris, kaip suprantu, yra išsižadėjimas kada nors ką nors apie mane rašyti. O štai Rūta Oginskaitė mane apkaltino baisiausiu dalyku, koks tik gali būti įsivaizduojamas Marijos žemėje - savo straipsnyje "Rudens veranda: ir jis nori apie tai paskaityti" (http://www.menufaktura.lt/?m=1052&s=68480)
palygino mane su sovietiniais skundikais, kurie tais laikais Lietuvos teatro kritikus, tikruosius disidentus skundė komunistų partijos centro komitetui. O tai mane rimtai įžeidė, nes nuo pat darželio buvau disidentas ir ėjau prieš sistemą: nemiegojau pietų miego ir nevalgiau pieniškos sriubos. O nuo pat pirmos klasės buvau sąmoningas dvejetukininkas. Ėjau prieš sistemą tais laikais, nesiruošiu pataikauti ir šiais. Toks jau aš antisisteminis. Taigi, jei jau paliesti tie ir šie laikai, galbūt kam bus įdomu pamatyti juos ne tik iš Rūtos Oginskaitės Čiurlionio gatvės verandos aukštumų, bet ir iš mano Žirmunų pirmo aukšto balkono.

Grįžkime į pradžią. Tai kas gi taip suerzino kritikes? Mano vienas FB komentaras, kuriame kritikės buvo pavadintos bendriniu žodžiu, pagerbiant scenos meno kritikų asociacijos pirmininkę Mildą Brukštutę - brukštutėmis. Rodos, nieko tokio labai įžeidžiančio. Pati M. Brukštutė čia kaip ir niekuo dėta. Tiesiog ji pirmininkė, o jos pavardė tinka jos kolegių nūnai atsiradusiam "rašymo-nerašymo apie teatrą" žanrui apibūdinti. Savo nelemtame poste, beje, pasidalinęs mūsų ministrės Lianos Ruokytės Jonsson postu, kuriame ji brūkštelėjo gerą atsiliepimą apie mano "Rusišką romaną", o aš brūkštelėjau, jog dabar nebaisu ką brūkštels brukštutės - štai ir viskas. Pajuokavau. Bet, pasirodo, užsitraukiau mirtiną nuodėmę. Dabar man nebebus atleista ir, kalbant FB terminais, teatro kritikos sektorius mane banina. O juk aš savo komentare nepažeidžiau mūsų teatro kritikos tradicijų. Štai mano aktorius, bendradarbius ar fanus jie patys ne kartą vadino koršunoviečiais. Būta jų recenzijose ir vaitkiukų, tuminiečių, nekrošiečių ir taip toliau. Tai kodėl taip reaguojama į brukštutes? Ar kritikai visai nesavikritiški, neturi humoro? Ar pernalyg šventi? Taip, sprendžiant iš jų reakcijos, šventų švenčiausi. Štai ir iškilo amžina fariziejiška tema - visus prekeivius galima varyti iš šventyklos, išskyrus fariziejus. Kad teatras dedasi šventykla, o iš tikrųjų yra turgavietė, bent jau teatro profesionalų neturėtų trikdyti. Bet apie tai niekada nebuvo kalbėta. O reikėtų. Aišku, aš už tai būsiu nukryžiuotas, kaip ir visi, kas drįso kėsintis į šventyklos iždą, bet kol esminė tiesa nebus atidengta, tol visi melsis turguje, o prekiaus šventykloje.

