Martin Scorsese KUŽDESIŲ SALA (Shutter Island, 2010)
Nerealiai stiprus filmas
Nežinau, gal laikote mane besimėtančiu tokiomis liaupsėmis, bet aš sakydamas tai, neprisimenu, kad kažką panašaus teigčiau kažkada neseniai…
Neįsivaizduoju ALFRED HITCHCOCK gerbėjo ar tiesiog pripažinančiojo, kad klasiko filmai buvo geri, kuris liktų nepamatęs šio filmo. Tikiu, kad net praėjus metams tokio lygio filmas turėtų dalyvauti kovoje dėl pagrindinių 2011 m Oskarų. Nesistebėkime, dabar jo nėra, nes premjera įvyko tik antroje vasario pusėje.
Tai filmas - atsakas ką tik čia postringavusiems, kad kelių dešimtmečių senumo filmai yra praradę aktualumą ar net morališkai pasenę šių dienų kino žiūrovo nuostatuose. Va, būtent Kuždesių sala yra tokios manieros kino, kuris baigėsi kokiais 1985 metais. Senas lapinas Martin Scorcese stebina savo forma. (net pažiūrėjau - eina "tik" 68-uosius. Maniau - vyresnis. (Žmogus, padaręs iš jaunuolio Roberto de Niro žvaigždę, pasirodo dar ne koks aštuosniasdešimtmetis. Reiškia galima laukti iš jo dar tokių bombelių. Įdomu, kad kai kažkodėl liovėsi filmavęs Robertą, šis ir "smigo").
Živilė Pipinytė teisi - filmo negalima pasakoti. Jau pirmieji kadrai įskelia hitchcocišką įtampą, kai vykstant į paskirties vietą dviems Huverio vyrukams, neįtikėtinai grėsmingai skamba šiuolaikinė klasikinio stiliaus muzika (daug John Cage, Kšyštofo Pandereckio muzikos filme). Akivaizdžiai seno raugo gerąja prasme detektyvinio siužeto kinas, vis tirštėja, vis komplikuojasi tiek, kad finale palieka žiūrovą gana stipriai pasimetusį. Tačiau siužetinė potekstė jokiu būdu nėra autorių neapsisprendimo ar nežinojimo kaip baigti filmą, išdava.
Aš tai supratau, kad Scorsese, žinoma, su stipria romano autoriaus bei scenaristės pagalba turi tikslą filme išryškinti visuomenės sistemos ir individo santykio problemą. Žinoma, ta gniuždanti sistemos mašina imituojama labai specifine aplinka…
Nenorėčiau tiesmukai pritarti Živilei Pipinytei, kad filmas - ištisa sinefilinių nuorodų ir atpažintumo fiesta. Siužetas ir jo vystymas taip pagauna, kad analizuoti, kur jau tą matei, nelieka nei laiko nei noro. Žinoma, atpažįsti, kad kai Leonardo di Caprio važiuoja su pareigūnu viliuke į bazę, ar vaizdas į ežerą besisupančios žmonos fone - filmuota a la Hitchcocko stiliuje kaip koks "Vertigo". Bet pas Tarantino tas jo garbinamų cituojamųjų atpažintumas ryškesnis…
Ką jau ką, bet KUŽDESIŲ SALĄ kino teatre būtinai pasistenkite pamatyti 
(laimė, dar ko gero nėra ripų, tai žiūrovų daug. Jų sėkmė, kad nematė filmo kitaip).
Gerų šiurpuliukų
P.S. Filmo premjera įvyko vasario 13 dieną Berlyno kino festivalyje. Pasaulinė internetinė kino svetainė imdb nurodo, kad filmo išleidimo data - Lietuva, vasario 19 d. Pagarba neįprastai “suveikusiems” mūsų kino platintojams