Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai
Prisijunk: Pamiršau slaptažodį  Užsiregistruoti
Rėmėjai:

Jūratė ir Vilma Samulionytės MOČIUTE, GUTEN TAG! (2017)


Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje

Atsakyti Kitos temos Nauja tema Temą 2018 01 10 d. 21:06 pradėjo  kertukas, peržiūrėta 1910 k.
Puslapiai: 1 
kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13697

2018-01-10 21:06 1 žinutė iš 3 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Scanoramos festivalyje matydamas šį keisto pavadinimo lietuviško filmo skelbiamą premjerą, galvojau, kad reklamuojama tipiškas festivalinis kūrybinės saviraiškos pavyzdys. Kai susivokiau, jog tarp pirmųjų kūrėjų nurodoma JŪRATĖ SAMULIONYTĖ, susidomėjau. Ir mano laimė, kad premjeros vakarą, neatsirado trūks plyš būtino pamatymo festivalyje filmas ir atsidūriau seserų kino autorės Jūratės ir fotografės Vilmos SAMULIONYČIŲ premjeroje Močiute, Guten Tag!

Patyriau didžiulį malonumą jau vien dėl to, kad viskas, ką įmanoma "išspausti" iš tokio tiriamosios dokumentikos kino, seserims pavyksta!
Paprasčiausiai nesitikėjau, kad pilno metro filmas apie savo kilmės šaknų aiškinimąsi taps toks įdomus "pašaliniam", t.y., visai nepažįstamam šios šeimos, žiūrovui. Jūratę iš matymo pažįstu ir visuomet susitikę sveikinamės, bet, kad ji turi neabejotinų vokietės kilmės šaknų, nė nepagalvosi. O tos šaknys filme labai kūrybingai išaiškintos ir dar taip, kad žiūri filmą "vienu atsikvėpimu". Akivaizdžiai patvirtinama, kad tautiečių sugebėjiumai kurti dokumentinį kiną aiškiai pranoksta bandymus vaidybiniame ceche...

Tokio žanro filme, kai ieškomi senoliai, manipuliuojama archyvinėmis nuotraukomis, labai lengva nuslysti į lygmenį, kai žiūrintysis į tai paprasčiausiai ims žiovauti. Neatkuriu atmintyje apdovanotojo Jūratės debiutinio filmo "NERUTINA", bet vėlesnis "ŠANCHAI-BANZAI" man ir, esu įsitikinęs, visiems tapo tarsi "bombos sprogimas" lietuviškame kine. Neseniai jį rodė LRT. Malonumas žiūrint antrąsyk buvo nė kiek ne menkesnis. Netgi stipraus lietuviško dokumentinio kino fone, "Šanchai-banzai" įsibrėžė atmintin kaip vienu iš geriausių XXI a. pavyzdžių...
Ką gi, "Močiute, Guten Tag!" tik patvirtina Jūratės Samulionytės (ji vis dėlto, manau, daugiausia buvo atsakinga už filmo sukūrimą) talentą. Gana panašus į puikų GIEDRĖS BEINORIŪTĖS trumpo metro "Gyveno senelis ir bobutė" pagal idėją, naujasis visiškai nenusileidžia Giedrės kūrybingumui. Būtinai eisiu antrą kartą pasižiūrėti, nes per festivalines pagundas, nemačiau pradžios. Ir, esu tikras, vėl žiūrėsiu su tokiu pat įdomumu, nes "prikausto". Netgi seserys, pavojingai priartėjusios prie TV stilistikos, kai žinomas istorikas dėsto Lietuvos prieškario ir karo laikų realybę, sugeba išsisukti taip, kad neprofesionalumas neprasiveržia...

Filme yra realiai tragiškas epizodas, apie kurio esmę net lyg nujausdama filme kalbėjo sesių mama, kuris sukrečia žiūrovą. Jis taip netikėtai atsiranda filme, jog net šūktelėjau iš netikėtumo... Ciniškai vertinant vien kinematografiškumą, tai tik labiau sustiprina filmo tikroviškumo įtaigą bei jautriuosius aspektus (cinizmas čia pavartotas todėl, kad niekas nelinkėtų niekam tos situacijos, kuri atsitinka Samulionių šeimai). Simpatiška sesių mama, turinti judėjimo ribojimą, ką matome ir filme, po premjeros prisipažino aštriau, negu sakė pačiame filme – žiūrėti jai buvo sunku... Džiaugiuosi, kad ir kiti kino apžvalgininkai nespekuliuoja tuo įvykiu, atsitikusiu befilmuojant "Močiute, Guten Tag!", nes būtina, kad žiūrovas pats patirtų jausminį šoką žiūrėdamas filmą. Todėl neskaitykite apžvalgų ir komentarų – eikite žiūrėti !!!.
6 metus kurtas filmas (2 metai apgalvojant koncepciją, 4 - realiai kuriant) tikrai vertas kiekvieno lietuvio dėmesio. Juk be konkrečios šeimos istorijos, čia itin daug sužinai ir apie Lietuvos XX a. vidurio situaciją. Kartoju, tai tikrai įdomu! Filmo tarptautinėje premjeroje Liubeke vokiečiams buvo labai įdomu. Nes čia ir apie jų tautos istoriją....