Kad nebūtų viskas taip rimta, persikeliame į kitus laikus ir erdves, ne tokias įstatymiškas ir artimesnes teatro dvasiai. Mūsų kritikai neabejotinai save laiko Lietuvos teatro olimpo gyventojais. Tai galima jausti iš jų tekstų ir susireikšminimo. Olimpo gyventojai yra nekvestionuojami - tai pirma antikos taisyklė ir pirma teatro taisyklė. Na, o kas veikiama visuose olimpuose? Kuriama ideologija, idant būtų galima valdyti žemiečius. Po velniais, pasakysite, apie kokią aš ideologiją šiais neoliberalizmo laikais paistau? O gi būtent apie naująją neoliberalią, kuri, beje, labai panaši į sovietinę. Jau seniai scenos menas Europos Sąjungoje tapo socialkultūriniu projektu, skirtu greičiau jaunimo užimtumo ir bedarbystės reikalams spręsti, o ne meno reikšmingumą ir elitiškumą puoselėti. Tuometinis nomenklatūrinis elitarizmas neprileido jokio kito elitiškumo, kaip ir dabartinis elitarizmas. Todėl masiškumas naujajai ideologijai ne mažiau svarbus negu senajai. Todėl visiems ir siūloma šokti, cirkintis, žongliruoti ir kitaip save alinti, kad tik nekauptų savyje tulžies ir nepradėtų protestuoti. Jeigu prisiminsime sovietinius laikus, ten irgi buvo panašiai. Visi buvo pravaromi pro cenzūrinę Prokrusto lovą. Dabar Prokrusto lova, kaip nekeista, tapo naujasis humanizmas, kuris tiek suelementarintas ir sunormintas, kad tapo panašus į paprastąjį fašizmą. Jeigu anksčiau menas turėjo būti suprantamas masėms, tai dabar jis turi būti masėms įkandamas. Kiekvienas žiūrovas turi visų pirma jausti, kad ir jis taip galėtų. Todėl išskirtinumas, profesionalumas, ką jau kalbėti apie genialumą, tapo tiesiog blogu tonu. Vietoje katarsio siūloma netrauminė patirtis. Pavyzdžiui, visi žiūrovai šiek tiek pašokę kartu su šokėjais valgo kažkurio iš šokėjų mamos pagamintas salotas ir lieka laimingi, lyg būtų pagaliau aplankę savo mamą ar iškasę ją iš kapų.

Jeigu senojoje ideologijoje meno supratimas dar turėjo reikšmės, tai šiais laikais jis tiesiog eliminuotas - visiems leista būti nesuprastiems, netgi atvirkščiai - kuo mes mažiau vienas kitą suprantame, tuo netgi geriau. Šiuolaikiniame sociume turime teisę viskam, kas nekelia pavojaus. Jau geriau nesuprantami infantilo sapnai negu kokią tai žinią nešantis ir valingas veikėjas. Bet didžiausias šių sistemų panašumas - tai veržimasis į modernią, nors ir miglotą, ateitį. Viskas turi būti supermoderniška. Todėl brukštutės savo straipsniuose rašo ne apie tai, ką patyrė per spektaklį, bet apie tai, ko nepatyrė. Spektaklį kritikuoja ne už tai, kas jame yra, o už tai, ko nėra. O to kažko, ko nėra, jos ir pačios gerai nesupranta. Tai tipiška. Kaip ir brandžiame socializme, niekas nežinojo koks iš tiesų turi buti komunizmas, bet viską kritikavo iš jo perspektyvos, taip ir dabar. Tarkime, niekas gerai nesupranta, kas tas postdraminis teatras. Net buvęs Hanso-Thieso Lehmanno bendražygis Patrice Pavis prisipažino, kad sąvoka pernelyg miglota. Bet, nepaisant to, siekti postdramos ant Marijos žemės būtina. Taigi, dabartinė ideologija - daugiau nei akivaizdi, labai panaši į buvusią, ir diegianti, nors truputį kitaip, bet tokią pačią lygiavą. Neveltui Vaidas Jauniškis nepaliauja kartoti, kad atėjo autoritetų griuvimo metas. Todėl bet kokie išsišokimai ar bičai, pretenduojantys į genialumą, išskirtinumą, šiai sistemai lygiai taip pat nepriimtini kaip ir anai. Nes tai griauna olimpo sukurtą ideologinę tvarką. O ji būtina tam, kad olimpo dievai galėtų lemti likimus, šiuolaikiškai ir paprastai tariant - skirstyti babkes. Jeigu seniau nepaklusnieji buvo baudžiami cenzūra ir kalėjimu, tai dabar užtenka ignoro ir išmetimo iš dalybų. Net tarybiniais laikais pradžioje egzistavusią cenzūros giljotiną vėliau pakeitė sovietinė scholastika, įmantriausiais argumentais nuvertinanti nepaklusnius menininkus. Šiais laikais kritika tapo tiesiog hermetiška. Mūsų kritika nebesivargina kažką aiškinti ar įrodinėti žiūrovams, o ir teatro kūrėjams - taip pat. Ji juos seniai ignoruoja, kaip ir ignoruoja elementarius faktus. Pavyzdžiui, minėtame straipsnyje "Rudens veranda: ir jis nori apie tai paskaityti" R. Oginskaitė teigia, jog man trūksta pagyrų, nors aš ir taip esu visokeriopai giriamas. Nors tuo metu realiai apie mano paskutinius pagrindinius spektaklius "Dugne", "Miranda", "Žuvėdra" Lietuvoje beveik nebuvo nieko rašoma. O "Jelizaveta Bam", "Šokis Delhi", "Vestuvės" susilaukė brukštučių brūkštelėjimų, kurie tik paryškino ignorą. Tekstai apie teatrą kritikų rašomi patiems kritikams, taip nustatant hierarchiją savo olimpe. Kitaip sakant, olimpo dievai kovoja su titanais: rašo savo impresijas iš dangiškųjų verandų ar vaikšto plačiais šaligatviais, kurie patiesti ant mirusio Lietuvos teatro kaulų. O kiti iš viso nebevaikšto - tai yra, neberašo. O kam? Jie jau savo atrašė ir savo vietas olimpe užėmė, todėl rašyti paskirta brukštutėms, idant užsitarnautų vietelę olimpe ir galėtų prisidėti prie olimpo gėrybių, visokių ten komisijų, tarybų, valdininkiškų etatų etatėlių, arbatėlių ir kitų eliksyrų, skirtų žemiečiams valdyti ir kontroliuoti, skirstyti gėrybes nenuskriaundžiant savęs. Na, ir žinoma turėti vienintelę išskirtinę teisę kurti Lietuvos teatro metraštį. Ir, rodos, į šio hermetiško žaidimo vakuumą niekas negalėtų įsiskverbti. Bet štai atsirado FB. Neveltui A. Kaminskaitė visus perspėjo, kad aš, o siaube, po truputį tampu influenceriu. Taigi, aš ar koks durnas Areima gali imti ir parašyti bele ką, ir tai bus labiau skaitoma už jų neįskaitomas ir neskaitomas recenzijas. Ir ilgainiui, jeigu tai pradės daryti ir kiti mirtingieji, tai, žinoma, gali keisti galios svertus. Jeigu sovietinė ideologija labiausiai bijojo mitingų ir sambūrių, tai dabartinė, rodos, labiausiai bijo FB. Ir be reikalo R. Oginskaitė bando FB priskirti centro komiteto vaidmenį - FB, koks jis bebūtų, vis dėlto yra liaudies balsas. Štai čia, manau, ir yra ta didžioji susierzinimo teatro užutekyje priežastis. FB realiai gali atimti kritikai hegemoniją, o jo sukeltos bangos - užtvindyti visus šaligatvius ir nugriauti verandas, kuriomis buvo taip lengva plaukti per visų ideologijų sūkurius."


