Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai
Prisijunk: Pamiršau slaptažodį  Užsiregistruoti
Rėmėjai:

Alice Rohrwacher LAIMINGASIS LADZARAS (Lazzaro felice, 2018)


Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje

Atsakyti Kitos temos Nauja tema Temą 2018 12 08 d. 00:38 pradėjo  kertukas, peržiūrėta 1743 k.
Puslapiai: 1 
kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13987

2018-12-08 00:38 1 žinutė iš 4 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Italų filmas, paskatinęs kiek prisimintI jų kino istorija.

Dar prieš XXa. vidurį prasidėjusi italų kino neorealizmo banga, tapo išskirtinio gerumo kino vandenynu, nes kūrė Rosselini, Viskonti, Fellini, Pazollini ir dar keliolika genijų. Devintojo dešimtmečio viduryje jie ėmė pasitraukti iš gyvenimo ir greitai apie Italijos kiną teko pamiršti. Prieš 10-20 metų jei išsirinkdavai itališką filmą iš dešimčių siūlomų "Kino pavasaryje", beveik garantuotai prašaudavai, nes matydavai silpnutį kūrinį. Kai 2005 m. KP pristatė visiškai nežinomo ir nematyto mums, vos perkopusio trisdešimtmetį italo PAOLO SORRENTINO "Po meilės" (The consiquences of love) dar legendinėje "Lietuvoje", buvome šokiruoti tiesiogine to žodžio prasme dėl neregėto skaidrumo aukščiausios prabos kino estetikos. Atrodė, kad italai atsitiktinai atrado vienkartinį brangakmenį. Nė pagalvoti negalėjai, kad tai buvo italų kino atgimimo kregždė. Tiesa, ryškus buvo tik metai po metų puikius filmus vis kūręs vienas Sorrentino, galiausiai tapęs pasauline kino žvaigžde. Vėl gana nelauktai 2016 m. Lietuvos publikai KP pateikė PAOLO GENOVESE filmą TOBULI MELAGIAI (galima pasižiūrėti namie https://www.zmonescinema.lt/lt/filmas/tobuli-melagiai), o 2018 m. – vėl jo ŠVENTA VIETA (https://www.zmonescinema.lt/lt/filmas/sventa-vieta), kurie užtikrintai didžiausiame lietuviškame kino festivalyje tapo pripažinti žiūroviškiausių filmų prizų laimėtojais!

Ir štai "Scanorama" parodė vėl šaunų itališką filmą, nepasakysi, kad žinomos, vos pora metų dabar vyresnės už Sorrentino nei jis buvo anuomet, Alice Rohrwacher naują filmą "Laimingasis Ladzaras".

Pasirodo, filmas ne tik pateko į daugumai autorių nepasiekiamą Kanų k/f pagrindinę konkursinę programą, bet ir gavo prizą už geriausią scenarijų. Dar nuostabiau, kad abiejų ankstesnių jaunos kūrėjos filmų premjeros irgi įvyko Kanuose, o antrasis "Stebuklai" (2014) netgi gavo dar prestižiškesnį konkursinės programoje Didįjį žiuri prizą.

Bet užteks apie prizus. "Laimingojo Ladzaro" pradžia netgi gali neišpildyti lūkesčių – stebime neeilinį skurdą mažyčiame kaimelyje. Puikūs gamtos vaizdai ir vargetos (nors ir linksmi kartais, ir turintys svajonių, ir kitaip gyvybingi) kaime man priminė nepamirštamus kaimų vaizdus itališkose Sergio Leone vesternuose. Atrodė, tuoj pasirodys ant obuolmušio žirgo kaubojus Clinto Eastwoodo asmenyje ir išvaduos kaimą nuo keistos XXa. vykstančios vergijos. Be buitinių santykių aiškinimos, rodosi, šioje menkoje bendruomenėje niekas ir nevyksta. Todėl filmas atrodė gana vangus ir neprofesionalių aktorių vaidyba traukė žiūrovą link snaudulio. Bet tai apgaulinga!

Kai kaimelio engėja, atsieit, verslininkė Markizė atvyksta pas savo darbininkus, nekaltų akių berniokas LADZARAS, susipažįsta su jos sūnumi Tankredžiu ir gauna jo palankumą. Bandantis visiems padėti geruolis Ladzaras mato, kad norėdamas išvilioti iš motinos pinigų, Tankredis imituoja savo pagrobimą. Ant 16 mm juostos nufilmuotas, todėl rodantis natūralistines spalvas filmas netikėtai "nutrūksta", kai ištinka nelaimė – pagrindinis herojus nukrenta nuo kalno ir žūsta.

Bet netikėtai Ladzaras "prisikelia" ir suranda didmiesčio paraštėse įsikurusių savo gentainių dislokacijos vietą. Komiškomis aplinkybėmis paaiškės, jų engėjų likimai ie priežastys, kodėl kaimelis ištruštėjo.