Iš autorių interviu:
"Kai pradėjome kurti filmą, mūsų tikslas nebuvo būti filmo personažėmis. Bet kai domiesi asmeniniais dalykais, labai įsitraukti, todėl pradėjome filmuoti ir savo refleksijas. Nuo personažų po truputį kamera pradėjo suktis į mus pačias. Iš režisūrinės pusės tai nėra lengvas dalykas, nes reikia absoliučiai pasitikėti operatoriumi, mat tau tuo metu svarbiau būti kadre ir negali kontroliuoti, kas filmuojama. Buvo sunku tai paleisti, bet po pirmųjų filmavimų supratom, kad galime eiti būtent tokiu keliu", – sakė J.Samulionytė.

"Bet kai pradedi kalbėti, negali kalbėti pusiau. Jei pasiryžti, kad esi atviras iki galo, tai ir esi atviras iki galo", – kalbėjo V.Samulionytė ir pridūrė, jog su sese filmavimų metu nuolat tarėsi, ką filmuoti, o ko ne, kaip kalbinti mamą ir ar verta ją remti prie sienos ieškant atsakymų."

Pasak J.Samulionytės, filmavimų metu jos su sese suprato paprastą dalyką – atvirumas sukelia atvirumą: "Man atrodo, kad kalbėti yra labai svarbu. Nekalbėjimas eina per kartų kartas, iš senų senovės. Tam tikri dalykai nutylimi, nesakomi, arba visi žino, bet nekalba. Sudaromas savotiškas tylos paktas. <...> Bet po filmo premjeros Liubeko kino festivalyje sulaukėme labai daug palaikymo, žmonės prieidavo ir pasakodavo, kad ir jų šeimose būta panašių istorijų."

Kūrybinė grupė, norėdama, jog filmą pamatytų ne tik tie žmonės, kurie įprastai vaikšto į kiną, atliko tyrimą, kurio metu mėgino išsiaiškinti, kokie yra vyresniosios kartos lankymosi kino teatre įpročiai. Rezultatai nenudžiugino – 45 proc. vyresnių nei 50 m. žmonių kino teatre nebuvo daugiau nei dešimtmetį, 9 proc. apklaustųjų apskritai neprisiminė, kada paskutinį kartą buvo kine. Su anūkais kino teatre buvo apsilankę vos 5 proc. respondentų.

"Įvertinę tyrimo rezultatus pagalvojome, kad būtų graži akcija skatinti į filmą ateiti su seneliais, tėvais, ir pasikalbėti tomis temomis, kuriomis įprastai nesikalbame. Su kino teatrais visoje Lietuvoje sutarėme, jog filmo atidarymo savaitgalį (sausio 12 – 14 d.) vyks akcija, kurios metu į filmą atėjus su močiute ar mama, jai už bilietą mokėti nereiks", – spaudos konferencijoje sakė filmo prodiuserė Ieva Norvilienė.
Ši akcija vyks kino teatruose "Forum Cinemas Vingis", "Pasaka" ir "Skalvija" Vilniuje, taip pat "Forum Cinemas" Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13699

2018-01-11 10:39 2 žinutė iš 3 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Ir vis dėlto, kokią istoriją papasakoja filmas?

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Rusijai ir Vokietijai dalijantis pasaulį, greta daugelio teritorinių susitarimų taip pat vyko derybos ir dėl apsikeitimo etniniais gyventojais. Taip 1941 m. pavasarį, vykdant pasirašytos sutarties sąlygas, Lietuvos vokiečiai Reicho užsienio politikos operacijos "Heim ins Reich" (liet. "Namo į imperiją") metu buvo priversti keliauti į savo "tėvynę". Parodos, o taip pat ir filmo priešistorė – įvykiai, atsitikę kaip tik tuo metu netoli Kudirkos Naumiesčio, Bajoraičių kaime, autorės močiutei Ellai Fink su šeima traukiantis iš Lietuvos. Iki 1944 m. Finkių šeima gyvena vokiečių okupuotoje teritorijoje (dabartinė Lenkija). Tvyrant visuotiniam chaosui ir nerimui karo pabaigoje Ella Fink su savo pussesere Mėta nusprendžia grįžti šiek tiek ryčiau, arčiau gimtinės, niekam nesakydamos to sprendimo priežasties. Lietuvoje jos buvo registruotos tik 1946 m. kaip iš nacistinės Vokietijos išgelbėtos Lietuvos pilietės (sulietuvintais vardais ir pavardėmis – Mėta Finkytė ir Elė Finkytė). Vėliau nė viena neprisipažino, kodėl jos sumanė grįžti. Mėta visada sakydavo, kad Elė norėjo susirasti savo Kazimierą, o močiutė sakydavo, jog Mėta kažkur "turėjo berną" ir norėjo jį susitikti.