Buriatas
Blogiausias senbuvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 4045

2018-12-25 15:58 2 žinutė iš 8 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: Buriatas Įtraukti Buriatas Į adresų knygelę
kaip praturtėjo lietuvių kalba - brukštutės, širinskienės...........

kertukas
Banginis

Klube: narys

Parašė žinučių: 14019

2018-12-26 12:27 3 žinutė iš 8 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Oskaras ne tik barasi, bet ir juokauja (po Pakso "pasimatymo" su Putinu):

Paksas paraleliniame kosmose

Aš jau savaitę esu Maskvoje. Susitikinėju su Putinu beveik kasdien. Aptarinėjame teatro reikalus Ukrainoje. Kaip tik Pakso minimą trečiadienio vakarą, kai jis neva susitiko su Putinu, aš su Putinu buvau teatre - žiūrėjome Tumino "Dėdę Vanią". Po spektaklio dar ilgai sėdėjome teatre, Tumino kabinete. Gėrėme čefyrą ir dainavome Kobzono dainas. Kai kartais itin susijaudindavo, Putinas pašokdavo ir parodydavo Pliseckajos petipa. Tada jau ašarodavo ir Cholina.Vėliau susikabinę šokome "Gulbių ežerą", o dar vėliau - Chačaturiano "Šokį su kardais". Pakso ten nebuvo, Paksas ten nešoko.


kertukas
Banginis

Klube: narys

Parašė žinučių: 14022

2018-12-26 13:57 4 žinutė iš 8 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Polemika dėl O.Koršunovo "išsišokimo":

http://literaturairmenas.lt/publicistika/marijus-gailius-ok-karas-s
u-kritikais-kas-is-to?fbclid=IwAR0pUV_k7YxbQkReryiyisLkUc7_4m-3r47hjSQ
GwkuNOXhcECHc-ErIXRI


kertukas
Banginis

Klube: narys

Parašė žinučių: 14023

2018-12-26 14:09 5 žinutė iš 8 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Teatro kritikė Lina Klusaitė:

Norėčiau pridurti ir atsakyti į dažniausiai menininkų metamus ir jau įgrisusius argumentus kritikams, kad pastarieji kritikuoja ir rašo "ne apie tai, kas kūrinyje (spektaklyje) yra, o apie tai, ko jame nėra". Aukštosiose mokyklose būsimiems menotyrininkams yra dėstoma kritikos programa, supažindinanti studentus su kritikos rūšimis (kontekstinė, teminė, tekstinė/semiotinė, genetinė, sociokritika, fenomenologinė, psichoanalitinė, feministinė....), tarp kurių yra ir KŪRYBINĖ kritika. Pastaroji kūrinį pasirenka tik kaip išeities tašką toliau svarstyti apie bendrą vaizduojamą objektą, reiškinį, problemą ir yra veikiau kūrybiškas kūrinio pratęsimas, o ne jo analizė. Kitaip tariant, kūrinys suvokiamas tik kaip inspiruojantis kritiko kūrybą, žadinantis jo fantazijas, todėl visokie filosofavimai, nukrypimai nuo objekto, asmeninių patirčių aprašymai tokio pobūdžio kritikoje yra sveikintini. Žinoma, kad menininkai, pasiskaitę panašias recenzijas, iš karto diagnozuoja tai kaip didžiausią nesąmonę, nes tekstuose nori regėti tik savo atvaizdą. Tiesiog noriu priminti, kad yra ir tokio pobūdžio kritika, ir ji turi teisę egzistuoti...

Dar reikia pridurti, kad grynuoju pavidalu minėtos kritikos rūšys pasitaiko gal tik moksliniuose straipsniuose, bet ir tai ne visada. Praktikoje kelios rūšys dažniausiai sujungiamos į vieną tekstą, o tai irgi yra normalu, nes kritikos žanras yra greito vartojimo produktas, skirtas plačiajai publikai sudominti.


kertukas
Banginis

Klube: narys

Parašė žinučių: 14025

2018-12-26 15:21 6 žinutė iš 8 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Oskaras Koršunovas FB, 2018-09-27:

Juodoji vilties diena

Lygiai prieš metus, rugsėjo 27 dieną, įvyko "Tariufo" premjera. Tai buvo mano vilties ir atgimimo projektas. Suvokdamas "Tartiufo" politinį ir meninį aktualumą, jaučiausi atliekąs teatrinę, meninę ir pilietinę misiją. Deja, bet savo viziją įgyvendinti man buvo labai sunku. Susidūriau su tokiu pasipriešinimu - aktorių, administracijos, teatrinės bendruomenės, kokio dar nebuvau patyręs per visą nuolatinio veik 30 metų darbo teatre laiką. Šis spektaklis man kainavo pusę likusio mano gyvenimo. Plačiau apie tai - interviu 7 meno dienose: https://www.7md.lt/…/2…/Oskaras-Korsunovas-kalbesime-atvirai . Net ir išėjus spektakliui ir akimoju užkariavus publiką, teatrinė bendruomenė stengėsi jį ignoruoti. Brukštutės brūkštelėjo kelias nesąmoningas recenzijas, o kryžių komisija net nenominavo nei vienam kryžiui. Ir tai nepaisant to, jog nominacijos buvo skirstomos praėjus pusmečiui po premjeros, kai "Tartiufas" jau tapo lankomiausiu spektakliu (iki šiol taip ir "nenumestos" premjerinės bilietų kainos, o ir gauti tų bilietų veik neįmanoma, nes jie išperkami tiesiog per vieną dieną). Negana to, "Tartiufas" Lietuvoje jau buvo tapęs politiniu įvykiu. Buvo įkalta tartiufizmo sąvoka į Lietuvos politinį gyvenimą, nes politiniai apžvalgininkai pradėjo ją naudoti savo straipsniuose ir apžvalgose. Garsiai nuskambėjo Rimvydo Valatkos laida - interviu su manimi apie lietuviškąjį tartiufizmą, taip pat ir Daivos Žeimytės analogiška laida. Aš ir pats influencinau šią temą savo FB. Buvo įvardinti net tiesioginiai lietuviškojo "Tartiufo" prototipai: Karbauskis, Masiulis ir taip toliau. Šis sąrašas pildosi tokiais Tartiufėliais, kaip Majauskas ir Gražulis. Bet baisiausia, jog šį sąrašą gali užbaigti pats Arvydas Juozaitis, jeigu jis taptų mūsų "vilties prezidentu". Tada "Tartiufo" juodoji pranašystė tikrai išsipildytų juodžiausia Lietuvos istorine diena.

