EGOIZMAS
SU tuo aisku daznas susiduria,ir kartais nepalankiausiais gvenimo etapais.Xebra,visgi moraliai subrende esam,bet wa man kartais neaisku,gyvenant seimoj,gal galit paaiskint kvailiui
-ar gali seimos griuvimas but ytakotas begalinio egoizmo israiskos?Ir isvis-kur baigias naturalus(nugi visiem buna ,ar ne
naturalus nuovargio oziai ir irzlumas-ir kur prasideda kaip rudys edantis egoizmas?Ir kaip paaiskint zmogui ,kad yra dalyku kuriu daryti nedera, o jei jau is egoistiniu paskatu tai darai,veiksmas visada issaukia atoveiksmy.PAsidalinkit,gracias
Panašią temą gvildenau "Šeimoj", todėl perkeliu tekstą iš ten:
"Puikiai tave suprantu… Su jausmu "aš pavargau" išgyvenau 12m. Kiekviena diena darėsi vis pilkesnė, rankos vis labiau nusvirdavo,galop nusiritau iki to, kad negalėjau gyventi be antidepresantų.Kol vieną eilinę gražia dieną, po vieno eilinio "gražaus" finto paklausiau savęs: vardan ko aš leidžiu su savim taip elgtis? kodėl mūsų šeimos išsaugojimas rūpi man vienai? kodėl dėl žmogaus, kuris mane žemina, aš sutinku atsisakyti visko, kas man svarbu ir brangu?.. Ir su kiekviena diena stiprėjo jausmas, kad gyvenu ne savo, o kažkieno kito gyvenimą. Kai priėmiau sprendimą skirtis, pajutau nepaprastai didelį palengvėjimą. Ką noriu tuo pasakyti? Neskatinu tavęs ardyti šeimą. Tiesiog aš pagaliau įsiklausiau į savo vidinį balsą. Manau ir tu turi pati savęs paklausti, kaip tau gyventi? Jei būsi sąžininga su savim- išgirsi atsakymą. Tegaliu palinkėti tau sėkmės. Ir drąsos. Pažvelgti į savo sielą."
Žodis “egoizmas” man siejasi su “gyventi ne savo, o kažkieno gyvenimą” ir sukelia liūdnus prisiminimus
. O patarėja iš manęs,kaip matai, nekokia
Žodis “egoizmas” man siejasi su “gyventi ne savo, o kažkieno gyvenimą” ir sukelia liūdnus prisiminimus. O patarėja iš manęs,kaip matai, nekokia
SONORAS:patarejo tu visai
bet wa ,beda ta ,kad kartais per jausmu syda budamas kvailai patiklus-atsidaves kartais praziopsai butent ta riba,uz kurio aiskiai demonstruojamas piktybinis nenoras suvokt kito zmogaus savijautos vieno ar kito klausimu atveju,ir tada jau suzaidzia savigarba-“saves zeminti neleisiu…”
Nemylesi saves - niekas taves nemyles.
Negerbsi saves - negerbs taves kiti.
Daznai neisiklausome i savo vidini balsa, nutylime, nors reikia kalbeti, pazadame sau nekartoti klaidu ir vel suklumpame.
Manau, laiku padarytas sprendimas, tiesiog zodis "Stop" - tai ne mano gyvenimas, padeda i viska pazvelgti paprasciau. Kai pajunti, kad esi Zmogus, uzdarai praeiciai duris ir niekados neziuri atgalios.
Manau, blogiau kai savigarba sužaidžia per vėlai(kaip buvo mano atveju)-tada prarandi pasitikėjimą savim ir marias brangaus laiko. O kai savigarba yra apskritai-tai tik ženklas, kad esi stabilios psichikos žmogus. Jei tu čia pradėjai kalbą apie nesenus įvykius- verčiau nesigręžiok atgal. Eik į priekį.