Ir čia prasideda iš neorealizmo mutavusio filmo į magiškąjį realizmą labai imponuojantis, itališko humoro kupinas kinas. Jautėsi atšvaitai į klasikų Vittorio De Sica, ypač Ettore Scola ar netgi Federico Fellini "Amarcord" stilių. Aišku, šių nepakartosi, bet bent atšvaitai sukūrė ypatingo malonumo jausmą. Tikrai gaila, kad kai kurie žiūrovai nėra matę italų kino DIDŽIŲJŲ, ir toks realizmas, girdėjau, nesužavi... Aš gi, negalėjau atsidžiaugti skurdžiųjų italų gyvenimiškuoju optimizmu...

Abejoju, ar teisinga yra versti filmo pavadinimą lietuviškai, cituojant itališką vardą LADZARUS. Neužmirštamo tyrumo aktorius Adriano Tardiolo akivaizdžiai asocijuojasi su aprašytu Biblijoje LOZORIUMI. Naudojuosi google ir randu:

"Evangelijose pasakojama, kad būdamas Jeruzalėje Jėzus dažnai eidavo į gretimą Betanijos miestelį aplankyti Lozoriaus ir jo seserų, Marijos bei Mortos. Jie buvo artimai susibičiuliavę. Bet Lozorius mirė.

Lozorius buvo palaidotas oloje, o kapo anga užrista akmeniu. Jėzus liepė jį nuritinti. Morta paprieštaravo, nes buvo praėjusios jau keturios dienos ir mirusiojo kūnas pradėjęs irti.

Nuritus akmenį Jėzus sušuko galingu balsu: "Lozoriau, išeik!" Ir kas įvyko? "Numirėlis išėjo iš kapo" (Jono 11:43, 44). Ar galite įsivaizduoti kilusį džiaugsmą?"

Taigi, visiškai neabejoju, kad išradinga scenaristė Alice atsiremia į šią biblijinę istoriją ir sukuria savotišką parabolę Lozoriaus ir jo artimųjų gyvensenos istoriją šiuolaikiniame pasaulyje. Juk filme Ladzaras ir miršta ir iš kažkur atsiranda gyvas ir sveikas. Kodėl reikėjo palikti itališką Lozoriaus atitiktį? (angliakalbiai sakytų Lazarus. Tiesa, angliškame filmo pavadinime likęs itališkas vardas – "Happy as Lazzaro". Gal be reikalo kabinėjuosi...). Tačiau šie pamąstymai nekenkia filmo sodrumui...


Yra dar vienas atkreiptinas dėmesį faktas, kad autorė Alice Rohrwacher nutarė patikėti vieną iš vaidmenų 3 metais vyresnei seseriai Albai Rohrwacher. Ši, dar neturinti 40-ies tokio specifinio, sakyčiau italų dailininkų-klasikų veido gražuolė, pasirodo yra žymi aktorė. Jos filmaraštis siekia net 60-! vaidmenų. "Tobulus melagius" ir "Šventą vietą" minėjau ir dėl to, jog ir šiuose filmuose vaidina ALBA Rohrwacher. Laikas įsidėmėti ir naujuosius Italijos kino aktorius. Tik aukščiau paminėti filmai yra šaunūs savo idėjomis, kolektyviniu aktorių darbu, režisūra, todėl aktorius sunku įsiminti. Tikiuosi po šio filmo Adriano Tordiolo ir Albą jau atpažinsime būsimuose filmuose. Ir dar fainiau, kad atsirado dailiosios lyties atstovė, sugebanti kurti "kietus" filmus. Kaip bekovotų moterys už įvairias lygybes ir pagarbą, kino filmo sukūrimo procesą labai užtikrintai ir fundamentaliai valdyti sugeba nelabai daug jų. Ir kai atsiranda šaunuolės, kurios ne deklaracijomis ir pareiškimais aukština save, o darbais, reikia džiaugtis visiems... Šypsena



kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 14010

2018-12-24 21:52 2 žinutė iš 4 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Kino kritikai, pripažįstantys, jog LAIMINGASIS LADZARAS – vienas iš stipriausią įspūdį palikusių filmų 2018 m.:

Neringa Kažukauskaitė

Metų atradimu man tapo italų režisierės Alice Rohrwacher juostos – tiek per LRT rodytas jos ilgametražis vaidybinis debiutas "Dangiškas kūnas", tiek mūsų kino sales pasiekęs "Laimingasis Ladzaras", – išsiskiriančios humaniškumu.
----------------------------

Gediminas Kukta prisimena įspūdį Kanų k/f:

"Grand Lumiere" salė. Premjera. Sėdžiu balkone ir nervinuosi, kad ekranas per toli. Jame jau transliuoja raudonąjį kilimą. Kūrybinė grupė lipa laiptais ir žengia į salę. Plojimai. Po filmo – kurtinantys. Nusileidžiu keliomis eilėmis žemiau. Baltas smokingas užstoja vaizdą. Juoda suknelė užsikirtusi šaukia "bravo". Braunuosi. Parteryje režisierė apkabina aktorių Adriano Tardiolo. Šis santūriai šypsosi. Ta jo šypsena... Joje telpa italų neorealizmas, Renesanso tapyba, šventųjų paveikslėliai. Ovacijos tęsiasi. Filmuoju telefonu. 36 sekundžių įrašas. Dar ir dabar prieš rašydamas įsijungiau.
---------------------------------------