Lygiai prieš metus, rugsėjo 27 dieną, aš gulėjau be sąmonės grimerinėje su 6 promilėmis, o aktoriai iš visų jėgų kovojo scenoje su savimi ir su kolegomis, su taip vadinama teatrine bendruomene, atėjusia į spektaklį su supuvusiais kiaušiniais kišenėse. Mano spektakliai tiek kritikų, tiek kitų teatralų visuomet buvo priimami kaip profesinis ir asmeninis įžeidimas. Bet reakcija į "Tartiufą" buvo išskirtinė. Net aš ant savo 6 promilių, kurios kaip 6 šviesmečiai jau buvo nunešusios mane kažkur į 6-ąją galaktiką, girdėjau tą visą šaršalą. Artūras Areima (kas nežino - yra toks režisierius), jausdamas visą situaciją, nepraleido progos pasipjarinti. Save pavadinęs šūdo gabalu ir tokiu būdu neva tai gavęs legitimumą kalbėti ką panorėjęs, savo FB paskyroje parašė šiurpų paskvilį apie spektaklį ir mane. Beje, jis matė tik generalinę repeticiją. Jau nekalbant apie tai, kad, kaip sakoma liaudyje, varnas varnui akies nekerta, o režisieriai apie režisierius viešai nepasisakydavo, šios Y kartos vienas iš meinstryminių moralistų, rodos, tikros moralės neturi. Pjaras jiems šventa, ko dėl jo nepadarysi. Areimai, kuriam aš padėjau pastatyti keletą spektaklių savo teatre, o jam sukūrus AAT teatrą (kuris, beje, sukurtas pagal OKT modelį), aš už dyką atidaviau jo spektaklius, statytus OKT. O jis pasitaikius pirmai progai spyrė, kaip jis rašo, pačiam Koršunovui - matyt, taip norėdamas šoktelti aukščiau savo bambos. Bet yra Dievas ir pagrindinis dieviškasis bumerango dėsnis. Avinjone nuskendęs OFF programos begalinės įvairovės teatro šiukšlyne, turėjo progos "pasidžiaugti" "Tartiufo" triumfu pagrindinėje prestižinėje programoje. "Tartiufas" tapo vienu ryškiausių Avinjono įvykių. Visi svarbiausi prancūzų leidiniai, portalai ir įtakingiausi kritikai rašė tik teigiamas, gilias, analitines recenzijas. Jie nerašė, kad tai geras ar vertas dėmesio spektaklis. Jie rašė, kad šį spektaklį pamatyti būtina ir teatras iš Lietuvos parodė, jog pasaulis atsidūrė priešfašistiniame laike, spektaklis perspėja, jog Europos saulėlydis jau žaižaruoja. Jie nerašė to, kad aktoriai gerai vaidina. Jie rašė: magnifique, formidable, impressionnante. Jo, būdavardžių tikriems geriems dalykams jie Prancūzijoje turi sočiai. Jie rašė, kad aktoriai žvaigždės. Detaliai aprašinėjo jų interpretacijas ir meistrystę. Deja, Menų faktūra taip ir nespausdino tų gerųjų recenzijų, nors jos buvo išverstos ir jiems pasiūlytos - pasitenkino tomis pirmosiomis. Ir, beje, "Tartiufui" skyrė ne daugiau dėmesio nei to paties Areimos "Po ledu", kuris, kaip jau minėjau, buvo vaidinamas OFF programoje 11 valandą ryto, kažkokiame garaže, keliems žiūrovams. Na, bet tai yra Menų faktūros idealogija: profesionalų meną sulyginti su saviveikla, o saviveiklą iškelti aukščiau profesionalumo. Kitaip sakant, Menų faktūra jau seniai yra tapusi Lietuvos scenos meno Prokrusto lova.

Apskritai, rodyti Moljero "Tartiufą" Prancūzijoje ir dar Avinjono IN programoje - tai yra tas pats, kaip lietuvišką šampaną vežti į šampano festivalį Šampanijos regione. Ir dar laimėti medalle d’or (auksinį medalį). Avinjono teatro festivalį būtų galima lyginti tik su Kanų kino festivaliu. Beje, ši analogija, kaip ir pats kinas, turėtų būti visiems aiški. Ar galima įsivaizduoti, jog lietuviškas kinas, negavęs ir net nenominuotas nei vienai gervei, galėtų laimėti Kanų aukso šakelę? Juolab, kad lietuviškas kinas dar niekada nėra dalyvavęs pagrindinėje programoje? Ne.Mūsų kino bendruomenė nėra tokia supuvusi kaip teatro. Matelis neleistų, kad geras Stonio filmas būtų praignoruotas. Nebėra teatre moralinių autoritetų. Nebėra tokių objektyviai ir drąsiai pasisakančių, jaučiančių tiek teatrą, tiek laiko ir politikos pulsą, teatro kritikų, koks buvo Egmontas Jansonas. Kritika, kuri šiaip jau turėtų atlikti valančią kepenų funkciją, seniai jau merdi apimta cirozės. Galutinai mirs kritika - mirs ir teatras. "Tartiufas" tą irgi akivaizdžiai parodo.

