Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai
Prisijunk: Pamiršau slaptažodį  Užsiregistruoti
Rėmėjai:

Jonas Vaitkus EGLUTĖ PAS IVANOVUS


Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje

Atsakyti Kitos temos Nauja tema Temą 2013 12 04 d. 10:54 pradėjo  kertukas, peržiūrėta 3203 k.
Puslapiai: 1 
kertukas
Geras banginis

Klube: narys

Parašė žinučių: 12150

2013-12-04 10:54 1 žinutė iš 3 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Spektaklį galima laikyti ryškiausiu XXI a. teatriniu pastatymą Valstybiniame rusų dramos teatre Basanavičiaus gatvėje.
Iš karto galima numanyti nepasitenkinimą tokiu objektu – Rusų dramos teatras..... Kas ten įdomaus galėtų būti? Juk vaidinama rusiškai (yra lietuviški subtitrai). Dėl geidžiančios stebėti ne lietuviškai vaidinamų pastatymų publikos trūkumo, seniai šis Vilniaus teatrinis vienetas išgyvena ne lengviausius laikus. Esu įsitikinęs, jog dauguma gausiančių šį laišką seniai pamiršo kelią į jį. Man bent jau tikrai taip. Darau išimtį tik tikrai pavykusiam teatralizuotam muzikinės grupės ANTIS koncertui ZUIKIS PLEIBOJUS prieš keletą metų šiuose rūmuose, kur renginys stipriai savo intriga pranoko ANTIES koncertus, bei kasmetinius puikius VILNIUS JAZZ festivalius čia. Bet tai atskira sfera...

Nors ir būdavo kritikų tam tikri signalai apie čia sukurtus spektaklius, minties aplankyti Rusų dramos teatrą tikrai neturėjau, kol 2012 m., ne taip seniai ėmusio vadovauti trupei mūsų teatro grando JONO VAITKAUS tada naujas pastatymas Eglutė pas Ivanovus, nunešė pagrindinius aukščiausių metų teatrinio darbo įvertinimo simbolius, AUKSINIUS SCENOS KRYŽIUS. Kai išgirstu apdovanotuosius, būtinai užsibrėžiu tikslą stengtis pamatyti. Juk garbių meno vertinimo profesionalų komanda, gavusi iš Kultūros ministerijos komandiruotes ir autobusiuką kaip oficialios komisijos nariai, apie porą mėnesių rieda į visus Lietuvos profesionalius teatrus, kur stebi vaidinimus, kuriuos patys teatrai pasiūlo kaip potencialius apdovanojimų kandidatus. Kartais komisija žiūri videoįrašus, nes arba nėra galimybės pamatyti per gruodžio-vasario mėnesį (na, pvz. nėra Vilniaus city opera "turo" tuo metu jų siūlomam kūriniui), arba nebespėja. Praėjusiais metais, kas susirinks prizus, abejonių man nekilo – Oskaro Koršunovo-Justino Marcinkevičiaus KATEDRA buvo tiek populiarus tarp žiūrovų, toks solidus, prasmingas, patriotiškai virpinantis jausmus pastatymas NADT scenoje, kad, nežiūrint 2011 m. šios trupės sėkmės su M. Ivaškevičiaus IŠVARYMU (nesuprantu vilniečių, kurie net neplanuoja šio nuotaiką mėnesiui pakeliančio spektaklio pamatyti!) turėjo akivaizdžiai "visiems nušluostyti nosis". Bet taip maniau aš...

Komisijos verdiktas buvo: geriausio metų režisieriaus (Jonas Vaitkus), pagrindinio vaidmens atlikėjo (Valentinas Novopolskis, kuris atstovavo, matyt, ir vyrų aktorių ir moterų interesus, nes išdabintas moteriškais rūbais ir peruku, suvaidino spektaklyje vaikų AUKLĘ, – pasiekė, jog moterims Auksinis Kryžius taip ir nebuvo įteiktas. Aktorės žadėjo rašyti depešą Lygių teisų ir galimybių komisijai), geriausiai muzikai (fenomenalus vyresnės kartos kompozitoriaus ALGIRDO MARTINAIČIO darbas), geriausiu dailininku (Jonas Arčikauskas, iš seno teatro garderobo pasiuvęs visam gausiam aktorių būriui neįtikėtinai spalvingą apdarą) atitenka aprašomam Rusų dramos teatro spektakliui EGLUTĖ PAS IVANOVUS. Kitiems dramos kategorijos spektakliams Ivanovų eglutė tikrai nedaug Kryžių paliko....