Na, nesutikčiau… pagal mane žodis "egoizmas" būtent reiškia gyventi tik dėl savęs ir sau… Visai nesukant sau galvos dėl kitų…
2Sonora
Kaip susimokiusios cia mudvi - tik pirmyn )))
Siaip as is paskos musu damu situo klausimubet wa lieka klausimas ,koks dar impulsas gali priverst zmogu atsisukus suvokt ,kad lenktais y save pirstais sumindai sventa dalyka-atsiduodant tau zmogu,kuris be jokiu islygu ant kortos bendraudamas ar budamas su kita stato viska be isimties?
2Ledi>
turėjau omenyje jausmą, kai gyveni su egoistu,kuris vagia tavo gyvenimą.
2Ginger>
visada malonu sutikti bendramintį, abipusiai
2trepango>
bijau, kad čia galioja taisyklė"Kuprotą tik grabas išlygins" arba"Lauku gimęs lauku gaiš(kirtis ant a)"
Siaip as is paskos musu damu situo klausimubet wa lieka klausimas ,koks dar impulsas gali priverst zmogu atsisukus suvokt ,kad lenktais y save pirstais sumindai sventa dalyka-atsiduodant tau zmogu,kuris be jokiu islygu ant kortos bendraudamas ar budamas su kita stato viska be isimties?
[/quote]
ir siaip, ir taip pagalvojau, bet nerandu atsakymo…sako, kad tik negriztamai prarades tai ka turejai, sugebi ivertinti, bet jau buna per velu…gal reikalingas kazkoks tai laiko tarpas…
Bliamba,man tik lieka tam zmogui tik palinket,kad praregejimo akimirka(jei tokia isvis bus,kuo abejoju jei atvirai)netrenktu y jy zaibas o gyvenimas nevirstu y Gomora ,nes bet kuriuo atveju sazine ne pas visus yra ,bet ji nuolatos vaiksto aplinkui,o ratauis besitrinant zinia kartais susiduriama
Galbut galbut…nors kartais parasti dalykai regis turi kazkokia papildoma detale,kuri gali keist turiny…
2trepango>
Žinai, nieko tu nelinkėk ir nesiteršk rankų. Gyvenime vėliau ar anksčiau Dievulis viską sustato į savo vietas. Užmiršk, apsisuk ir nueik. O po kiek laiko apsidairyk. Pamatysi, gyvenimas yra puikus. Dar sutiksi savęs vertą žmogų.
Dėl to, kad ją susitinki- nemalonus laikotarpis, jis praeis. Pasistenk mintimis nuo jos atsiriboti, žiūrėti,kaip į svetimą žmogų.
Taipo,sutinku-galu gale vistiek ysijungia apsaugine funkcija,leidzianti atsiribot ,kad nenusikeltu stogas,bet blogiausia as prdedu jaust ,kad nori nenori bendraujant tai ygauna kazkokia fantasmagoriska turiny ir jis tik dar didna ytampa
Tada pažvek į viską kaip į absurdų absurdą, kreivų veidrodžių karalystę-ir juokis!Pradžioj gal nebus labai juokinga, vėliau-priprasi.
2trepango
ar turi galimybe pakeisti aplinka: nors laikinai, nors keliom dienom…tiesiog isvaziuoti ir pasistengti uzsimirsti…gali vienas, gali su linksma kompanija…tiesiog buti atokiau nuo to, kas primena praeiti, nuo tu skaudziu prisilietimu ir pagalvoti apie save…ne apie save su ja ar apie save jos netekus, praradus - whatever, tiesiog apie SAVE…
Na taip, dabar supratau, ką turėjai omeny…
Sunku ką nors pasakyti ar patarti pačiai to nepatyrus… Likimas mane apsaugojo nuo šitokio išbandymo… Tik kirba galvoje mintis: o kaip tada su jausmais, su meile?.. Negi ji miršta? Negi kito žmogaus egoizmas ją nužudo?.. O gal nuoskauda ir pyktis ją užgožia…