"Tartiufas" gyvens ir, deja, taps vis aktualesnis. Lietuvoje bus išperkami bilietai, kaip išperkami Europoje ar Kinijoje. Jau šį sezoną laukia gastrolės daugybėje Prancūzijos festivalių, taip pat ir turai po Kiniją. Ir jeigu LNDT norės ir gerai vadybins, tai su "Tartiufu" apvažiuos visą pasaulį. O tai jiems apsimokėtų - juk teatro scena uždaryta.

"Tartiufas" man dramatiškiausia, bet ir brangiausia pergalė. Taigi, keliu tyro kūrybinio eliksyro taurę. Su visais dar mylinčiais ir jaučiančiais teatrą. Su visais, kam kūryba ir menas yra aukščiausia gyvenimo apraiška. Į sveikatą, bičiuliai. Būkite ramūs, kol aš būsiu gyvas, tol teatras gyvuos.
-------------------------

Vėlesnis pajuokavimas, atvykus į La Scalą statyti Verdžio operos "Luisa Miller":

"Mane Milane pasodino i kalejima. Uz nieka. As tik norejau buti toks drasus ir alternatyvus, kaip Areima. Pasiuliau tokia areimiska kancovke. Tipo, Verdzio Luisa Miller finale nusileidzia didziulis sudu maisas, o aktorius, nugrimuotas i Vagneri, sauna is vokiskos haubicos. Visa La Scala suduose: dirigentas, orkestras, ir visi burzujai. Ir cia iseinu as su baltu fraku. Jiems, bliamba, nepatiko. Man pritaike prevencija. Be teismo uzdare i kalejima. O tie du policininkai, kur sutikau vakar oro uoste, dabar neduoda valgyti ir vandens atsigerti."


kertukas
Banginis

Klube: narys

Parašė žinučių: 14026

2018-12-26 16:08 7 žinutė iš 8 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Reakcijos į aukščiau pateiktą tekstą:

Monika Poderytė "Labas vakaras, Oskarai Korshunovai. Niekas manęs greičiausiai nežino, juolabiau toks LT REŽISIERIUS (iš didžiųjų raidžių) , kaip jūs. Esu AAT trupės aktorė. Kartais vis mano fb sienoje netyčia užklysta tokie post'ai (pjariniai) apie Tartiufą, apie tai kaip Oskaras Koršunovas rašo apie Oskarą Koršunovą ir dar apie Oskarą Koršunovą ir dar apie save ir t.t. ir t.t. Deja , paskaičius šitą, paprastai sakant, nesąmonę, negaliu tylėti, kai apie Artūrą, mano trupę , apie teatrą , kuriame užaugau ir augu, pilamas toks visiškas šūdas vien todėl, kad REŽISIERIUS Oskaras Koršunovas viską žino, kaip atsirado AAT, kaip atidavė nemokamai spektaklius ( Cha chaDD kokius???), kaip buvo Avinjone ir t.t. ir t.t. Žinot, aš pati buvau Avinjone, leidau PO LEDU titrus ir mačiau , kaip mūsų trupės aktoriai atiduoda savo visas jėgas būdami scenoje, kaip į salę ateina daug žiūrovų ir prodiuserių iš viso pasaulio ir IN programos atstovų. Taip, normalu, kad ne kiekvieną dieną iš visų 14 kartų salė buvo sausakimša, ir normalu, kad spektaklis vieną ar dvi dienas nesivystė taip, kaip galėtų. Šita kelionė pareikalavo daug energijos ir daug vieningumo tarpusavyje ir didžiulio pasiryžimo keliauti toliau todėl, kad tikime savo teatru ir šiuo spektakliu ir visais kitais, kurie įvyksta. Vienintelis žmogus, kuris bando šokinėti per virvutę ir pasiekti savo bambą esate jūs, taip kalbėdamas apie dalykus , kuriuose nebuvot nematėt ir NIEKO absoliučiai nežinot. Jūs net nebuvot atėjęs į tą salę jūsų vadinama "garažu", kur rodėme PO LEDU, nematėt ir kokie spektakliai yra OFF programoje, ir kas prodiusuoja AAT šitame festivalyje. Šiukšlynas yra tai, kas yra parašyta šitam post'e, nes jūs tiesiogiai meluojat (nors labiau jau čia galima sakyti ****t protą ir labai stipriai). Apie kitus dalykus aš jau nekalbu ir net nežinau , ką pakomentuot, nes akivaizdžiai neverta veltis ten , kur visažinis dievas taria žodį. Sėkmės Jums ir publikuokit savo straipsnius apie triumfą, apie save ir dar kartą apie save ir dar kartą apie save. Taip turbūt geriausia šiais laikais BŪTI REŽISIERIUMI magnifico, incredible ir gorgeous ir pretty nice awesome. Aš manau, kad Jūs tiesiog nemylit teatro ir jums yra visiškai px , kad kažkas prancūzijoje įvertino jūsų aktorius ir pan. , nes juk Lietuvoje neįsidėjo kažkas jūsų straipsnio. Juk svarbiausia , kad kažkas tai išspausdintų ir galėtumėt parašyti "AŠ!!!!!" p.s. tai dar kartą. Apie ką tas tartiufas? p.p.s. net ir garaže PO LEDU būtų didesnė bomba su trimis žiūrovais, nei tartiufas Palais de Papes su milijonine minia; sėkmės."
-------------------------------