Žinoma, po tokio netikėtumo (jeigu JONO VAITKAUS spektaklio triumfą galima išviso vadinti netikėtumu), užsidėjau pliusą – būtinai derą prisiminti kelią į Basanavičiaus gatvę ir teatro prasme. Deja, dėl minėto potencialaus nelietuvių kalbos spektaklių žiūrovo trūkumo ir menko spektaklio rodymų kiekio, dėl pasinešimo matyti geriausius kino, teatro, muzikos pavyzdžius, šitą užduotį sau įvykdžiau tik 2013m. spalio 25 d., kai šiuo spektakliu Rusų dramos teatro rūmas baigė švęsti savo 100 metų jubiliejų. Ir sekantis spektaklis EGLUTĖ PAS IVANOVUS, kaip rašiau, bus tik gruodžio 21 d. Vėliau gali ir nebūti..... Kodėl, paklausite apie teatro meno tradicijomis visai dar neseną spektaklį? Ogi dėl reikšmingo fakto – pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje dabartinis kultūros ministras pasiekė, jog Europos paramos lėšos būtų tiesiogiai skirtos kultūrai – pradėjusį antrą šimtmetį pastatą numatoma 2014 metais rekonstruoti, kas praktiškai reiškia ne remontavimą patinkavimu ir perdažymu, o "perstatymą". Ar tai prasidės nuo metų pradžios, ar dar ne – aiškumo spalyje dar nebuvo. Bet grėsmė, jog EGLUTĖS PAS IVANOVUS išvysti gali nepavykti bent keletą metų, tikimybė didelė. Spektaklis nepritaikytas gastrolėms, kuriomis pagal planus, turėtų gyventi šį laikotarpį trupė. Todėl jei dėl kokių priežasčių gruodžio 21 d. nepavyks man nukakti pažiūrėti ir ypač išgirsti neprilygstamą jokiam dramos spektakliui aktorių choro dainavimą dar kartą, būsiu neramus praleidęs progą.....

Kai žiūrėjau spektaklį, pertraukos metu girdėjau radikalių nuomonių skirtumų...
Aš gi sakau, jei būčiau toje rinkimų komisijoje, Auksinius kryžiaus ordinus.... taip pat įteikčiau tam šėtoniškąjam spektakliui, o ne "Katedrai". Kaip sakoma, kame gi reikalas?! Kodėl tokia skirtinga reakcija?!
Esmingiausia kultūrinio vertinimo prieštaravimų dalis, manau, spektaklio šaknų ir nežinojimas ir neįvertinimas. Aš irgi ėjau žiūrėti apdovanotojo spektaklio. Tik išvydęs reginį scenoje, ėmiau suvokti, "kur papuoliau". Praėjusio amžiaus pradžios rusų poetas Aleksandras VVedenskis nėra Lietuvoje "nežinoma" žemė. Dar būdamas studentu dabartinės viduriniosios kartos teatro kūrėjų žvaigždė Oskaras Koršunovas debiutavo Daniilo Charmso kūrybos interpretacijomis TEN BŪTI ČIA (kadangi 1 rub. 20 kap. kainuojančių bilietų paprastai neįmanoma buvo gauti ir reikėdavo registruojantis mėnesio pabaigoje stovėti gyvoje eilėje per naktį prie teatro kasų, (o norinčių papulti į teatrą buvo daug; o man patiko tokios bendravimo su žmonėmis procedūros), tai vis tų bilietų turėdavau. Žiūrėjau šį spektaklį 7-8 kartus. Kitas Oskaro pastatymas jau buvo LABAS SONIA. NAUJI METAI pagal Aleksandrą Vvedenskį. Kažkodėl rodė NADT jį trumpai. Tai nežinau, ar suspėjau pamatyti antrą kartą. (Prisimenu, kad scenos viduryje stačias stovėjo didžiulis karstas į kurį buvo guldomas, ar pats stengėsi patekti Arūnas Sakalauskas. Tuomet jis turėjo vaidinti Sonią? Neprisimenu...). Vėliau ir trečias šių dramaturgų veikalas, berods vadinosi LIGONINĖ NR.2, ar kaip kitaip..... Kritikai ėmė pergyventi, ar itin didelį talentą demonstruojantis jaunuolis Oskaras "neužklims" tuose "oberiutuose" ir sugebės kažką kitokio pastatyti. Istorija, laimei, didžiai paneigė jų būgštavimus..... O nukrypau nuo konkretaus Rusų dramos teatro spektaklio, todėl, kad būtent pačioje XX a. pradžioje gimę rašytojai ir poetai Daniilas Charmsas ir Aleksandras Vvedenskis 1927 m. dabartiniame Peterburge įkūrė avangardinio meno judėjimą OBERIUT (rusiškai būtų REALAUS MENO SUSIVIENIJIMAS), kurio žinomiausiomis figūromis ir liko, nors susivienijimui priklausė grupė žinomų menininkų, tarp jų, pvz. dailininkas Kazimieras Malevičius. Jau po 4 metų jų veiklos, šiuos rašytojus imta tremti iš didmiesčio į provinciją, bet jie nuolat rašė ir net sugebėjo grįžti į Peterburgą. Man dabar keista, jog tokioje demoniškoje šalyje, kaip Stalino Rusija, tokie menininkai faktiškai nebuvo režimo nužudyti. Visai neseniai išėjo A. Vvedenskio kūrinių 700 psl. rinkinys (Vvedenskis mirė, teigiama, nuo pneumonijos, kai jį jau rimtai trėmė į klagerį 1941 m., o Charmsui teko simuliuoti beprotybę ir teismo sprendimu būti gydomam psichiatrijos ligoninėse, bet mirė jis juodžiausiomis Leningrado blokados dienomis, 1942 m.). Keista, kad daugiau kaip dešimtmetį šie literatai galėjo kurti, nors ir sunkiomis sąlygomis, propagavo absurdo stilistiką, buvo nepriimtino komusnistams avangardizmo mene pradininkais Rusijoje. Vienas iš žinomiausių Vvedenskio kūrinių, EGLUTĖ PAS IVANOVUS (1938 m.) akivaizdžiai vaizduoja nenormalius, iškreiptos sąmonės personažus, kurie gana nedviprasmiškai gali būti susieti su taip pat iškreipta visuomenės atžvilgiu tuometinės sistemos šalimi. Manyčiau, kad Rusijos liaudis šiuo metu tikrai daugiau žino ir mėgsta tokius visai kitokio humoro klasikus kaip Ilfas ir Petrovas, bet Charmsas su Vvedenskiu irgi yra tapę neabejotina jų tautos klasika.

