Negyvenantys Vilniuje greičiausiai dabar turės įdomesnių ir dažnesnių kultūrinių renginių rudens-pavasario metu sostinėje net 5 teatro ir koncertų salės uždaromos didesniam ar mažesniam remontui. Nacionalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinis dramos, Valstybinis jaunimo teatrai, Kongresų rūmai, Valstybinė filharmonija. Sunku įsivaizduoti vilniečių laisvalaikio leidimą prasidėjusiais ilgesniais vakarais be šių salių...
Užtat trupės ir meno kolektyvai sės į autobusus ir riedės ten, kur salės veikia... Reikėtų ten vietiniams naudotis situacija ir sekti reklamą...
Štai, matau ir populiariausias tarp žiūrovų 2017-2018 m. dramos teatro pastatymas, OSKARO KORŠUNOVO perdirbtas klasiko iš senovės MOLJERO "Tartiufas" tampa "išvažiuojamuoju". Tiesa, iki žiemos spektaklis nukeliaus tik į Basanavičiau g. Į netoliese esančius ir iki XX a. vidurio buvusius Vilniaus Operos ir baleto rūmus, o dabar Lietuvos rusų dramos teatrą. Įroniškiausia, kad būtent rusdramio vadovas dar prieš 2 metus užtikrintai aiškino, jog "nuo Naujųjų suplanuota teatrą uždaryti rimtai rekonstrukcijai". Tikrai prašosi jau seniai... Bet, matyt, skandalingi liudijimai apie vadovą, nuskandino nebūtin ne tik meno vadovą ir vyriausiąjį režisierių, bet ir visą teatro atnaujinimą(tikėkimės laikinąjai).
Tai dabar tuo ir naudojasi klastingasis Tartiufas
Praėjusiame teatriniame sezone jeigu pamatai besibūriuojančius žmones Gedimino pr. priešais tris meno mūzas ir žinai, kad tądien nėra geriausio "Sirenų" ar "Naujojo Baltijos šokio" festivalių spektaklio, gali lažintis, kad susirinkę laukia bendraminčių draugų, nesuskubusių anksčiau atvykti į spektaklio TARTIUFAS pamatymą. O gal ir atliekamų bilietų tikimasi gauti, nes kasoje seniai nebėra... Viduramžiuose parašyta komedija akivaizdžiai perėmė angažuotumo iniciatyvą iš to paties Koršunovo hito IŠVARYMAS (šis rugsėjyje net bus rodomas SIEMENS rūmuose!). Neabejotinai rekomenduoju puikiai praleisti vakarą šiame spektaklyje, kas dar jo nematė.
Šio scenos veikalo vertinimai iš teatro kritikų varpinės ir žiūrovų nuomonės gavosi stipriai skirtingos. Svetainėje http://www.teatras.lt galite pasiskaityti kritikų įspūdžius., Jų kritikos strėles, kaip ir nedidelius pagiriamuosius žodžius suformavo, manau, bent 2 priežastys:
1. Oskaras Koršunovas įpratino visuomenę prie visai kitokių savo komedijų (palyginkime, pvz. jo pritaikytą vokiečio dramaturgo "Shopping and *bliamba*ing" tuometinėms Lietuvos miestiečių madoms ir polinkiams, ar išlaikytą didelį prasmingumą juokingose Bulgakovo literatūrinio šedevro "Meistras ir Margarita"adaptacijose NDT scenoje. Norėtųsi, kad ir XVII a. viduryje parašytas juokingas tekstas apie gudrų sukčių ir apsimetėlį, būtų tiek aktualus visuomenėi, kiek buvo aktualios ankstesnės režisieriaus pastatytos komedijos. Bet prikeliamas kiek kitoks humoras iš anų laikų...
Ogi žiūrovai neieško "vinių" ir džiaugiasi reginiu akims ir juokais ausims. Šiuokart juokavimo lygis aukštas. Jau vien tik aktorių sudėtis neeilinė...
2. Kritikai skuba pamatyti pirmus rodymus. Ogi TARTIUFAS susikristalizavo į šiandieninį lygį ilgai ir sunkiai. Todėl tikrai išlošiau pamatęs spektaklį beveik praėjus pusmečiui nuo jo premjeros. Tuomet kritikai jau nebežiūrėjo, nes buvo viską parašę. O vėlesnieji žiūrovai išlošė ir gėrėjosi geriausia vaidinimo forma.
Spektaklis netapo šedevru. Bet palaikau bene didžiausią pasaulyje tarptautinį teatrų festivalį Avinjone (Prancūzija), kuris savo istorinio tautiečio klasikinį lietuvių parodytą kūrinį, priėmė labai nuoširdžiai ir su liaupsėmis., Visai kitaip nei teatro meno metų pasiekimų apdovanojimų "Kristoforų" komisiją, kuri visiškai ignoravo populiarų spektaklį ir neskyrė jam jokių statulėlių.
Specilaliai nuosekliai nepasakoju įvykių scenoje nemažai bičiulių, gausiančių šį laišką jau yra pamatė TARTIUFĄ.