Mantė Valiūnaitė

Tokio magiško ir į pačią žmogiškumo šerdį pataikančio kino nebėra daug, jis man pats tikriausias, dėl to Alice Rohrwacher dar kartą įrodo, kad yra viena stipriausių dabar kuriančių režisierių. Jos kine galima pamatyti mokytojus, bet šios citatos niekada netampa vagystėmis, o greičiau pokalbiu su praėjusiais laikais ar išėjusiais kūrėjais.
-----------------------------------
15 min. kino kritikė Monika Gimbutaitė:

Alice Rohrwacher "Laimingasis Ladzaras" yra įvaizdžių, citatų ir alegorijų tirštas filmas, kurį perskaityti galima įvairiai, tačiau kad ir kokį pjūvį bepasirinksi, galiausiai vis vien atsimuši į du pagrindinius filmo dugnus: magiškąjį realizmą ir socialinę kritiką. A.Rohrwacher meistriškai sujungia šias dvi plotmes, pasakodama apie šventąjį, drauge su kitais valstiečiais vergaujantį markizei. Virš realybės pakylėtas, tačiau nuo jos realijų neatsietas "Laimingasis Ladzaras" tampa modernia pastorale, klausiančia, ką šiandien reiškia būti žmogumi: ką reiškia ieškoti savo vietos po saule, kai net saulė, regis, priklauso turtingiesiems, ir ką reiškia atjausti kitą, jį suprasti bei atleisti, net jei tam gali prireikti šventojo kantrybės.



kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 14524

2020-05-09 19:53 3 žinutė iš 4 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
JONAS ŪBIS:

"Filme "Laimingasis Ladzaras" režisierė Alice Rohrwacher kuria pasaulį, kuriame sustojo laikas. Tai pabrėžia ir 16 mm juosta nufilmuoti kadrai, dvelkiantys antikvariniu autentiškumu, ir neprofesionalūs aktoriai, kurių filme dauguma. Toks filmas galėjo būti sukurtas 8-ajame dešimtmetyje: kapitalizmo kritika, Pranciškaus Asyžiečio citatos, magiškasis realizmas, simboliai ir metaforos žadina daug prisiminimų. Dideliame ekrane "Laimingojo Ladzaro" vaizdų grožis gniaužia kvapą. Kita vertus, filmas priverčia suvokti, kaip šiuolaikinis kinas atpratino mus nuo alegorijų ar metaforų.

Apie biblinį Lozorių žinoma nedaug: praėjus keturioms dienoms po mirties, Kristus sugrąžino jį į gyvųjų pasaulį, nes jis buvo nuolankus ir pasitikėjo žmonėmis. Šventasis Lozorius tapo raupsuotųjų globėju.


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 14687

2021-06-18 22:56 4 žinutė iš 4 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
JONAS ŪBIS dar prideda:

""Laimingas Ladzaras" ("LRT Plius", 24 d. 21 val.) sulaukė gana prieštaringų vertinimų, mat vienus nuvylė pernelyg paprastas filmo metaforiškumas, o kitus sužavėjo jo tapybiškumas ir magiškasis realizmas. 16 mm superjuostoje kurtas filmas pasakoja apie Dievo ir žmonių pamirštame Sicilijos kaimelyje gyvenantį Ladzarą, kurį išnaudoja ir baronienė, ir kaimiečiai. Šis italų neorealizmą verčiančios prisiminti pasakos veikėjas yra nuoširdžiausio gerumo įsikūnijimas. Rohrwacher pasakoja apie šiuolaikinę vergiją, panieką vargšams ir kapitalizmą."


Puslapiai: 1 
Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje
Atsakyti Kitos temos Nauja tema



Pranešti apie naujas žinutes šioje temoje
Mano prenumeratos

Statistika

Kinomanai: 3.110 Žinučių forume 189.339 2.245 Narių klube 3.025 Banga.lt laikrodis 06:14 Dažnai užduodami klausimai ir atsakymai



Kinomanai

Moderuoja: Diaboliq, BangaLT, kertukas, Froidas
Statusas: ne narys (Įstoti)
Filmų archyvas
Forumas
Naujienos
Nariai
Foto
Nuorodos

Banga.lt klubai


Mano įrankiai

Privačios žinutės
Mano temos
Dienoraštis
Draugų adresai
Mano duomenys

Mano meniu

Į mano meniu įkelti puslapį: Alice Rohrwacher LAIMINGASIS LADZARAS (Lazzaro felice, 2018)

Prisijungę draugai

Visi draugai

Paieška

 

Dažnai užduodami klausimai