Teatro režisieriaus Artūro Areimos išpuolis (įžeidinėjimas) prieš Oskarą Koršunovą (buvau liudininkas tų režisavimų su studentais per "Rusiško romano" premjerą – AREIMA ČIA TIKRAI NETEISUS):

"Oskariuk, gal tu pradėk vėl gerti, nes daraisi, visišku Tartiufėliu. Koks gali būti pjaras iš teatro lavono, buvusio genijaus, dabar pajuokos objekto, facebooko klouno, kuris 50 metis serga, ne tik viduramžio krize, bet dar žosku narsicizmu ir bandydamas gauti vis daugiau dėmesio, eina popso keliu statydamas vien dėl babkių (kaip anksčiau Večerkis, dabar Bareikis) ir dėl kvailos auditorijos plojimų. Besifotkinantis žurnale žmonės... Liko tik, Oskarai, suvaidinti seriale, gal dar reitingai padidėtų. Nededa tavo recenzijų ir tavo "triumfo", apie Avinjoną, nes jo ten ir nebuvo. Normalu, atvežė vardą, seną teatro vardą ir tiek. Buvo kelios recenzijos ir grįžo į siemens areną, kartu su selu į vieną katilą. Keista, kad tokį buvusį didelį žmogų, tokį genijų, dievą, žeidžia kažkokio, kaip tu sakai, nieko, nuomonė, kuri lieka net metams praėjus. Keista, kad tu toks silpnas, nors seniai visi žinojo, kad tu silpnas, ir tik girtas gali pasakyti ką mąstai. Čia tau Oskaras Korshunovas pritrūko dėmesio ir bandai pjarintis, nes pasijutai užmestas už menųfaktūros ribų, nes nebesi įdomus, kaip kūrėjas, išskyrus esi reikalingas didinti teatro kasas, tai yra statyti spektaklius pagal vidutinio mąstymo žmonių poreikius, kurie atitiktų bendrą visų nukarbauskintų nuomonę, kurie bijo pasipriešinti bet kam, o ką kalbėti apie tokį išpjarintą "autoritetą" koršą. Visi žinom, kad Sirenos yra asmeninis oskaro festivalis, kuris skirtas vien tik jo darbų pristatymui. Nesi matęs darbų, kuriuos atveža Audra. Vemi ant Warlikowskio, kuris yra ir bus asmenybė kūrėjas, ir manau nenusileis iki tavo komformisto lygio. Todėl ir nedalyvavai repeticijose statant Tartiufą, gėrei iš gėdos, kad tokį šūdą turi statyti. Išsiblaivęs, aktorius nx išsiuntinėjęs, pasiskaitei ir sugalvojai pataisyti, bet tai nepataisoma, spektaklis yra apie tave, apie pseudo menininką, kuriam svarbiau dėmesys, pjaras, o ne teatras ir aktoriai. Kuris **** protą apie šventumą teatre, bet repeticijų metu girtas voliojasi, žvejoja, ar šiaip kur nors ieško įkvėpimo, nes seniai seniai, tu nebekuri, o tik naudojiesi kitų rankomis, gerai parašė apie rusų romaną, kad esi genialus surinkti tik komandą, bet ar čia genialu? Ir apie kokią pagalba kalbi man? Kad į savo ofisą įsileidai? Daugiau jokios pagalbos nesu gavęs ir nepisk tu kitiems proto, prisigerk gerai, ir pradėk kurti, o ne šūdais užsiiminėk. Rusiškas romanas - kas tai? tumino reprodukcija? kas repetuoja, teisingiau, verčia studentus repetuoti plojimus ir muštynes balkone?, kur tu esi Oskarai, tas kuris buvai tikras, nors ir narcizas bet tikras? Teisingas pavadinimas "juodoji viltis", gaila, liūdna, norėjau sujundinti tave, spirti į šikną, kad grįžtum prie kūrybos, bet keliauji prie kvailybės...... bet LT kvailus ir kvailybes mėgsta, vertina labiausiai, kaip ir pats žinai: politines asmenybes, serialų žvaigždes, estrados dainynykus, bardus ir kitus 80%, kurie atsiduria "klausimėlis" eteryje... Tu jiems kuri, sėkmės, kad prisidedi prie LT smukdymo žemyn į dumblą....."

