Skyrybos
Ar verta buti "kartu", tik tam, kad vaikas turetu abu tevus?
a tai jau kai issiskirsit, tai vaikas tevu netures
tikrai ne. vaikas gi viska jaucia - jei tevelis ir mamyte zaibus svaido, negerbia vienas kito ir dar barasi prie vaiku - tokia seima manau vaikui blogiau nei issiskyrusi seima.
manau neverta dirbtinai klijuotis vien dėl išorinio vaizdo: vaiko, tėvų, giminių, jei viduje jokio ryšio…nes vaikui tėvai bet kokiu atveju yra du: ar jie vienoj trioboj, ar kiekvienas savosiose.
aga, tindiriuska, gerai sakai, vaikas labai kentės ir kaip kempinė gers visą naminę atmosferą. Jei dėl jo tėvai likę kartu mėtysis lėkstėm 
žaibais ar dar kuo nors.
Oi kaip neverta…nes anksciau ar veliau issiskirsit.O vaikui reikia ramoios,psischiskai stabilios aplinkos.Jis jaucia kad truksta jausmo tevu 
.Paskui gali tekti ir pas psichologa lankytis pradet,vaikas nesupras kodel jus jau taip ilgai isbuvot kartu(be ,besipykdami ir t.t) ir kodel negalit taip visa gyvenima(vaikai savanaudziai)?..
jei nemylite vienas kito su zmona, nesimucinkit. Vaikai kazkada uzauga, o skirtis tada dazniausiai buna jau pervelu.:I
aisku negrazu seima ardyti… bet… jei tikrai nieko neiseina… ka tik skaiciau, kad visiskai neirodyta, jog tevu skyrybos pakankia vaikui taip baisia, kad jis visa gyvanima niekaip negali atsigauti po traumos… kip tik, kuo mazesnis vaikas, tuo lengviau jis tai isgyvena… taigi, jei tikrai zinai,kad nieko nebeiseis ir anksciau ar veliau prieisi galuti taska, geriau anksciau
Liūdna,bet tai-tiesa.
Manau,kad neverta.
As pati be tevo uzaugau,o man jo ir nereikejo.Iki 12m.dar vaiksciojau pas ji i svecius,o po to …
Juk skiriasi tevai,o ne vaikas su tevais.
Gana svarbu kokia pas jus namuose atmosfera. Gal jums užtenka išsiskirti mintyse (pripažinti, kad vienas kitam ir vienas nuo kito nebepriklausot), bet dar vienas į kitą galite žiūrėti ir normaliai bendrauti, o gal net gerbti - likit kartu. Pažįstu šeimų kuriose išsiskyrus santykiai labai pagerėjo. O jei jau neapkenčiat vienas kito, tai ir išsiskyrimas nelabai padės stabilizuoti vaiko dvasinę būseną, nes neišvengiamai vaikas turės išklausyti “koks negeras tėvelis ir kokia bloga mamytė” (nors kątik jie buvo nepakartojami)… Vienu žodžiu teks rinktis vieną iš pačių sumaučiausių variantų…
Prievarta mielas nebusi- o kad laimet kara ,kartais verta pralaimet musy(siuo atveju pergale-tavo ramybe,tavo artimuju ir vaiku ramybe).VAikas ne kareivis to nesupras.Todel geriau jau garsios paliaubos nei nuolatiniai tylus apkasu musiai.Gal ne wietoj,bet sveikinu ystojus apsilauziusiu kluba-kad ir kaip baisu,bet tokiu zmoniu vis daugeja-toks yspudis ,kad meilei ir atsidavimui lieka vis maziau vietos…blyn,kaip tuga …
Tikrai, tuga, trepango. Kažkokia velniava - kur tik pasižiūriu, vien skyrybos, vienišos motinos,. Blogiausia, kad traumuojami vaikai, kuriems per smegenis kerta mintis, jog ir jie taip darys užaugę - skirsis.
tikrai NE. is patirties. kai prisimenu kokia namie budavo atmosfera… ir verkiau ir meldziausi ir ko nedariau kad tik tevai galu gale… issiskirtu. nes nepakeliama… akimirkom net eidavau pas mama ir ziodavausi isrekti - skirkis galu gale!, bet niekad neuzteko drasos… tai taip ir tesesi kokius keturis penkis metus… "del vaiku"… kokia nesamone. pragaras ir vieniems ir kitiems.
pritariu
as taip pat, jauciau ta pati, o del musu taip stengesi, dar dabar ta girdim… 
uztai pati to nekartojau, issiskyriau
Paciai tikrai tai padejo…
Be to kai viena drauge skundesi savo vyru patariau jai - skirkis nelauk nieko… Ir dabar nepaprastai dziaugiuosi kad jie nepaklause…
Kaip viskas issisprende nezinau ir klausti nenoriu, bet itariu kad gyvenimo salygu pasikeitimas bei daugybe isdavysciu ir pan. aplinkui turejo itakos. Tiesiog zmones kitaip ivertino tai ka turi ar dar gali tureti…
Gerai,kai tevai del vaiku aukojasi,tik ar verta?Jei issiskyre bus laimingesni tevai,tai ir vaikas bus laimingesnis.Kol mazi,jie taip nesavanaudiskai myli.O ir didesni supranta.
Jei dar svarstot ar skirtis,tai dar ne viskas prarasta.Linkiu rasti jegu gyvent kartu toliau
Po 15 metu galiu konstatuot, kad mano tevu seimos atveju buvo verta. Buvo iskilusi ir jiems tokia dielema, ir zaibus svaidydavo ir skirti per mustynes ne karta teko… Ir taip kokius 5 metus. Bet vienakart, kai tetis paklause pats manes (man tada buvo 9 ar 10 metu, broliui 2 metai), kaip bus, jei mes issiskirtume, as jam aiskiai atsakiau - man reikia abieju Jusu. Jie vis del to neissiskyre ir ka jus sau galvojat? Netgi sutaria dabar visai neblogai, barniu beveik nebera, rado bendru tasku ir veda bendra uki. Jei viens kitam nusibosta - tetis vaziuoja i soda pagyvent, mama lieka namie, bet mama visad savaitgali vaziuoja i soda bet kokiu atveju. Barniu beveik nebeliko. Jau 26 metus kartu gyvena. Taip kad as patarciau neskubeti su sprendimais ir pagalvoti dar karta ar tikrai jau nieko negalima pakesiti. O jei vaikas didesnis - reikia tiesiai paklaust. Mano giliu isitikinimu, vaikams reikia abieju tevu ir kad juos matytu beveik kasdien. Netikiu, kad po issiskyrimo tai imanoma.