Po 35 metų, 1979 m., prasidėjus vadinamajam režimo atšilimui, per karą išskirtos šeimos nariams vėl leista susitikti. Į Vilnių iš Vakarų Vokietijos atvyksta Elės jaunesnioji sesuo Selma su dukra Erika. Ji perduoda savo seseriai Elei 1951 m. jai rašytą mylimojo Kazimiero laišką iš Kanados.

Autores labiausiai domina močiutės emocinė patirtis. Kodėl ji nusprendė likti Lietuvoje? Koks buvo gyvenimas pabėgėlių stovykloje Schlawe’je? Kas buvo tas Kazimieras ir ar tikrai būtent jis buvo dingstis grįžti? Kaip ji grįžo į Lietuvą? Ar pagalvojo apie tai, jog kai kurie jos priimti sprendimai bus lemtingi? Ar numanė, kad kai ko nebegalės grąžinti atgal arba pakartoti?

Žinoma, atsakymų į šiuos klausimus po tiek laiko neįmanoma surasti. Kaip autorė pati sako, jog svarbiausia buvo ne rasti atsakymus (kaip bebūtų gaila), o užduoti ir suformuluoti klausimus. Tai tapo labiau patirties įsisąmoninimu ir suvokimu nei bandymu išsamiai atpasakoti.
-------------------------------

2018 m. sausio 16 d. 17.30 val. atidaroma Vilmos Samulionytės foto paroda "Liebe Oma, Guten Tag! arba Tylos paktas" Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19, Vilnius).

Paroda sudaryta iš vizualinės medžiagos, rastos ir užfiksuotos kuriant Vilmos Samulionytės ir jos sesers Jūratės Samulionytės dokumentinį filmą "Močiute, Guten Tag!".


Galerijos darbo laikas: II-V 12.00-18.00 val. VI 12.00-16.00 val. Įėjimas paprastai būna nemokamas.
Paroda "Liebe Oma, Guten Tag! arba Tylos paktas" veiks 2017 01 16 – 02 17

Vilma Samulionytė (g. 1978) baigė mokslus Kauno technologijos universitete ir FAMU (Kino ir TV fakultetas Prahos menų akademijoje). Dalyvavo ir surengė parodas Lietuvoje, Čekijoje, Slovėnijoje, JAV, Danijoje, Turkijoje ir kt. Du metus dirbo fotografe Rijade, Saudo Arabijoje. Dabar gyvena ir kuria Vilniuje.



kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 14629

2021-03-23 13:32 3 žinutė iš 3 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Kam patiko šis filmas (o neabejoju, kad tokių daug!) turėtų nepraleisti dabar vykstančiame KINO PAVASARYJE vokiečio Thomas Heise panašiais principais sukurtą Heimat yra erdvė laike

Kiek vėliau pamačiau kitą vokiečių dokumentinį Valchenzė amžiams. Pasirodo, šis dar artimesnis sesučių Samulionyčių kūriniui! Fain....

https://kinopavasaris.lt/lt/programa/7680-valchenze-amziams


Puslapiai: 1 
Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje
Atsakyti Kitos temos Nauja tema



Pranešti apie naujas žinutes šioje temoje
Mano prenumeratos

Statistika

Kinomanai: 3.105 Žinučių forume 189.307 2.243 Narių klube 3.025 Banga.lt laikrodis 01:36 Dažnai užduodami klausimai ir atsakymai



Kinomanai

Moderuoja: Diaboliq, BangaLT, kertukas, Froidas
Statusas: ne narys (Įstoti)
Filmų archyvas
Forumas
Naujienos
Nariai
Foto
Nuorodos

Banga.lt klubai


Mano įrankiai

Privačios žinutės
Mano temos
Dienoraštis
Draugų adresai
Mano duomenys

Mano meniu

Į mano meniu įkelti puslapį: Jūratė ir Vilma Samulionytės MOČIUTE, GUTEN TAG! (2017)

Prisijungę draugai

Visi draugai

Paieška

 

Dažnai užduodami klausimai