Teatro mėgėjo Tomo Ivanausko komentaras:

"Yra toks grybas. Nu ne visai grybas, bet priklauso grybams - kukurbezdalis arba pumpotaukslis. Ant jo uzmini ir pasklinda rudas dumelis, tokie bezdalai. Arturas Areima zodziu tryda labai panasi i tuos kukurbezdalio bezdalus, tik pagadina ora, bet prasmes jokios. Nu bet ir drasus gi tu, Areima. Po sitokio benefiso tau lieka sleptis...po ledu...ir teatra persivadinti ne AAT, o ATA...amzina tau atilsi, kurejau..."


kertukas
Banginis

Klube: narys

Parašė žinučių: 14164

2019-04-07 22:00 8 žinutė iš 8 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
2019

OSKARAS KORŠUNOVAS

"Apie "Auksinius scenos kryzius" šį karta detaliai nepasisakysiu - mano pernai išsakytos mintys apie jų problemas sukele tokias agresyvias ir skausmingas reakcijas ir taip suskalde operos pasauli, kad ir iki siandien tie randai vis dar yra. Bet negaliu nepritarti Oskaras Korshunovas issakytoms mintims apie didziausia GEDA del tokio Nekrosiaus pazeminimo. Jo mirtis turejo buti ypatingas postumis isskirtinai pagerbti talenta, isvedusi Lietuvos teatra i tarptautinius vandenis. Uz viso gyvenimo nuopelnus, jei ne uz viena spektakli. Arba nereikejo nominuoti visai. Reikejo rasti buda kaip pripazinti beribi asmenybes ir talento masteli - ir ne todel, kad Nekrosiui reikejo tu apdovanojimu, bet del to, kad tai butu pavyzdys jaunimui, ateinancioms kartoms, kad teatro bendruomene vertina saknis, vertina mokytojus, kurie atveria duris kitiems...
Del sviesu dailininko Eugenijus Sabaliauskas visiskai sutinku - bet cia jau galima sakyti lietuviska tradicija, apdovanoti mokinius ir apeinant nuzeminti mokytojus.
Bet as tikiu, kad viena grazia diena sistema pasikeis. Svarbu, kad susidarytu kritine dauguma, kurie nebijos jos pakeisti.


https://www.15min.lt/kultura/naujiena/teatras/oskaras-korsunovas-apie-
auksinius-scenos-kryzius-tai-teatra-diskredituojantis-renginys-283-112
4716?fbclid=IwAR17HqY72eXhQYbgkDIuSSPy0Sz5DWtWWlkLLfVHqsGrcZiTVx8Ji1Go
lLo


Puslapiai: 1 
Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje
Atsakyti Kitos temos Nauja tema



Pranešti apie naujas žinutes šioje temoje
Mano prenumeratos

Statistika

Kultūra: 3.156 Žinučių forume 103.387 547 Narių klube 1.003 Banga.lt laikrodis 14:51 Dažnai užduodami klausimai ir atsakymai



Kultūra

Moderuoja: BangaLT, offca, Someone*Else
Statusas: ne narys (Įstoti)
Forumas
Naujienos
Nariai
Foto
Nuorodos

Banga.lt klubai


Mano įrankiai

Privačios žinutės
Mano temos
Dienoraštis
Draugų adresai
Mano duomenys

Mano meniu

Į mano meniu įkelti puslapį: TEATRINIAI (o gal – teatraliniai?) PURSLAI /ginčai, replikos, įsižeidimai, kaltinimai/

Prisijungę draugai

Visi draugai

Paieška

 

Dažnai užduodami klausimai