Richard Linklater VAIKYSTĖ (Boyhood, 2014)

Richard Linklater VAIKYSTĖ (Boyhood, 2014)

OSKARO nominacijos:

  1. Geriausias filmas
  2. Geriausias režisierius
  3. Ethanas Hawke – geriausias antraplanis aktorius.
  4. Patricia Arquette – geriausia antraplanė aktorė.
  5. Geriausias originalus scenarijus
  6. Geriausias montažas.

"Vaikystė" pristatyta 5 kategorijose britų kino apdovanojimų BAFTA nominacijose.

RICHARD LANKLATER ir jo sukurti bei jį išgarsinusieji filmai IKI SAULĖTEKIO (Before sunrise, 1995) bei tęsinys IKI SAULĖLYDŽIO (Before sunset, 2004) yra įvertinti kiekvieno kinomano.
Naujausias jo filmas, šių metų pradžioje debiutavęs Berlyno kino festivalyje ir liudininkų teigimu, buvęs bene geriausias filmas ten, VAIKYSTĖ stilistiškai galima sakyti artimas aniems etaloniniams jo filmams, nes variklis – gerai suręsti dialogai. Bet, jei saulėtekis/saulėlydis, bei 2013 m. vėl sugrįžęs prie pirmų dviejų, trečiasis – PRIEŠ VIDURNAKTĮ (trečias tęsinys!!!) labai primena prancūzų Naujosios bangos klasiko ERIC ROHMER kūrybą, tai VAIKYSTĖ pribloškia savo kūrybiniu užmoju – Linklateris dvylika metų filmavo tą patį berniuką ELLAR COLTRANE, kuris yra pagrindinis personažas Meisonas. Tuo pačiu 12 metų vis pasifilmuodavo Meisono biologinį tėvą vaidinantis etatinis režisieriaus aktorius ETHAN HAWKE (vaidinęs visuose 3-uose aukščiau minėtuose filmuose), prieš dešimtmetį ryškia Holivudo žvaigžde buvusi PATRICIA ARQUETTE (mama) ir netgi tikra Richard Linklater dukra LORELEI LINKLATER, fime įkūnijanti Meisono seserį. Kokia buvo šio filmo sumanymo rizika, parodo ir nei kiek išoriškai matomo susikaustymo, užsidarymo savyje per visus 12-a metų nepraradęs pagrindinis aktorius. Matosi, jog jaunystėje Lorelei yra kur kas šarmingesnė nei ELLARAS. Paaugusiai jai filme tenka mažesnė reikšmė.
Įsivaizdavau filmą kitokį. Kai kas sakė, jog nėra siužeto (?!), jog “sunkiasvoriai” tie dialogai. Pamačiau kitką.

Scenaristas ir režisierius R. Linklateris subtiliai kuria amerikietiškos šeimos istoriją, pamažu, per iškalbingas detales, herojų permainas atskleisdamas jos likimą. Veiksmas vyksta Amerikos provincijoje, tad ir kasdienybė čia, matyt, keičiasi lėčiau, nepaisant naujų vėjų. Pirmoje filmo pusėje ypač įtaigus man pasirodė šeimyninių problemų atspindys mažose atžalose. Be didaktikos, graudenimų aiškiai parodoma, kokius dvasinius išgyvenimus patiria vaikai, kai jų abu mylimi tėvai negali sutarti tarpusavyje. Filmas idealus. Antrai pusei jau galima pažerti ir kritikos trupinių. Atrodo, ne visi dialogai taip ir būtini, nes kai kurie bendravusieji su herojais, kaip mat ir dingsta iš ekrano (pvz. įdomi pašnekovė klasiokė dviratininkė), kai kurie akivaizdžiai galėtų būti trumpinami. Pavyzdžiui su foto būrelio vadovu, nors filmas ir baigiamas mintimi, kad Meisonas taps foto menininku… Žodžiu, būtų tik į gerą, jeigu filmas artėtų prie įprastų 2 valandų trukmės, o nesiektų beveik 3-jų. Tačiau, nereikėtų suprasti šių mano išvadų, kaip pasiekiančių nuobodulio ar neįdomumo stadijas. Ir tikrai nepavadinčiau filmo “besiužečiu” – paaugliškas brendimas, asmenybių formavimasis šeimos pokyčio fonuose (mama sugeba pagyventi su 3 vyrais, padariusiais milžinišką įtaką vaikų psichologijai, kol galų gale vis vien liks vieniša) rodoma kaip niekad nuosekliai. Kurgi – 12 metų filmuotas vaikų augimas. Paprastai vaiko tokią gyvenimo trukmę filmuose turėtų suvaidinti mažiausiai kokie 3 aktoriai, ogi čia viskas natūralu !!! Šiuo požiūriu filmas tikrai unikalus. Ir įdomiai žiūrisi. Laikmetį bandoma atspindėti įvairiapusiu garso takeliu. Bet tai daroma neįkyriai (reikia dar įvertinti, kad Meisono ir Samantos tėvas yra muzikantas), nesivaikant pačių didžiausių rodomo laikmečio hitų įdėjimo. O kad režisierius dar labiau netrumpino filmo, žmogiškai labai suprantama – kai kuri filmą, kasmet pafilmuodamas sugalvotą siužetą net 12 tų metų, gaila “duoti valią žirklėms”.
Galima manyti, kad galima ir toliau šią šeimynėlę filmuoti 12 metų, atsakant į klausimą ar taps Meisonas geru foto menininku, bet abejotina perspektyva – subrendęs ELLAR COLTRANE neatrodo turintis aktoriaus talentą…

Filmas tikrai papuošė ką tik pasibaigusios SCANORAMOS repertuarą.