Patyręs scenos vilkas JONAS VAITKUS visapusiškai išnaudoja oberiutininko Vvedenskio pjesės juodąjį ir absurdiškąjį humorą. Sako, kad 1997-1998 m. jo pastatyta "Eglutę pas Ivanovus" Norvegijoje ir Suomijoje buvo visai kitokie spektakliai. Rusdramyje vaikų vaidmenis atlieka patys vyriausi, 70-80 metų sulaukę trupės aktoriai. Išaiškinsiu, kur esmė nusivylusiųjų žiūrovų nepasitenkinimui. Kūrinio siužetinis pagrindas – neapsikentusi augintinės Sonios išdykėliškumo ir nepaklusnumo, Auklė be ceremonijų nukertą mergaitei galvą !!!. Ir to negana. Ilgą pirmos dalies laiką, ta galva (didelės lėlės galvos apraiškoje) tampoma po scena ir pan. Personažai lyg nieko neįvyko, toliau sau "filosofuoja", kaip čia reiks sutikt Naujus Metus, kai auklė, va, paėmė ir nukirto Soniai galvą. Ar bus Naujametinė eglutė tokiu atveju? Žinoma, kad su tokiu siužeto faktu, padorus žiūrovas niekaip negali susigyventi. Tiesiog derėjo suvesti, kad Vvedenskis aprašydamas poetine kalba išsigimusius ir dorovės ribas peržengusius asmenis ne tik paraboliškai tai (gal būt) sieja su išsigimimu valstybėje, bet suteikia peno ir jo kūrybos interpretuotojams, tokiems kaip Jonas Vaitkus..Šiam režisieriui, kaip žinia, visuomenės būsenos diagnozavimo tematika yra aiškiai aštriausia (peisiminkite, ką matėte iš jo kūrybos......). Ir pasipiktinę žiūrovai būtų kėlę ovacijas, kaip kėlė tie, kurie priėmė "žaidimo taisykles"