Tačiau negaliu susilaikyti nuo prisiminimo, kad pripažinto spektaklių scenografo, daugiausia dirbančio užsienyje, VYTAUTO NARBUTO scenos paruošimas. Man kiek daugiau žinomi britų tokie parkai. Žinoma, neabejotina, kad ir prancūzai gali didžiuotis tokiais. Na, o norintieji paprasčiau pamatyti tokį žalią grožį natūroje, gali suskubti dar šiemet nuvykti į Ventspilį jis išsiskiria tokiomis gražiomis klombomis. Bet kai tokia scena, akimirkai užgniauži kvapą. Tiesa, greitai pamatai, kad šiame žaliąjame labirinte ir paprasčiausias klozetas įmontuotas, ir stovi šaldytuvas, ir dekoratyviniai staleliai su kėdėmis. Galų gale, prisistatantys mūsų teatro žvaigždūnai visai nepanašūs į XVII a. gyventojus. Reiškia asociacijos su šiuolaikine gyvensena bus vyraujančios. Ir tikrai, moljeriška poezija pagardinama replikomis apie LR Seimą ar kovo 8-ąją...
Nepasakodamas veiksmo, baigsiu pasvarstymu apie spektaklio premjerą lydėjusį skandaliuką. Kai pernai pavasarį turėjo įvykti TARTIUFO premjera ir visi bilietai į kelis spektaklius buvo išpirkti, nelauktai "mistinė" NDT meno taryba ar koks ten panašiai pavadintas darinys, vadovaujamas teatro direktoriaus, paskelbė, kad premjera atidedama rudeniui ir bilietai grąžinami. Premjeros atidedamos ne retai, bet, kad jau neįvyktų premjera pardavus bilietus, pasitaiko retai. Pasklido visokių svarstymų ir pletkų pradedant, kad mūsų teatro šviesulys Koršunovas pirmąkart ėmęsis Moljero, patyrė kūrybinį fiasko, kad dalyvių drausmės pažeidimai sužlugdė repeticijų procesą ir pan. Galvoju, tiksliausiai situaciją apibūdino scenos primadona NELĖ SAVIČENKO. Aktorė, kuri po monologo spektaklio pradžioje, išrėžia:
Aš čia dabar suvaidinau ką reikėjo, dabar ilgam dingsiu. Pasirodysiu tik spektaklio pabaigoje (tekstą cituoju laisvai) (jei neklystu, ji pasirodo finale pyškindama iš pistoleto...).
Taigi, ji radijo laidoje paaiškino, kad didikų iš senovės vaidmenys "nelipo" aktoriams. T.y., jie nerado raktų, kaip traktuoti XVII a. piliečius. Ir tas buvo ne 2-3 aktoriams, bet praktiškai visiems. Todėl premjeros atšaukime nematanti nieko tragiško.
Žodžiu, kas dar nesuspėjote pamatyti šį linksmą, talentingų aktorių vaidinamą spektaklį, siūlau pasižiūrėti, ar toks sušiuolaikintų personažų traktavimas "TARTIUFE" jau pavyksta aktoriams. Neturėtumėte gailėtis...
Vakar teko laimė išvysti jau naują OSKARO KORŠUNOVO premjerą RUSIŠKAS ROMANAS, skirtą vieno iš ryškiausių žmonijos istorijoje literatūros klasiko LEVO TOLSTOJAUS ir jo šeimos biografiniams faktams teatrališkai atskleisti. Apie šį "galingą"spektaklį , neabejotnai tapsiantį vienu iš naujojo sezono "viniu", būtinai parašysiu keletą žodžių, o dabar siūlau grįžti prie TARTIUFO ir paskaityti stebėtinai atvirą režisieriaus interviu.
Gi yra knygų, kurių negali palikti nebaigęs skaityti. Taip ir šios išpažinties negalėjau nebaigti skaityti "vienu atsikvėpimu". Režisierius paaiškinama, kodėl didžiausiame pasaulio teatrų forume patyręs neįtikėtiną triumfą vaidinimas buvo atšauktas mūsų Nacionaliniame dramos teatre ir pasirodė tik kitame sezone:
Pažiūrėjusi TARTIUFĄ Girstutyje, žinomiausia Kauno choreografė BIRUTĖ LETUKAITĖ feisbuke brūkštelėjo:
TARTIUFAS!!! Genialu arba arti to!!! Oskaras Korshunovas ir Moljeras! Tiesiog neįtikėtinai gerai!!! Na, ir aktoriai!!!!
Kaip taikliai režisierius dūrė pirštu į mūsų, 21a. sutartiufėjusią visuomenę. Visi tokie "nice", kas beatsitiktų turi būt "nice" ir dar ta, amerikoniška, nusaldinta šypsena!... Na ir būtinai kalbant ar siunčiant SMS vieni kitiem - kas antras žodis angliškai! Juk taip - "cool" atrodom arba jau nebejaučiam kas mes, nes esam "europiečiai"...
Oskarai Korshunovai, tu esi už ribų, už viso to, ką įmanoma logiškai išmąstyti ribų. Turbūt tai yra genialumas. Tavo Tartiufas neša stogą, lengva ranka, beprotiškais posūkiais ten, kur atrodė siena ir visiškai žudančiu vizualumu. Giedrius Savickas, Toma Vaškevičiūtė, jūs nuostabūs ir aštrūs, kaip ir tie, kurių neturiu facebooke draugais.
Temą
2018 08 25 d. 21:11 pradėjo