Nuo pat pirmų scenų, pajunti tą "rusiškos sielos siautulio skirtumą" nuo lietuviškojo teatro. O.Koršunovo deklaruotas absurdas aiškiai rafinuotesnis, vaidybos technikos dėka, išglaistytas, juokinantis vien iš aktorių kvailiojimo elegancijos. Čia gi, girdi kur kas daugiau riksmo, kur kas daugiau egzaltuotos vaidybos. Įpratusiam prie lietuviško teatro, ir keista ir smagu būti kartu su kitokia aktorine raiška. Skirtingai nuo mano oponento Vasilijaus, kuris teigė, jog matė, kokie ar tai "pasimetę, ar tai įsitempę" yra aktoriai, vaidinantys absurdo scenas, aš gi mačiau, jog jiems vaidyba scenoje šiame spektaklyje – pati didžiausia šventė. Net, jei salėje ne anšlagas. Nors susiduriame su rusiškos manieros teatru, bet šis tiesiog globaliai atrodantis kuklaus savo talpa rūmo atžvilgiu spektaklis, negalėjo atsirasti be Jono Vaitkaus talento. Veikalas, įtraukęs visus trupės narius. Pastatas, kuris glaudė įvairius perėjūnus iš artimojo užsienio, todėl visai neįdomus lietuviams, dar ir dėlto, kad mintyse labai siejamas su Operos ir baleto senuoju teatru, kompozitoriaus Algirdo Martinaičio dėka turi tokį muzikinį spektaklį, jog negali nutarti, į ką labiau panašus – iškiliuosius Andrew Lloyd Weber miuziklus, ar Imrė Kalmano operečių stilistikai. Juk tiek mažai tokių spektaklių turime – seniai nebėra E.Nekrošiaus MEILĖS IR MIRTIES VERONOJE. Dabar šią liniją sėkmingai tęsia tik Lęstutis Jakštas Kauno operetės teatre bei statydamas miuziklus didžiulėms erdvėms (Romeo ir Džuljeta, Paryžiaus katedra). Iš teatrų panašią muzikos rišamąją tarp atskirų segmentų reikšmę turi tik minėtas "Išvarymas" bei VIDO BAREIKIO naujieji spektakliai. Bet EGLUTĖJE PAS IVANOVUS yra netgi lenkiantis šiuos mėgiamus publikos spektaklius faktorius – ta rišamoji muzikos dalis yra visos trupės galingas choras, o ne profesionalių muzikų gyvai atliekama muzika. Įtariu, kad trupę yra papildę keli "balsai", nes choras tikrai gerai skamba (gerokai pralenkia policininkų G.Verdi "Vergų chorą" Europos vadovams Katedros aikštėje). Kiek supratau, pats kompozitorius buvo "masuotė" pirmuose spektakliuose. Dabar gi, scenoje vaidina, tame tarpe ir imasi įprastos dirigavimo duonos, taip išpopuliarėjęs LRT projekte "Auksinis balsas" Vilniaus simfonetta vadovas VYTAUTAS LUKOČIUS. Puikus jo choras spektaklyje! Nepatikėsi, jog tokiais stipriais balsais dainuoja neprofesionalus choras, o aktoriai....
Antrame veiksme žiūrovai turi galimybę išvysti visas senojo teatro scenos architektūrines paslaptis: Jonui Arčikauskui neprireikė statyti naujų dekoracijų. Jam tereikėjo meistriškai nurengti scenos apdailą ir ją taikliai apšviesti, kad spektaklio fantasmagoriškumas įgautų dar didesnę prasmę.

Netikėto lygio muzikinė absurdo komedija Lietuvos teatro scenoms. !!!


kertukas
Banginis

Klube: narys

Parašė žinučių: 12945

2015-12-07 11:28 2 žinutė iš 3 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Jo, baltarusiams kiek per aukštas pilotažas...:

http://www.15min.lt/naujiena/kultura/teatras/minsko-publika-nesuprato-
jono-vaitkaus-spektaklio-atsistojo-ir-isejo-283-549579


kertukas
Banginis

Klube: narys

Parašė žinučių: 13769

2018-03-04 00:48 3 žinutė iš 3 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę

04.07
ŠEŠTADIENIS
18:30 VAL

http://www.rusudrama.lt/spektakliai/eglute-pas-ivanovus
-------------------------
Apie Charmsą imtas rodyti filmas CHARMSAS:

http://www.kinopasaka.lt/lt/filmai/kharms


Puslapiai: 1 
Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje
Atsakyti Kitos temos Nauja tema



Pranešti apie naujas žinutes šioje temoje
Mano prenumeratos

Statistika

Kultūra: 3.156 Žinučių forume 103.387 547 Narių klube 1.003 Banga.lt laikrodis 00:23 Dažnai užduodami klausimai ir atsakymai



Kultūra

Moderuoja: BangaLT, offca, Someone*Else
Statusas: ne narys (Įstoti)
Forumas
Naujienos
Nariai
Foto
Nuorodos

Banga.lt klubai


Mano įrankiai

Privačios žinutės
Mano temos
Dienoraštis
Draugų adresai
Mano duomenys

Mano meniu

Į mano meniu įkelti puslapį: Jonas Vaitkus EGLUTĖ PAS IVANOVUS

Prisijungę draugai

Visi draugai

Paieška

 

Dažnai užduodami klausimai